Vilniaus rotušėje šeštadienį minint „Makabi“ klubo atkūrimo 25-metį istoriniai įvykiai bus prisiminti ne kartą.
Renginio svečiai, tarp kurių bus pasaulio „Makabi“ sąjungos prezidentas Leo Danas Bensky, Europos „Makabi“ konfederacijos vykdomoji direktorė Stella Syrkin ir garbės prezidentas Michelis Grunas, pamatys ir dokumentinį filmą, kuriame pasakojama apie Lietuvos žydų sporto klubo veiklą.
Lietuvos „Makabi“ klubo atstovai didžiuojasi, kad buvo pirmieji, kurie Tarptautinio olimpinio komiteto pripažįstamose oficialiose varžybose žygiavo su Lietuvos trispalve, nors tai pasiekti nebuvo lengva.
Nuo 1989 metų Lietuvos „Makabi“ sporto klubo atstovai dalyvavo septyneriose pasaulinėse ir penkeriose Europos žaidynėse. Per tą laiką buvo laimėta 11 aukso, 20 sidabro ir 14 bronzos medalių.
Gaivino prieškarines tradicijas
Dar 1988 metų rudenį buvo sudaryta sporto klubo „Makabi“ atkūrimo iniciatyvinė grupė, kurią sudarė Semionas Finkelšteinas (pirmininkas), Daumantas Todesas, Arkadijus Reitblatas, Dovydas Fligelis ir Sergejus Kanovičius.
1988 m. gruodžio 11-ąją buvo atkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas ir tai dar labiau paskatino pasirengimą atkuriamajam suvažiavimui.
1989 metų sausio 8 dieną tuometėje Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykloje vykusiame suvažiavime dalyvavo 85 delegatai ir per 200 svečių.
Pagrindinis atkurto „Makabi“ klubo siekis buvo atgaivinti prieškarines žydų sporto tradicijas ir dalyvauti pasaulinėse žydų sporto žaidynėse.
1926 metais Lietuvoje buvo net 83 „Makabi“ klubo skyriai, vieniję 4 tūkstančius narių.
Atkurto Lietuvos „Makabi“ tarybos pirmininku buvo išrinktas S.Finkelšteinas, kuris vadovauja klubui iki šių dienų.
„Mūsų tikslas – ne rezultatai, o sveikatingumas, nes žydų Lietuvoje vis mažėja“, – „Lietuvos rytui“ sakė klubo vadovas.
Atkuriant „Makabi“ buvo pasirinkta lietuviška klubo pavadinimo transkripcija, nes tokia buvo naudojama ir prieškariu, nors pasaulyje jis dažniausiai rašomas angliškai „Maccabi“.
Kėlė savo reikalavimus
Atkurtas klubas netrukus gavo Europos „Makabi“ konfederacijos pirmininko M.Gruno kvietimą dalyvauti XIII makabiadoje Izraelyje, o gegužę jis kartu su pasaulio „Makabi“ sąjungos viceprezidentu Sidney Greenbergu atvyko į Vilnių padėti pasirengti.
Lietuvos delegaciją žaidynėse sudarė 57 žmonės: 7 oficialūs asmenys, 25 sportininkai (mažojo futbolo komanda, 6 šachmatininkai, po 2 stalo tenisininkus, badmintonininkus ir imtynininkus, viena plaukikė) ir 25 žydų folkloro ansamblio „Faerlach“ nariai.
„Oro uoste buvome iškilmingai sutikti ir vėliau sulaukėme išskirtinio dėmesio, – pasakojo S.Finkelšteinas. – Tačiau žaidynių šeimininkai mus dar tapatino su SSRS, nes Sąjūdžio nuotaikos jiems dar buvo nesuprantamos ir galbūt negirdėtos.
Iš anksto buvome aptarę, kad atidarymo parade žygiuosime su trimis vėliavomis – Lietuvos trispalve, SSRS ir Lietuvos „Makabi“, o mergina neš lentelę, kurioje bus nurodyta, kad tai SSRS ir Lietuvos delegacija.
Tačiau per atidarymo parado repeticiją lentelėje Lietuva buvo įrašyta mažytėmis raidėmis, o diktorius skelbė, kad žygiuoja SSRS komanda. Teko pareikalauti, kad tai būtų ištaisyta.
Kreipėmės į organizacinio komiteto pirmininką Arje Rozencveigą, kuris po pasitarimo pranešė, kad mūsų sąlygos bus įvykdytos. Jis ištesėjo savo pažadą.
Kai diktorius paskelbė, kad į stadioną žengia Lietuvos delegacija, visi stadione atsistojo.
Tai buvo neužmirštamos akimirkos.“
Lietuvos žydų kelionė į Izraelį ir dalyvavimas makabiadoje buvo didžiulis galvos skausmas SSRS saugumui, todėl teko įveikti ne vieną kliūtį.
Iš pradžių buvo užsakyti „Aeroflot“ bilietai skrydžiui Maskva–Tel Avivas–Maskva. Tačiau likus porai savaičių iki numatytos išskridimo datos buvo pranešta, kad bilietai anuliuoti.
„Kai šią žinią pranešėme tuomečiams pasaulio „Makabi“ asociacijos vadovams, jie mūsų delegacijai parūpino bilietus reisu Varšuva–Tel Avivas–Varšuva, – pasakojo S.Finkelšteinas. – Tik iš pradžių mūsų paklausė, ar sugebėsime atvažiuoti iki Lenkijos sostinės.
Atsakėme, kad sugebėsime, nors nebuvome įsitikinę, ar kertant sieną nepasikartos istorija su bilietais per Maskvą.“
Izraelyje jautė spaudimą
Jau dalyvaujant varžybose Izraelyje Lietuvos žydams teko pajusti didelį spaudimą dėl savo lietuviškumo.
S.Finkelšteinas buvo iškviestas į SSRS konsulatą.
„Pokalbis vyko mandagiai pagal visas diplomatijos taisykles, tačiau jo pabaigoje man buvo pasakyta nepamiršti, kad po makabiados teks grįžti į Vilnių“, – prisimena S.Finkelšteinas.
Plaukikė Ela Pavinskienė irgi sulaukė saugumiečių dėmesio.
„Nebuvau mačiusi moters su šautuvu, todėl paprašiau nusifotografuoti, o ji pasiūlė ir šautuvą palaikyti. Tada pasakiau, kad už tokią nuotrauką mane KGB turbūt išvežtų į Sibirą.
Kitą dieną pasirodžius nuotraukai laikraštyje, sulaukiau skambučio. Man buvo pasakyta, kad kitą kartą būčiau atsargesnė“, – prisimena E.Pavinskienė, šiuo metu dirbanti plaukimo trenere ir dalyvaujanti makabiadoje veteranų varžybose.
