„Po starto išneriant aukštyn tavo kojos pernelyg sulenktos. Judesiai turėtų būti kaip žuvies.
Žuvis neturi kelių, todėl plaukia taip greitai“, – baksnodamas pirštu į kompiuterio ekraną Justinui Kinderiui kartojo G.Sokolovas.
Paskui save į „Girstučio“ plaukimo baseiną jis atsitempė savo įrangą – po vandeniu filmuojančią vaizdo kamerą, plaukimo greičio ir jėgos matavimo aparatą ir kompiuterį.
Ekrane save matė geriausi šalies plaukikai, kitą savaitę startuosiantys Europos pirmenybėse Izraelyje, ir plaukimo techniką norintis pagerinti pasaulio šiuolaikinės penkiakovės čempionas J.Kinderis.
G.Sokolovo sukurta unikali programa iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasta – plaukikas filmuojamas iš įvairių kampų, o išlipęs iš baseino sulėtintame vaizdo įraše mato ne tik savo plaukimo techniką, bet ir kiekvieno judesio rodiklius – greitį ir jėgą.
Štai matyti, kaip J.Kinderio greičio kreivė krinta jam atliekant grybšnį tiesia ranka po vandeniu.
„Reikėtų labiau sulenkti alkūnę“, – atkreipė dėmesį G.Sokolovas ir iš karto pasiūlė, kaip ištaisyti šias klaidas, – per treniruotes naudoti specialią plaukimo lopetėlę arba ant rankos rišamą svarmenį.
Kojos vandeniu plaka per didele amplitude? Padės raudonas guminis raištis, su kuriuo ant kojų plauksi per treniruotes, kol reikalai pagerės.
„Mes ir anksčiau filmuodavome save, bet tik spėliodavome, ką atliekame negerai. Dabar pamačiau, kodėl greitis krinta, – išlipęs iš baseino sakė J.Kinderis. – Gavau patarimų ir namų darbų, kurie sumažins klaidų ir leis plaukti greičiau.“
Sukurti tobulą plaukiką – toks G.Sokolovo tikslas tik iš pradžių atrodo fantastinis.
Prieš 16 metų iš Lietuvos išvykęs sporto mokslų daktaras Kolorado Springse daug metų dirbo su JAV plaukikais, tarp jų su superžvaigždėmis Michaelu Phelpsu ir Ryanu Lochte, ir kūrė unikalią plaukimo testavimo aparatūrą.
Trečiosios versijos G.Sokolovo aparatūra telpa į nedidelį lagaminą. Su juo jis šiemet keliavo į pasaulio čempionatą Kazanėje, kur pasamdytas Tarptautinės plaukimo federacijos testavo 70 šalių plaukikus.
Su tuo pačiu lagaminu šią savaitę jis sugrįžo ir į Kauną.
Su žmona Birute Kolorado valstijoje šaknis įleidęs plaukimo profesorius – retas svečias gimtajame mieste.
Kitoje Atlanto pusėje jis derina darbus kompanijoje „Global Sport Technology“ ir JAV olimpiniame sporto centre, kur dirba šiuolaikinės penkiakovės aukšto meistriškumo sporto direktoriumi ir toliau fiksuoja plaukikų, vandensvydžio, triatlono meistrų rodiklius.
Į tėvynę G.Sokolovas grįžta tik kartą per metus ir iškart neria į darbus.
Po testų „Girstučio“ baseine kitą dieną Kaune jis vedė seminarą daugiau nei šimtui Lietuvos plaukimo trenerių, o sekmadienį Anykščiuose atliks testus Giedriui Titeniui ir olimpinei penkiakovės čempionei Laurai Asadauskaitei-Zadneprovskienei.
Testai nėra pigūs (G.Sokolovo darbo valanda su atletu kainuoja 300 eurų), bet kartais per valandą įmanoma sužinoti daugiau nei per 10 metų.
– Jūsų programų esmė yra ne lygiuotis į tobulą plaukiką, bet sukurti tobulą plaukiką pašalinant klaidas? – „Lietuvos rytas“ paklausė G.Sokolovo.
