Bet savaitgalį Romoje 2016 metų pasaulio taurės III etapo varžybose triumfavusi L.Asadauskaitė-Zandeprovskienė turėjo, ką pasakyti politikams, kai sugrįžo į Vilnių.
32 metų sportininkė nedaugžodžiavo, bet dūrė taikliai.
„Mažiau kalbų ir daugiau darbų“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė L.Asadauskaitė-Zandeprovskienė.
Viena iš retų Lietuvos vilčių Rio de Žaneire iškovoti aukso medalį vis dar priversta su kartėliu prisiminti, kaip šalia jos stovėję valdininkai žadėjo puikias treniruočių sąlygas.
Į Romoje vykusias varžybas ji iškeliavo be normalių treniruočių baseine.
„Porą savaičių baseine buvo labai šaltas vanduo ir negalėjau treniruotis, tad teko naudotis „Impuls“ sporto klubu“, – sakė L.Asadauskaitė-Zandeprovskienė.
Ji labiausiai nepatenkinta savo rezultatais plaukime.
Šįkart ji lemiamą rungtį pradėjo iš pirmosios pozicijos ir nudžiugino prie kitokio scenarijaus įpratusius sirgalius. Olimpinė čempionė jau per fechtavimosi varžybas šovė į priekį, kai laimėjo 26 kovas iš 35 ir užėmė antrąją vietą.
Ji puikiai pasirodė ir jojimo varžybose, kur surinko maksimalų taškų skaičių.
– Esate pripratinusi sirgalius laukti iki paskutinės – šaudymo ir bėgimo – rungties. Šįkart viską pavyko padaryti kitaip. Ar tai reiškia, kad pagerinote fechtavimosi ir plaukimo rezultatus? – L.Asadauskaitės-Zandeprovskienės paklausė „Lietuvos ryto“ žurnalistas Donatas Gribauskas.
– Taip. Labai džiaugiuosi fechtavimu, nes viskas pavyko. Užėmiau antrąją vietą ir iškovojau didelius taškus. Man tai reiškia labai daug. Supratau, kad jeigu seksis joti, tai nesunkiai laimėsiu varžybas. Taip ir buvo.
Bėgau gerai ir nereikėjo stipraus finišo.
– Ar fechtavimui per treniruotes skyrėte daugiau dėmesio?
– Ne. Dirbau tiek, kiek dirbau. Buvau nusiteikusi psichologiškai.
– Matėme, kad jojime sportininkų rezultatai nebuvo labai geri.
– Daug kas blogai jojo, todėl svarbiausia buvo išsitraukti gerą žirgą. Man tai pavyko ir pakilau į pirmąją vietą, neužleidau šios pozicijos.
– Bėgimo ir šaudymo rungtį retai pradedate pirma. Vienas tokių startų buvo Londono olimpiadoje. Ar šis kartas priminė žaidynes?
– Taip. Prisiminiau Londoną ir tai, kad man pasisekė.
– Ar dabartinė forma yra ta, kurią norite parodyti Rio de Žaneire?
– Galbūt būtų puiku, bet dar nelabai džiugina plaukimas. Šįkart plaukiau sekunde lėčiau nei visą praėjusį sezoną, nors dabar norėtųsi kur kas geresnio rezultato. Galvoju, kad yra dvi problemos.
Kažkas negerai su metodika. Spręsime, ką daryti. Gal bus pokyčių, nes kažkas netinka.
Kita dalykas – nelabai tenkina sąlygos. Porą savaičių baseine buvo labai šaltas vanduo ir negalėjau treniruotis, tad teko naudotis „Impuls“ sporto klubu. Dar plaukiau moksleivių rūmuose. Bet ten nelabai ir treniravomės.
– Įprastai treniruojatės Lazdynuose?
– Taip, bet ten buvo šaltas vanduo ir neįmanoma dirbti.
– Teigėte, kad kažką norite keisti. Apie kokius pokyčius kalbate? Keisite trenerius?
– Ne. Tiesiog netinka treniruočių planai, nes nėra progreso. Darbo įdedame daug, mėginame kažką keisti. Rezultatai turėtų gerėti, bet negerėja. Galbūt prisidėjo ir tos kelios savaitės, kai nesitreniravau.
Ir dabar nežinau, ar galėsiu plaukti toliau, nes neturime kur. Dėl to plaukimas ir liūdina.
– Po Londono olimpiados buvo garsiai kalbama, kad plaukimui sąlygos – pagerės. Kiek jos pasikeitė?
– Kol kas – nieko. Dabar padėtis – visiškai prasta. Neturime, kur treniruotis. Bėda. Lazdynus žada uždaryti. Dabar reikės pažiūrėti, kokia ten situacija.
Prie 24 laipsnių plaukti galima, bet treniruotis – ne. Taip ir turime šiokią tokią problemą ir plaukimas kenčia.
– Ko reikia, kad politikai įvykdytų savo pažadus?
– Mažiau šnekėti ir daugiau dirbti.
