Vienas pajėgiausių planetos sprinterių R.Kilty intensyviai rengiasi Brazilijoje rugpjūtį vyksiančioms olimpinėms žaidynėms, o mylimoji jį lydi į treniruotes, kai kurias varžybas.
Neseniai pora sugrįžo į Angliją po Jungtinėse Amerikos Valstijose, Floridoje, penkias savaites trukusios britų sportininkų stovyklos.
Kūdikio besilaukiančios Dovilės ilga kelionė nenuvargino, ji jautėsi puikiai. Kol mylimasis treniruodavosi, ji pasivaikščiodavo gryname ore arba plaukiodavo baseine.
Sportininkei sunku nusėdėti vietoje, nors pastaruoju metu teko pamiršti treniruotes.
„Stengiuosi kelis kartus per savaitę pasimankštinti, bet nėra daug paskatų sportuoti – juk dėl mankštos netapsiu nei greitesnė, nei stipresnė trišuolio rungtyje.
Todėl mėgaujuosi paskutiniais nėštumo mėnesiais ir darau tai, kas malonu“, – apie pasikeitusį gyvenimo ritmą pasakojo D.Dzindzaletaitė.
Dabar lietuvės mintys sukasi nebe apie olimpines žaidynes, o apie gimdymą, būsimą kūdikį ir rudenį Anglijoje vyksiančias vestuves.
Paskutinį vasaros mėnesį Dovilės ir Richardo gyvenimas kunkuliuos labai greitai – mylimasis varžysis žaidynėse, tikėtina, kad pasidabins medaliu, ir gali būti, jog jį skirs pirmagimiui.
Santykiai klostėsi žaibiškai
2016-ieji porai taps įsimintini ir dėl sportinių, ir dėl asmeninio gyvenimo įvykių.
Lietuvės ir brito santykiai taip pat klostėsi žaibiškai.
Atrodo, kad meilė tapo didžiausia jųdviejų pergale dar iki svarbiausių karjeros varžybų – olimpinių žaidynių.
Dovilė ir Richardas kartu – tik dešimt mėnesių. Kaip juodu susipažino?
„Jis man parašė žinutę, ir pradėjome tiesiog susirašinėti. Po dviejų savaičių susitikome pasaulio čempionate Pekine.
Iškart patikome vienas kitam. Aš nebenorėjau jo paleisti, o jis – manęs“, – patikino D.Dzindzaletaitė.
Šiauliuose gyvenantys Dovilės tėvai pernelyg nenustebo, kad dukra įsimylėjo užsienietį sportininką. Juk ji pastaruoju metu gyveno ir treniravosi Ispanijoje, Valensijoje, todėl sunku buvo tikėtis, kad susipažintų su tautiečiu.
Trišuolininkę supdavo tik sporto pasaulio žmonės, nebuvo didelių galimybių užmegzti pažinčių su kuo nors kitu. Juk ji keliavo iš vienų varžybų į kitas, daug treniravosi ir dažniausiai matė sportinę aplinką.
„Šiauliuose gyvenanti mano šeima – labai pakanti. Artimieji šiltai priėmė Richardą, jiems nebuvo nuostabu, kad pristačiau užsienietį.
Juk pati dvejus metus gyvenau Ispanijoje. Manau, tėvai didžiuojasi, kad esame čempionų pora“, – pasakojo Europos lengvosios atletikos čempionato (iki 23 metų) trišuolio rungties laimėtoja.
O jos mylimojo R.Kilty apdovanojimų kolekcijoje – pasaulio ir Europos uždarųjų patalpų čempionatų aukso medaliai 60 metrų bėgimo rungtyje ir Europos čempiono titulas su komanda dalyvaujant 4x100 m estafetėje.
Žino, kad susilauks berniuko
Kūdikio besilaukianti D.Dzindzaletaitė rugpjūtį olimpines žaidynes stebės prie televizoriaus.
Kokie jausmai gali apimti sportininkę?
„Tai – ne pirmoji olimpiada, kurią tenka praleisti.
Aš taip pat buvau įvykdžiusi Londono olimpinių žaidynių normatyvą, tačiau keliomis dienomis per vėlai. Nė nepajutau, kaip prabėgo ketveri metai. Turėjau galimybę varžytis Rio de Žaneire, tačiau svarbiausia tapo šeima“, – pasakojo ilgai užsibūti prie kūdikio lopšio nežadanti D.Dzindzaletaitė.
Lietuvė treniruotis ketina pradėti netrukus po gimdymo. Ji dabar svarsto, kad į sportą sugrįš, kai kūdikiui sueis mėnuo ar du. Būsimoji mama neabejoja, kad nesunkiai susitvarkys su naujomis pareigomis augindama atžalą.
„Juk man – ne 16 ar 18 metų. Turėčiau susitvarkyti su kūdikiu. Kai jis gims, man jau bus 23-eji. Tai – idealiausias metas susilaukti pirmagimio.
Mama ir močiutė atvyks pirmąjį mėnesį – galės prisiminti vaikų auginimą ir pasidalinti savo patirtimi su manimi“, – apie laukiamą artimųjų pagalbą pagimdžius kūdikį užsiminė Dovilė.
Sportininkė ruošiasi gimdyti Didžiojoje Britanijoje.
