Tyrimą atlikusi Pasaulio antidopingo agentūra (WADA) šią savaitę susprogdino bombą, kai apkaltino Rusijos valdžią, kad su jos žinia Maskvoje vyko manipuliacijos lengvaatlečių dopingo mėginiais.
WADA komisija pasiūlė diskvalifikuoti visus Rusijos lengvaatlečius, kol šalis neišsivalys dopingo dėmių.
325 puslapių ataskaitoje teigiama, kad Rusijos federalinės saugumo tarnybos agentai nuolat lankydavosi Maskvos antidopingo laboratorijoje, taip pat jie sukosi ir pernai Sočio žiemos olimpinėse žaidynėse.
WADA apkaltino laboratorijos vadovą Grigorijų Rodčenkovą dangsčius dopingo atvejus, reikalavus pinigų iš įkliuvusių atletų ir sunaikinus 1417 dopingo mėginių prieš inspektorių vizitą pernai gruodį.
Buvęs disko metikas V.Alekna mano, kad kovojant su dopingu praverstų sunkesni įrankiai.
Šiuo metu Vidaus reikalų ministerijos Viešojo valdymo politikos departamento patarėju dirbantis Sidnėjaus ir Atėnų olimpinių žaidynių nugalėtojas pats buvo apgautas Roberto Fazekaso per 2004 metų olimpines žaidynes. Bet tada apgavystė išaiškėjo per vieną dieną.
43 metų V.Alekna interviu „Lietuvos rytui“ kalbėjo apie požiūrį į sukčiaujančius atletus ir federacijas, kovos su dopingu būdus ir Rusijos sportą sudrebinusią WADA ataskaitą.
– Kas jus labiausiai nustebino Rusijos dopingo skandale? – V.Aleknos paklausė „Lietuvos rytas“.
– Legendos apie Rusijos sportininkų pasirengimo metodus sklandė jau seniai.
Pareikšti įtarimai, kad dalis jų centralizuotai vartodavo draudžiamus preparatus, viena vertus, liūdina, kita vertus, džiugina.
Džiugina, nes kova su dopingu yra reali. Liūdina, nes vis dar pasitaiko atvejų, kad sportininkai griebiasi nesąžiningų kovos būdų. Pripažinkime, kad vartojant dopingą rezultatai pasiekiami kur kas greičiau.
Lengvoji atletika Rusijoje populiari. Olimpinėse žaidynėse ar pasaulio pirmenybėse šios šalies atletai visada pagal iškovotus medalius būdavo tarp lyderių.
Tačiau Vokietijos televizijos kanalui pernai parodžius filmą apie Rusijos sportininkų dopingo sistemą, į paviršių kylant kitiems įtarimams jie susimąstė ir tapo atsargesni.
Šiemet pasaulio čempionate Pekine Rusija iškovojo tik keturis medalius – labai mažai pagal jų galimybes.
– Iš ARD kanalo sukurto filmo ir WADA raporto matyti, kad jauni Rusijos atletai, ypač sportinio ėjimo, neturėjo didelio pasirinkimo. Sistema tiesiog reikalavo rinktis – steroidai ir pergalės arba Motinai Rusijai tapsite nereikalingi. Kaip pasielgtumėte jūs atsidūręs jauno ruso kailyje?
– Sudėtinga atsakyti nebuvus tokioje aplinkoje. Tačiau aš tikrai nemanau, kad visi Rusijos sportininkai vartojo uždraustus preparatus.
Buvo ir yra sportininkų, kurie garbingai laimėjo aukšto lygio varžybose.
Nebuvau ruso atleto kailyje, bet girdėdavau kalbas apie buvusių valstybių – Rytų Vokietijos ir SSRS – konkurenciją bei centralizuotą dopingo programą. Vokietijai susijungus, šie blogi dalykai išnyko. O Rusija, matyt, tęsė ir tobulino SSRS palikimą.
– Kaip pasielgtumėte, jei būtumėte Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos (IAAF) prezidento Sebastiano Coe vietoje: ar paklustumėte WADA rekomendacijai diskvalifikuoti visus Rusijos lengvaatlečius ir neleisti jiems startuoti Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse?
