R.Meilutytės treneris Jonas Ruddas turi apie ką pagalvoti.
Šešerius metus Lietuvos plaukikę Plimute treniruojantis britas prieš 2012 metais Londone džiaugėsi auksiniu jos finišu, o po ketverių metų Rio guodė ant savo pečių verkiančią auklėtinę, kai ji 100 m krūtine finale atplaukė tik septinta ir liko be apdovanojimų.
Rūtos rezultatas svarbiausiose ketverių metų lenktynėse – 1 min. 7,32 sek. – buvo beveik trims sekundėmis prastesnis nei jai priklausantis pasaulio rekordas, pusantros sekundės prastesnis nei ji plaukė šio sezono pradžioje.
„Esame nusivylę. Ne to tikėjomės, – antradienį spaudos konferencijoje Rio de Žaneire sakė J.Ruddas. – Tačiau vis dar neturime išvadų apie visą sezoną. Žinoma, pasirodymas turėjo būti geresnis.
Tačiau dar nediskutavome tarpusavyje. Todėl nenorėčiau plačiau komentuoti, pirmiau nepakalbėjęs su Rūta.
Norėčiau pirmiausia sužinoti, ką ji jaučia apie pasirengimą. Kai apie tai pasikalbėsime, galbūt turėsime jums daugiau ką pasakyti ateityje.
- Kodėl žaidynėse Rūta pirmąją distancijos dalį plaukė greitai, bet taip prastai – antrąją? – lrytas.lt paklausė J.Ruddo.
– Yra daug priežasčių. Man atrodo, kad Rūtą užklupo tokių varžybų įtampa. Ginti čempionės titulą yra kas kita, nei atvažiuoti į varžybas 15-os metų.
Tada nebuvo vilčių laimėti medalį, galbūt patekti į finalą. O kai atvyksti ginti čempionės titulo – jausmas visiškai kitoks.
Mes turime peržiūrėti ir treniruočių proceso planą – ką darėme baseine, ką treniruoklių salėje. Bet apie tai pirmiausia turiu pasikalbėti su Rūta.
- Ar dabar nematote, kokių permainų reikėtų?
– Bus dalykų, kuriuos reikės keisti. Daug dalykų norėtume pakeisti treniruočių procese. Turime pasikalbėti su treniruoklių salės treneriu ir kitais komandos nariais. Tačiau pirmiausia Rūta turėtų nuspręsti, ką nori toliau daryti su plaukimu.
Svarbu, kad ji gautų poilsio ir galimybę nuspręsti, ką daryti ateityje.
- Ar jums neatrodo, kad Rūta iš dalies prarado malonumą plaukti?
– Man atrodo, kad ji džiaugiasi plaukimu, treniruotėmis ir galimybe atstovauti savo šaliai. O aš džiaugiuosi matydamas šias vertybes. Daug dalykų keičiasi, kai viltys yra didelės, ypač Lietuvos žmonių.
Manau, kad Rūta jautė didelius tautos lūkesčius, nes visi ją myli. Per pastaruosius ketverius metus ji buvo viena iš elitinių Lietuvos atletų.
Tokią naštą nelengva būtų nešti kiekvienam.
- Lietuvoje pasigirdo nuomonių, kad Rūtai reikėtų išbandyti ir kitas rungtis. Ką apie tai manote?
– Mes esame bandę varžytis 200 m krūtine mažose varžybose, bet Usainas Boltas juk irgi nebėga 400 metrų, kad būtų geresnis trumpesnėse distancijose.
Rūtos rungtys yra 50 ir 100 m. Iš jų tik viena yra olimpinė.
Esame plaukę 200 m. sezono metu, bet ji neturi natūralių savybių plaukti šį ilgą nuotolį.
Be to, ji to nemėgsta. Ji yra moteris. Ji pati sprendžia apie savo karjerą. Jei nutaria neplaukti 200 m, mes ir neplaukiame.
- Ar jaučiate Lietuvos plaukimo federacijos ir trenerių paramą?
– Jaučiame neįtikėtiną Lietuvos tautinio olimpinio komiteto paramą.
Aš taip pat jaučiu Žilvino Ovsiulo (Lietuvos plaukimo rinktinės treneris, – red.) paramą. Jis yra labai patyręs, išsilavinęs ir išmintingas vyras.
Jis yra vienintelis treneris Lietuvoje, kurio aš atidžiai klausau, kuris gerai supranta, ką mes darome Plimute.
Reguliariai su juo kalbuosi, keičiamės informacija.
Iš Lietuvos olimpinio komiteto ir Žilvino jaučiu fantastinę paramą.
- O iš plaukimo federacijos?
– Man ją atstovauja Žilvinas. Juk jis ir yra pagrindinis plaukimo rinktinės treneris.
