Dordrechto sporto rūmų ledas A.Sereikaitei nušvito bronzinėmis spalvomis.
20-metė lietuvė Olandijoje ne tik pirmą kartą pateko į Europos pirmenybių A finalus, bet ir tapo pirmąja Lietuvos greitojo čiuožimo atstove, laimėjusia medalį tokio rango varžybose.
„Jeigu pažiūrėtumėte į mano pastarųjų ketverių metų rezultatus, pamatytumėte, kad jie pamažu gerėjo. Lūžis turėjo įvykti, jis ir įvyko, – „Lietuvos rytui“ sakė A.Sereikaitė. – Po olimpinių žaidynių beveik be pertraukos treniravausi ir norėjau jau nuo pirmojo poolimpinio sezono įsitaisyti tarp geriausių Europos čiuožėjų. Nuolatinis sunkus darbas davė rezultatų.“
Lenktynėse – manevrai
1000 m rungtyje iš 35 atlečių finalą sekmadienį pasiekė keturios.
Tarp jų buvo ir Lietuvos sportininkė, kurios aukščiausia vieta Europos pirmenybėse iki šiol buvo šeštoji 2013 metais.
Gera žinia buvo ir tai, jog škotė Elise Christie, Olandijoje laimėjusi auksą 500 ir 1500 m rungtyse, nepateko į 1000 m varžybų finalą, nes pusfinalyje sulaukė nuobaudos už tai, kad stumtelėjo varžovę iš Prancūzijos.
A.Sereikaitė 1000 m A finale čiuožė ketvirta, bet žiūrovai Dordrechto ledo arenoje sutartinai šūktelėjo, kai lietuvė manevru aplenkė britę Charlotte Gilmartin.
„Norint būti gerai čiuožėjai, neužtenka būti pačiai stipriausiai, reikia ir geros taktikos.
Finale nenorėjau likti paskutinė, vis pasitaikius progai šaudavau į priekį, taip padidindama šansus iškovoti medalį“, – pasakojo A.Sereikaitė. Ji paveržė bronzos apdovanojimą finišavusi per 1 min. 35,758 sek.
Aukso medalį laimėjo rusė Sofija Prosvirnova (1 min. 35,395 sek.), sidabro – italė Ariana Fontana (1 min. 35,536 sek.).
Dieną prieš bronzinį startą A.Sereikaitė pateko į finalą 500 m rungtyje ir ten buvo ketvirta (43,959 sek.).
„Jau po 500 m finalo buvau kupina teigiamų emocijų. Kitą dieną emocijos išaugo dvigubai“, – džiaugėsi čiuožėja.
1500 m distancijoje lietuvė liko 18-a, kai krito čiuožimo take, o vaizdo įrašą peržiūrėję teisėjai jai skyrė baudą. Jie nusprendė, jog dėl lietuvės klaidos krito ir viena jos varžovė.
„Man pačiai iki galo liko neaišku. Buvo du įtartini momentai, bet pati nesijaučiau padariusi kokią nors klaidą.
Apie teisėjų darbą galima kalbėti arba gerai, arba nieko.
O nieko nekomentuojančių šiose varžybose buvo daug“, – šyptelėjo A.Sereikaitė.
Čeką pakeitė bulgaras
Nuo dešimties metų greitojo čiuožimo treniruotes lankiusi vilnietė, neturėdama gerų sąlygų pratyboms gimtinėje, autobusu į Čekiją išvyko nesulaukusi 16-os.
Treniruojant Jarmilui Hruzai lietuvei pavyko tapti pasaulio jaunimo vicečempione 2012 m. Australijoje ir laimėti Europos jaunimo taurę, bet perėjimas į moterų varžybas buvo labiau nuoseklus nei staigus.
Pernai olimpinėse žaidynėse debiutavusi A.Sereikaitė užėmė 16-ąją vietą 1500 m rungtyje – tai buvo aukščiausia vieta tarp visų Sočyje startavusių mūsų šalies sportininkų.
Tačiau Sočyje kilo žiežirbų tarp J.Hruzos ir Lietuvos greitojo čiuožimo asociacijos (LGČA) vadovų – prezidento prezidento Antano Vilčinsko ir generalinės sekretorės Virginijos Vilčinskaitės-Ogulevičienės.
Čekui interviu „Lietuvos rytui“ užsiminus, kad prieš kelerius metus į jo rankas pateko gabi, bet techniškai silpnai parengta čiuožėja, asociacijos vadovai viešu laišku apkaltino J.Hruzą nekompetencija.
Po olimpinių žaidynių A.Sereikaitė atsisveikino su treneriu J.Hruza, paliko Čekiją ir nutarė, kad toliau prakaitą ant ledo lies Vokietijoje.
LGČA sudarė sutartį su partneriais Vokietijoje, o naujuoju A.Sereikaitės treneriu Dresdene tapo Miroslavas Bojadzijevas.
„Neturiu jokių skundų dėl treniruočių sąlygų, viskas yra gerai. O dėl finansavimo, tai tikriausiai, kaip ir daugumai Lietuvos sportininkų, – išgyventi galima, bet ne gyventi iš sporto“, – sakė Lietuvos čiuožėja.
Ją treniruojantis 35 metų bulgaras M.Bojadzijevas Drezdene prižiūri Vokietijos greitojo čiuožimo jaunimo rinktinę, kurioje yra ir perspektyvioji Anna Seidel. Jaunoji vokietė, pernai būdama 15-os startavusi olimpinėse žaidynėse Sočyje, ir Agnė papildo viena kitą treniruotėse ant ledo.
Tiesa, pagal sutartį, varžybose treneris M.Bojadzijevas negali padėti lietuvei.
„Agnė pakeitė komandą ir dabar turi daug geresnes sąlygas, – teigė A.Vilčinskaitė-Ogulevičienė, iš tribūnų stebėjusi Europos pirmenybes Olandijoje. – Ji visada buvo talentinga ir stipri, bet tik dabar gavo tai, ko jai labiausiai reikėjo.
Agnė jau seniai turėjo keisti savo komandą, bet galbūt prisibijojo tam ryžtis.“
Prieš akis – daug startų
Europos pirmenybėmis A.Sereikaitės startai šį sezoną nesibaigs.
Ji jau varžėsi dviejuose pasaulio taurės etapuose JAV ir Pietų Korėjoje. Geriausiai sekėsi lapkritį Solt Leik Sityje, kur ji buvo šešta 500 m rungtyje.
Kito mėnesio pradžioje laukia dar vienas pasaulio taurės etapas. Jis bus surengtas naujuose A.Sereikaitės namuose – Dresdeno arenoje.
Be to, Lietuvos čiuožėja vasarį startuos universiadoje Ispanijoje ir pasaulio čempionate Maskvoje kovo 13–15 dienomis.
„Dabar per kelias dienas reikės atsigauti ir tada vėl kibti į darbą, – planavo į Dresdeną vakar sugrįžusi A.Sereikaitė. – Jokių vietų niekada neplanuoju – treniruojuosi ir tikiuosi, kad su laiku ateis ir kiti medaliai.“