– Sporte ilgai nežinojome, kas yra tobulas plaukikas. Pamatėme, kad kai kurie plaukikai techniškai plaukia geriau už M.Phelpsą, nes net ir geriausi daro klaidų.
M.Phelpsas kai kurias plaukimo fazes atlieka nuostabiai gerai, bet kai kurias – ne itin. Jei nukopijuosi tas fazes, kurias jis atlieka ne taip gerai, plauksi lėčiau.
Tačiau jei nukopijuosi teisingas plaukimo fazes, kurias atlieka M.Phelpsas, Missy Franklin (4 kartus olimpinė čempionė. – Red.) ar Katie Ledecky (9 kartus pasaulio čempionė), bus labai gerai.
Svarbu išsiaiškinti, kurios jų plaukimo fazės yra geros. Atlikus daug matavimų galima sulipdyti idealų modelį.
Vieni plaukikai labai gerai vandenyje muša kojomis. Kiti geriausiai atlieka pradinę grybšnio dalį, treti – grybšnio vidurinę dalį, ketvirti – paskutinę grybšnio dalį, penkti – įkvėpimo fazę.
Nebūna, kad vienas plaukikas viską atliktų geriausiai. Pagal 4–5 plaukikų rodiklius nustatę geriausią modelį mes bandome ištaisyti tas fazes, per kurias plaukikai praranda greitį.
– Testavote ir kelis Lietuvos plaukimo rinktinės narius. Kurie jų arčiausiai tobulumo?
– Visi rinktinės nariai yra stiprūs. Malonu matyti, kad Lietuvos plaukimo lygis kyla, o treneriai trokšta gauti naujų žinių.
O kas geriausiai plaukia, lemia plaukimo būdas. Danas Rapšys plaukia labai techniškai, G.Titenis – taip pat.
Rūtos Meilutytės senokai netestavau – pastarąjį kartą, kai ji dar gyveno Lietuvoje ir treniravosi pas buvusį mano mokinį (Giedrių Martinionį. – Red.).
Bet visi šie plaukikai irgi turi silpnų plaukimo fazių. Atlikę testus galime nuspręsti, ką galima ištaisyti, kurias raumenų grupes sustiprinti, kad geriau pavyktų konkreti grybšnio dalis.
– Ar kai pirmą kartą testavote R.Meilutytę, pastebėjote jos talentą?
– Jai buvo gal 12 metų, bet jau tada mačiau, kad jos plaukimas yra išskirtinis technikos ir fizinės jėgos požiūriu.
Jos plaukimas krūtine yra paremtas dideliu tempu.
Buvo matyti, kad tai neeilinė mergaitė.
– Kodėl netestavote Rūtos vėliau?
– Ji gyvena Anglijoje, tad sunku suderinti tvarkaraščius.
Kai praėjusį rugsėjį sutikau Rūtos trenerį Joną Ruddą konferencijoje JAV, sutarėme, kad ji atvažiuos pas mane atlikti testų.
Bet nukritusi nuo dviračio Rūta susilaužė ranką ir dabar jai svarbiausia atsigauti po traumos.
– Kaip jums iš šalies atrodo, kodėl R.Meilutytės tobulėjimas šiemet stabtelėjo?
– Šiemet ji tikrai plaukė lėčiau nei prieš dvejus metus.
Geriausias jos laikas šiemet plaukiant 100 m krūtine buvo 1 min. 5,46 sek., o prieš dvejus metus pasaulio čempionate ji plaukė rekordišku greičiu – per 1 min. 4,35 sek.
Sunku pasakyti, kodėl taip yra. Matau plaukimo technikos klaidelių, bet, kita vertus, aš nežinau J.Ruddo treniravimo metodų.
Tačiau jei Rūta ir kitais metais 100 m plauks per 1 min. 5 sek., bus sunku tikėtis olimpinio aukso medalio.
Juk nestovi vietoje ir jos varžovės: rusė Julija Jefimova, į Turkiją persikėlusi jauna ukrainietė, taip pat Danijos, Švedijos ir pora jaunų JAV plaukikių.
Norint laimėti aukso medalį Rio de Žaneire, reikės plaukti greičiau nei per 1 min. 5 sek.
– Ar esate testavęs J.Jefimovą?