„Nuo praėjusio gruodžio su Richardu gyvename Anglijoje, mūsų namai – penkios valandos kelio iki Londono. Kadangi tai yra naujieji mano namai, gimdysiu šioje šalyje.
Žinia, kad sūpuosime berniuką, mus labai džiugina. Juk kūdikis – pati geriausia Dievo dovana, kokia tik gali būti.
Nuo tos akimirkos, kai sužinojau, jog laukiuosi, abu esame labai laimingi“, – patikino trišuolininkė.
Anglijoje R.Kilty ir D.Dzindzaletaitė sumainys ir aukso žiedus. Kaip vestuvėms spės pasiruošti, jaunavedžiai nekvaršina sau galvos.
Dovilė norėtų, kad santuokos ceremonija būtų spontaniška, – jie kurią nors dieną įregistruotų santuoką, ir tiek. Bet Richardas užsiminė, kad svajoja apie dideles vestuves.
D.Dzinzdaletaitė pasirinks vyro pavardę: „Žinoma, pasikeisiu, nesu savanaudė, juk svarbiausia – šeima.“
Naujų sporto aukštumų lietuvė sieks angliška pavarde, tačiau anksčiau yra sakiusi, kad tautybės niekada neišsižadės, – visada pergalių sieks būdama lietuvė, o jai užkopus ant aukščiausių apdovanojimų pakylos pakils Lietuvos vėliava.
Tačiau sportininkė neketina auginti tik vieno vaiko.
„Svajoju apie didelę šeimą, kurioje augtų 3 ar 4 vaikai. Bet kol kas užteks ir vieno, kol baigsime sportinę karjerą“, – tvirtino būsimoji britų sprinterio R.Kilty žmona.
Olimpinę svajonę užgožė gimdymas
Ne viena garsi Lietuvos sportininkė dėl nėštumo praeityje praleido olimpines žaidynes, tačiau tai joms netapo tragedija. Juk už išsvajotą medalį ar pagerintą rekordą daug svarbiau vaiko gimimas. O gal jis kada nors sporte pasieks daugiau?
Vienas geriausių visų laikų Lietuvos ir Europos įžaidėjų Šarūnas Jasikevičius (40 m.), baigęs krepšininko karjerą, sportinių trofėjų gausa jau pralenkė savo motiną Ritą Jasikevičienę (64 m.), buvusią perspektyvią rankininkę. Kaunietė didžiuojasi savo sūnaus laimėjimais, bet ne mažiau turėtų didžiuotis ir savimi dėl lemtingo sprendimo, priimto prieš keturis dešimtmečius. Kai laukėsi pirmagimio Šarūno, R.Jasikevičienė buvo pakviesta į Sovietų Sąjungos moterų rankinio rinktinę, kuri rengėsi 1976-ųjų olimpinėms žaidynėms Kanadoje, Monrealio mieste. Komandos treneris pareikalavo daryti abortą. Lietuvė griežtai atsisakė ir vietoj olimpiados nusprendė ramiai gimdyti. „Dievas yra, – viename interviu patikino R.Jasikevičienė. – To, ko negavau, su kaupu grąžino sūnus.“
Sportinė karjera ir kūdikis moteriai – nesuderinami dalykai. Šią nuostatą patvirtino Sidnėjaus olimpinių žaidynių bronzos laimėtoja irkluotoja Kristina Poplavskaja (43 m.), kai nėštumas iš vilnietės sportininkės 2004-aisiais atėmė galimybę kovoti Atėnų olimpiadoje. 2004 metų gruodį irkluotoja susilaukė pirmagimės Kamilės. Žinią apie nėštumą jos porininkė dvivietėje valtyje kaunietė Birutė Šakickienė priėmė kaip akibrokštą. Kai Kristina telefonu porininkei pranešė, kad laukiasi, ragelyje pasigirdo Birutės verksmas. Likusi viena ši irkluotoja neįstengė laimėti bilieto į olimpiadą. Jai tai buvo didžiulis smūgis, po kurio sportininkės net nebendravo. „Pagal amžių man jau seniai buvo laikas gimdyti, tačiau vis rūpėjo dieną naktį irkluoti. Jaučiausi taip, lyg būčiau tapusi mašina, kuri be perstojo dirba“, – pripažino K.Poplavskaja, pirmojo vaiko susilaukusi būdama 32 metų.
Motinystė taip pat buvo sujaukusi ir B.Šakickienės (47 m.) sportinę karjerą. Vos pagimdžiusi pirmagimį Gytį B.Šakickienė labai norėjo grįžti į didįjį sportą – jau čia pat buvo 1992-ųjų Barselonos olimpinės žaidynės, kuriose ji svajojo dalyvauti. „Praėjus trims savaitėms po gimdymo pradėjau bėgioti. Po pusantro mėnesio irklavau, po trijų jau dalyvavau atrankoje. Kad patekčiau į olimpiadą, pristigau mažiau nei dviejų sekundžių. Matyt, tąkart stabdė ir baimė persitempti. Po gimdymo dar nebuvau pasirengusi tokiam krūviui“, – yra pasakojusi B.Šakickienė. Vėliau ji ilgai nedelsdama pasekė buvusia porininke K.Poplavskaja – B.Šakickienė 2005-ųjų rudenį pagimdė dukterį Ugnę. Antras gimdymas padėjo paskutinį tašką irkluotojos sportinėje karjeroje.