– Sunkus klausimas. Būti teisėjo vietoje sudėtinga, bet sprendimą turėtų lemti Rusijos noras keistis.
Žinoma, pokyčiai nebus greiti, rusai tikrai nesutiks su visais WADA pasiūlymais gerinti situaciją. Rusijos valdžia pažadėjo tyrimus, bet sunku nuspėti, ar jie bus nuoširdūs.
– Rusijos politikų ir sporto vadovų reakcija į WADA ataskaitą buvo įvairi. Vieni kaltino Vakarus, kiti kritikavo WADA, bet po kelių dienų pasitraukė Maskvos antidopingo laboratorijos vadovas G.Rodčenkovas, o sporto ministras Vitalijus Mutko prabilo, kad į G.Rodčenkovo vietą bus kviečiamas užsienietis.
Ar realu Rusijos sporte tikėtis permainų?
– Jei yra įtarimų, kad dopingo sistema veikė su aukščiausių sporto vadovų palaiminimu, tai tokių permainų nepakanka.
Aš manau, kad atsakomybę turėtų prisiimti visi.
– Ar turėtų apdovanojimų netekti Londono olimpinėse žaidynėse ant garbės pakylos užlipę Rusijos sportininkai, tarp kurių yra ir septynkovininkė Tatjana Černova? Jei ji būtų diskvalifikuota, bronza atitektų Austrai Skujytei.
– Diskvalifikuoti turėtų būti tik tie atletai, kurių mėginiai tuo metu buvo teigiami.
2013 metais buvo dar kartą ištirtas T.Černovos 2009 metų mėginys, jos rezultatai 2009–2011 m. anuliuoti, o nuo 2013 metų jai skirta dvejų metų diskvalifikacija.
Manau, kad jei tuo laikotarpiu buvo nuslėpti jos dopingo kontrolės duomenys, be abejonės, ji turėtų prarasti medalį.
Lengvojoje atletikoje senaties terminas yra, rodos, aštuoneri metai. Net praėjus septyneriems metams dažnai patikrinami seni mėginiai – taip buvo prieš Londono olimpines žaidynes, kai keli sportininkai neteko 2004 metais Atėnuose gautų apdovanojimų.
Naujos technologijos padeda laimėti teisingumui.
– Nors atletus dopingo kontrolieriai tikrina daugybę kartų, ar nemanote, kad testų reikėtų atlikti dar daugiau?
– Pats esu tikrintas tikrai labai daug kartų. Būdavo sezonų, kai tekdavo atlikti maždaug 20 dopingo testų per metus – prieš ir po varžybų, per varžybas, namuose – visur.
Ypač dažnai tikrindavo, kai mano rezultatai tapo aukšti.
Bet aš manau, kad turėtų būti griežtesnės bausmės už dopingo vartojimą.
Juk tai yra sukčiavimas, o už sukčiavimą, pavyzdžiui, finansų srityje, baudžiama laisvės atėmimu.
Daugelyje sporto šakų kalbama, kad dvejų ar ketverių metų diskvalifikacijos (tokios bausmės dažniausiai skiriamos įkliuvus dėl dopingo pirmą kartą. – Red.) sporte neužtenka, nes tai neatgraso sportininkų.
Laisvės atėmimas būtų rimtesnė bausmė. Juk nesąžiningiems sportininkams iškovojus pergalę griūva kitų – švarių atletų – gyvenimas.
– Jūs ir pats esate nukentėjęs nuo dopingo sukčiaus – vengro R.Fazekaso.
– Teko nukentėti. Gerai, kad prieš tai buvau laimėjęs Sidnėjaus olimpines žaidynes ir jau patyręs tą nenusakomą jausmą, kuris užplūdo stadione tapus čempionu ir apsigaubus trispalve prabėgus garbės ratą.
Tai nepakartojamos emocijos, kurių netekau Atėnų olimpinėse žaidynėse. Po finalo varžybų stadioną palikau jausdamasis pralaimėjęs.
Aukso medalis man buvo įteiktas tik kitą dieną.
Norėčiau, kad tokie dalykai kitiems sportininkams nepasikartotų. Todėl ir būtų gerai, kad bausmės taptų griežtesnės.