– Ne. Nors treniruojasi JAV, ji neatvažiuoja į Koloradą dėl dviejų priežasčių.
Pirmiausia, JAV olimpinis centras nenoriai įsileidžia užsieniečius plaukikus.
Antra, J.Jefimovos treneris Dave’as Salo nemėgsta savo sprinto plaukikų siųsti į kalnus, kur yra ir Kolorado Springsas.
– Kurios sportininkės – ar R.Meilutytės, ar J.Jefimovos – plaukimo technika jums atrodo geresnė?
– Iš šalies žvelgiant, man labiau patinka Rūtos technika. Jos greitas ritmas labiau tinka sprinto rungtims.
Bet J.Jefimova sparčiai keičiasi. Prieš kelerius metus atvykusi į JAV ji plaukė pernelyg šokinėdama, aukštyn – žemyn, giliai panirdama.
Bet patyręs treneris, su kuriuo man teko dirbti daug metų, yra mokslų daktaras ir stengiasi pritaikyti daug naujovių. Matau, kad J.Jefimova patobulino plaukimo techniką.
– Esate testavęs ir M.Phelpsą. Kuo išskirtinis šis JAV plaukikas, trejose olimpinėse žaidynėse laimėjęs 22 medalius?
– Jis – labai talentingas, bet dar svarbiau jo talentas dirbti.
Todėl jis ir yra toks išskirtinis – nė vienas plaukikas nėra net arti jo laimėjimų.
Be to, jis gali padidinti savo titulų skaičių kitais metais.
– Manote, kad M.Phelpsas pasielgė teisingai nusprendęs sugrįžti į plaukimą?
– Taip, nes plaukimas jam – viskas. Buvo sunku viską nutraukti ir pusantrų metų nieko nedaryti.
Jis vis vaikščiojo aplink ir man sakė: „Nieko nebus, reikia sugrįžti į plaukimą.“
Nors M.Phelpsas yra įsteigęs kelias vaikų plaukimo mokyklas, jam pačiam dar norisi pabūti baseine.
Be to, jis dar jaunas. Būdamas 30-ies šiemet plaukė labai greitai. Tik truputį lėčiau nei 2009 metais, kai visi vilkėjo greituosius plaukimo kostiumus. Bet jei nepaisytume aprangos, jis dabar plaukia kur kas greičiau nei 2009 metais.
Testavome M.Phelpso atsigavimo po krūvių lygį – jis atsigauna kaip ir būdamas 22-ejų. Sakiau jo treneriui, kad jei Michaelas išlaikys tokią sportinę formą, 2016 metais plauks taip pat gerai, kaip 2008 metais.
Jis dar gali iškovoti kokius penkis olimpinius aukso medalius. 100 ir 200 m peteliške ir 200 m kompleksiniu būdu plaukimo rungtyse jo rezultatai šiemet geriausi. Be to, jis gali varžytis trijose estafetėse su JAV rinktine.
Sunku pasakyti, ar visi medaliai bus aukso, bet šansą jis turės.
– Kur slypi rekordų paslaptis? Greitųjų poliuretano kostiumų era baigėsi 2009 metais, bet rezultatai vis gerėja.
– Greitieji kostiumai išmokė plaukikus plaukti teisingai. Visi suprato, kad kostiumai ne tik palaiko kūną aukščiau vandenyje – greičiau plaukti padeda ir tvirtai suspaustas kūnas.
Mūsų tyrimai irgi parodė, kad atsipalaidavęs plaukikas susiduria su didesniu pasipriešinimu. Sunku plaukti kaip makaronui.
Juk ir greitaeigiai laivai nebūna minkšti. Jie – tvirto korpuso.
Dabar visi stiprina kūno ir kaklo raumenis, tvirčiau kiša rankas į vandenį – tvirtesnė kūno pozicija sumažina vandens pasipriešinimą.
Be to, visada galima tobulinti plaukimo techniką. Jei M.Phelpsas ar K.Ledecky gerina rekordus darydami technikos klaidų, vadinasi, tobulumo dar nepasiekta.
Rezervų bus ir ateityje. Suaugusių plaukikų techniką sunku pakeisti. Nors mūsų sugalvoti pratimai priverčia keistis ir vyresnius plaukikus, sunku greitai pasikeisti, kai savaip plaukei 10 metų.