– R.Fazekasas po diskvalifikacijos buvo grįžęs į disko metimų sektorių. Kaip jį sutiko disko metikai, kol vengras nebuvo pagautas antrąkart 2012 metais?
– Įvairiai. Vieni su juo nebendravo, kiti bendraudavo.
Aš pasisveikindavau, nors apmaudą nuslėpti buvo sunku – dėl jo buvau nukentėjęs.
Vis dėlto laikiausi nuomonės, kad mes, sportininkai, nesame teisėjai.
Kiekvieną atletą vertinau kaip varžovą, nes buvo svarbu susikaupti pačiam ir mesti diską kuo toliau, kad nereikėtų po varžybų skųstis: štai mane nugalėjo žmogus, vartojęs dopingą.
– Kitas jūsų varžovas vokietis Robertas Hartingas atsisakė dalyvauti geriausių 2014 metų pasaulio lengvaatlečių rinkimuose, nes tarp kandidatų buvo už dopingą baustas sprinteris Justinas Gatlinas. Koks jūsų požiūris į kolegos poelgį?
– Kiekvienas turi savo nuomonę. R.Hartingas taip galvoja ir jo už tai smerkti negalima.
Aš pats per varžybas nemėgdavau svarstyti, kuris yra švarus, kuris ne, tad vertindavau visus vienodai.
Tačiau aš sutinku, kad bausmės yra pernelyg liberalios. Galbūt galima būtų ir pirmą kartą dėl dopingo įkliuvusiam sportininkui uždrausti grįžti į profesionalų sportą.
- Kartais nešvarius atletus dengia net aukščiausios institucijos – buvęs IAAF prezidentas Lamine’as Diackas prancūzų teisėsaugos kaltinamas korupcija, jo sūnus šantažavo pagautus atletus.
Gal teisingiau būtų, jei didesnę įtaką turėtų WADA, kuri galėtų bausti tarptautinę arba nacionalinę federaciją?
– Aš visada ir įsivaizdavau, kad WADA yra aukščiau visų federacijų. Dabar pasirodo, kad taip nėra.
Korupcijos apraiškos IAAF labai nuliūdino, todėl būtų galima svarstyti, kad WADA turėtų didesnių įgaliojimų.
Kita vertus, prie WADA finansavimo prisideda visos valstybės. Rusija irgi įneša nemažą indėlį. Turbūt būtų verta pagalvoti apie kitokius – nepriklausomus finansavimo modelius.
– Per Lietuvos sporto istoriją daugiausia dopingo atvejų pasitaikė lengvojoje atletikoje. Kaip tai būtų galima paaiškinti?
– Lengvoji atletika yra viena masiškiausių sporto šakų Lietuvoje.
Dideliame sportininkų būryje pasitaikydavo tokių atvejų, kurių dalis tikriausiai buvo ir sovietinės pasirengimo sistemos palikimas.
Gaila, žinoma, bet su tuo reikia kovoti.
– Kovojant su dopingu Lietuvoje daugiausia abejonių kelia Sunkiosios atletikos federacija.
Jau buvo keturi dopingo skandalai, o du pastaruosius federacija bandė nuslėpti – Aurimo Didžbalio atvejį paviešino žiniasklaida, šių metų Ramūno Vyšniausko – Lietuvos antidopingo agentūra. Ar Bronislavo Vyšniausko vadovaujama federacija jums neprimena Rusijos lengvosios atletikos federacijos?
– Sudėtinga vertinti kiekvieną jų atvejį. Reikėtų klausti jų pačių. Jie daugiau papasakos.
– Deja, ne. Tai nėra mėgstamiausia jų tema.
– Vis dėlto kitų nelaimes man būtų sunku komentuoti.
– Ką dar būtų galima padaryti, kad tokios neskaidrios federacijos ne slėptų dopingo atvejus, bet su jais kovotų?
– Manau, kad daroma ne taip ir mažai. Situacija pasikeitė į gera, palyginti su tuo, kas buvo prieš 10–15 metų.
Labai svarbus švietimas. Nemanau, kad sportininkas pats sugalvoja ir vartoja draudžiamus preparatus. Kas nors juos skatina tai daryti – treneriai ar medikai. Tai iš mūsų šalies sporto reikėtų išgyvendinti.