Jei vaikai bus išmokyti nedaryti tipinių klaidų, jie iškart plauks kitu lygiu.
Šiuo metu pats rengiu naują vaikų plaukimo technikos programą, ji bus visiškai kitokia. Norime išmokyti vaikus iškart plaukti be klaidų.
Daug plaukimo trenerių iš pradžių dėmesį sutelkia į rankas, bet dar svarbiau yra kūno pozicija ir kojos.
Net maža žuvelė plaukia dukart greičiau nei M.Phelpsas. Atrodo, gėda – juk žuvis neturi jėgos.
Ji neturi rankų, kelių, kaklo, bet juda stabiliai, nes žuvies plaukimas prasideda kūnu.
Tokiu būdu ir mums reikėtų išmokyti plaukti. Kai tai padarysime, visi pasaulio rekordai bus pagerinti.
Po 10 metų juoksimės iš dabartinių geriausių pasaulio plaukikų rezultatų.
M.Phelpso rekordai? Po 10 metų galbūt šimtas plaukikų plauks greičiau nei jis dabar.
Nematau ribų plaukimo greičiui gerinti.
Europos plaukimo čempionatas – šią savaitę
Gruodžio 2–6 d. Europos plaukimo čempionate Netanijoje trumpajame 25 metrų baseine varžysis 7 mūsų šalies plaukikai.
Izraelyje varžysis Giedrius Titenis, Danas Rapšys, Mindaugas Sadauskas, Andrius Šidlauskas, Povilas Strazdas, Gytis Stankevičius ir Deividas Margevičius. Lietuvos rinktinei vadovaus treneriai Žilvinas Ovsiukas ir Ina Paipalienė.
Olimpinė čempionė Rūta Meilutytė pirmenybes Izraelyje praleis, nes po alkūnės traumos, kurią patyrė rugsėjį krisdama nuo dviračio, pagal individualią programą treniruojasi Plimute.
Amerikoje sukūrė unikalią aparatūrą
„Ja galime išmatuoti plaukimo techniką, – apie savo sukurtą aparatūrą sakė Genadijus Sokolovas. – Daug metų analizė apsiribojo tik tuo, kad peržiūrint plaukimo vaizdo įrašą buvo svarstoma, kas yra gerai, o kas – blogai. Bet nematuojant sunku atspėti.
Visada būdavo taip: treneriai žiūrėdavo į geriausius pasaulio plaukikus ir stengdavosi kopijuoti jų techniką. Bet taip nukopijuodavo ir jų plaukimo klaidas.
Daug metų pasaulio pirmenybėse ar olimpinėse žaidynėse bendraudamas su treneriais girdėdavau: štai šis plaukikas plaukia puikia technika. Bet kas yra puiki technika?
Po penkerių metų kitas plaukikas plaukia kur kas greičiau ir visi ima kalbėti, kad jo technika geresnė, o prieš 5 metus mums patikusio plaukiko technika gal ir nėra tokia jau puiki.
Teko sukurti aparatūrą, kad galėtume išmatuoti techniką. Bendraudamas su plaukimo specialistais žinojau, ko reikia, o gyvenant JAV, kur technologijos labai pažengusios, man pavyko sukurti programas. Dalį jų – matematinius algoritmus – rašiau pats.
Nustačiau, kaip turi atrodyti aparatūra ir ką tiksliai ji turi matuoti. Pamačius, kad kai kur trūksta žinių, teko samdytis specialistus. Iš kelių specialistų suburta komanda parengė aparatūrą, kuri matuoja plaukimo greitį ir jėgą.
Tai jau trečias aparatūros variantas po pirmųjų dviejų prototipų. Dabar galime matuoti plaukimo greitį ir jėgą 60 kartų per sekundę realiu laiku. Programos taip sureguliuotos, kad jėgos ir greičio kreivės automatiškai dera prie vaizdo ekrane.
Iškart galima paaiškinti sportininkui, ką jis prastai atlieka ir kaip galima tai ištaisyti. Ne spėlioti, o taisyti tai, ką reikia.“