Rusija įkliuvo, nors jų atletams talkino pareigūnai. Nemanau, kad Lietuvoje būtų lengva sukčiauti ir likti nepagautam.
WADA ir Lietuvos antidopingo agentūra rimtai kovoja su dopingo vartojimu.
Ką dar būtų galima padaryti? Tiesiog nevartoti dopingo ir daugiau sportuoti – panašių rezultatų galima pasiekti ir einant garbingu keliu.
* * *
Sporto gėdos stulpas
Nuo Beno Johnsono iki Marion Jones ir Lance'o Armstrongo – sporto pasaulis turi ne tik šlovės, bet ir savo gėdos muziejų.Štai keli didžiausi dopingo skandalai sporte:
Benas Johnsonas. Iki šiol vertintas, kaip didžiausias skandalas per lengvosios atletikos istoriją. Iš Kanados sprinterio buvo atimtas auksas, kurį jis laimėjo per 1988-ųjų Seulo olimpines žaidynes, 100 m distanciją įveikęs pasaulio rekordu – 9,79 sek. B.Johnsonas buvo pagautas, kai jo mėginyje rastas anobolinis steroidas stanozololis. Carlui Lewisui vietoj sidabro atiteko auksas, o iš B.Johnsono atimtas ir pasaulio rekordas. Vėliau B.Johnsonas ir jo treneris Charlie Francisas pripažino, jog atletas vartojo dopingą, kad išsilaikytų su kitais elitiniais bėgikais, pasitelkusiais dopingą. Seulo 100 m bėgimo finalas turbūt buvo „nešvariausios lenktynės“ istorijoje, nes dar keli ten bėgę sprinteriai vėliau įsipainiojo į dopingo skandalus.
Marion Jones. Ji buvo JAV lengvosios atletikos žvaigždė, laimėjusi 5 olimpinius medalius, tarp jų 3 aukso Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse. Nors dėl dopingo buvo pagauti jos buvęs vyras kūjo metikas C.J.Hunteris ir vaikinas Timas Montgomery, M.Jones ilgai neigė vartojusi draudžiamas medžiagas. Bet 2007 metais ji prisipažino melavusi federaliniams agentams dėl dopingo vartojimo ir buvo pripažinta kalta teisme. Ji praleido šešis mėnesius kalėjime, o Tarptautinis Olimpinis Komitetas (IOC) atėmė visus 5 olimpinius medalius. M.Jones byla paskatino kitus tyrimus San Francisko laboratorijoje. Pareigūnai nustatė, jog draudžiami steroidai buvo tiekiami ir kitiems atletams.
Lance'as Armstrongas. Įtarimai dėl dopingo ilgai persekiojo JAV dviratininką, kuris septynis kartus laimėjo „Tour de France“ lenktynes 1999-2005 m. L.Armstrongas kartojo, jog visi dopingo testai buvo švarūs, o pergales lėmė sunkus darbas. Tada pasirodė JAV Antidopingo agentūros raportas apie tai, kaip didelė komanda padėjo L.Armstrongui sukčiauti. Dviratininkas buvo diskvalifikuotas visam gyvenimui ir neteko visų titulų.
Reidai Turine. Gavusi informacijos iš IOC, Italijos policija patikrino Austrijos slidinėjimo ir biatlono komandas per 2006 m. žiemos olimpines žaidynes Turine ir aptiko kraujo dopingo įrangos bei kitų medžiagų. Buvo diskvalifikuotas Austrijos treneris Walteris Mayersis, kuris buvo įsivėlęs į kraujo dopingo bylą 2002 metų olimpinėse žaidynėse. Bėgdamas jis sudaužė savo automobilį į policijos barikadas prie Austrijos sienos, o paskui pateko į psichiatrinę ligoninę.
Rusijos bėgikai. 2008 metais, prieš pat Pekino olimpines žaidynes IAAF diskvalifikavo septynis Rusijos bėgikus, kurie manipuliavo dopingo mėginiais, bandydami išvengti patkrinimo. Tai buvo vidutinių nuotolių bėgikės Olga Jegorova, Tatjana Tomašova, Jelena Soboleva, Julija Fomenko, Svetlana Čerkasova, o taip pat kūjo metikė Gulfija Chanafejeva ir disko metikė Darija Piščalnikova. IAAF tyrimas atskleidė, jog atletės pridavė ne savo mėginius.
Rytų Vokietija. WADA raportas apie skandalą Rusijoje priminė organizuotą dopingo sistemą Rytų Vokietijoje, kur aukso medaliai buvo laikomi ideologinėmis pergalėmis šaltojo karo metu. Dešimtmečius diegta programa pavertė komunistinę šalį viena stipriausių pasaulio sporto valstybių. Daug atletų vėliau prisipažino, tapę aukomis programos, pagal kurią dopingas buvo tiekiamas be jų žinios, sportininkams dar būnant paaugliams. Daug jų vėliau turėjo sveikatos bėdų dėl steroidų vartojimo. Daug rekordų, pasiektų Rytų Vokietijos atletų, buvo anuliuoti.
Sukčiavimas Kinijoje. Po 1990-ųjų Kiniją krėtė serijos dopingo skandalų. 32 plaukikai buvo pagauti, dalis kitų Kinijos sportininkų neteko savo medalių. Prieš 2000 m. Sidnėjaus olimpines žaidynes Kinija pašalino iš savo olimpinės rinktinės 27 sportininkus. Šešis jų treniravo moterų bėgimo specialistas Ma Junren. Jo treniruojama atletų grupė buvo vadinama „Ma armija“, nes gerino įvairius rekordus. Treneris savo sportininkų sėkmę aiškino dieta, į kurią įtraukė vėžlių kraujo sriubą ir kitus egzotinius priedus, bet manoma, kad maiste būdavo ir draudžiamų medžiagų. Po skandalo 2000-aisiais Ma su savo atletais buvo pradingę keliems mėnesiams. Po kelerių metų Ma, kuris buvo kaltinamas ir savo auklėtinių mušimu, buvo pašalintas iš Kinijos sporto sistemos. Dabar jis užsiima šunų dresavimu. (AP, LR)
* * *
Šaliai atgavus Nepriklausomybę dėl dopingo vartojimo bausti lietuviai:
Nijolė Medvedeva (lengvoji atletika, 1992 m.)
Romas Ubartas (lengvoji atletika, 1993 m.)
Dalia Matusevičienė (lengvoji atletika, 1995 m.)
Rita Razmaitė (dviračių sportas, 1996 m.)
Ramūnas Vyšniauskas (sunkioji atletika, 1997 m.)
Giedrius Rafanavičius (plaukimas, 1998 m.)
Rolandas Bučinskas (kultūrizmas, 1999 m.)
Irina Daraškevič (rankinis, 2000 m.)
Arnoldas Saprykinas (dviračių sportas, 2001, 2002 m.)
Rolandas Pocius (kultūrizmas, 2002 m.)
Rasa Drazdauskaitė (lengvoji atletika, 2003 m.)
Raimondas Rumšas (dviračių sportas, 2003 m.)
Vytautas Kancleris (lengvoji atletika, 2004 m.)
Saulius Ruškys (dviračių sportas, 2005 m.)
Dovilė Blažiūnaitė (sunkioji atletika, 2006 m.)
Audrius Mineikis (krepšinis, 2006 m.)
Tomas Turskis (lengvoji atletika, 2007 m.)
Valentinas Voveris (lengvoji atletika, 2008 m.)
Nerijus Bružas (kultūrizmas, 2010 m.)
Živilė Balčiūnaitė (lengvoji atletika, 2010 m.)
Dainius Šalenga (krepšinis, 2010 m.)
Tomas Nagys (krepšinis, 2010 m.)
Rasa Leleivytė (dviračių sportas, 2012 m.)
Aurimas Didžbalis (sunkioji atletika, 2012 m.)
Andrius Račkauskas (rankinis, 2013 m.)
Karolis Zlatkauskas (biatlonas, 2013 m.)
Žydrūnas Kelys (krepšinis, 2013 m.)
Andrius Petrovas, žirgas Sir Stanwell (žirgų sportas, 2015 m.)
Ramūnas Vyšniauskas (sunkioji atletika, 2015 m.)
