Net Arvydas Sabonis neatsispyrė pagundai užkąsti olimpinio kaimelio aplinkoje.
Nors gyveno viename Rio de Žaneiro viešbučių, Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas vieną dieną stojo į sportininkų eilę olimpiniame kaimelyje ir neatsispyrė „McDonald’s“ pagundoms.
Greitojo maisto restoranas įrengtas lauke, olimpinio kaimelio pakraštyje, o visa atletų banga valgyti suplaukia į milžiniško dydžio palapinę, dirbančią visą parą.
Įvairių kraštų patiekalai
Virtuvės vadovai Davidas Hertzas iš Brazilijos ir italas Massimo Bottura vadovavo daugiau nei 40 virėjų komandai, kuri darbavosi olimpiniame kaimelyje.
Ten per žaidynes koją įkėlė 10,5 tūkst. atletų, turėjusių teisę bet kuriuo paros metu maitintis olimpinėje valgykloje. Žinoma, nemokamai.
„Ten numatyti bendri stalai komandoms. Jei ateinu viena, visada galiu prisidėti prie kitų Lietuvos sportininkų kompanijos – gera proga susipažinti ir pabendrauti“, – pasakojo lengvaatletė Eglė Balčiūnaitė.
Be abejo, pagrindinė apsilankymo olimpinio kaimelio valgykloje priežastis buvo maistas.
Jis – labai skirtingas: sportininkai galėjo rinktis iš įvairiausių pasaulio virtuvių – braziliškos, azijietiškos, indiškos, buvo įrengtas didžiulis picų ir makaronų skyrius, gaminamas netgi išskirtinai musulmonams paruoštas chalalinis maistas.
Šaltųjų patiekalų sektoriuje – įvairios salotos, daržovės, kumpis, sūriai, virti kiaušiniai.
Pusryčiams – avižų dribsniai, traškūs dribsniai su medumi (granola), jogurtas, desertui – pyragai, keksai, ledai.
Ten taip pat veikė gaiviųjų gėrimų „Coca-Cola“, „Sprite“, „Fanta“ aparatai, nuolat tiekiamos įvairios sultys, kava ir arbata.
„Galbūt ir ne taip gerai, kaip pas mamą ar sužadėtinę, bet skųstis nėra kuo“, – apibendrino burlentininkas Juozas Bernotas.
Ragavo egzotiškų vaisių
Dauguma sportininkų rinkosi tai, kas jiems yra įprasta.
„Makaronai, vištiena, salotos – tai tie paprasti patiekalai, kuriuos valgai, nesvarbu, kad ir kur būtum“, – savo meniu apibūdino krepšininkas Mantas Kalnietis.
„Aš dažniausiai renkuosi šiltą maistą – vištieną, daržoves, – pasakojo 800 m bėgikė E.Balčiūnaitė. – Vaisiais stengiuosi nepiktnaudžiauti. Išskyrus arbūzus, jie – mano mėgstamiausi, o čia tikrai puikaus skonio ir gerai prinokę.“
Žaidynių rengėjai pasiūlė daugybę vaisių: bananų, obuolių, kriaušių, melionų, pasiflorų.
Taip pat tokių vaisių, kurių pavadinimai – kraštuotoji malpigija (acerola), gvajava (guava), dygliuotoji anona (graviola) ar ženipapas (jenipapo) – nedaug ką sako lietuviams.
Vieni sportininkai jų ragavo nesirūpindami, antri rinkosi atidžiau, treti visai nerizikavo.
„Pasiklausiame kitų sportininkų, kurie vaisiai gardesni, ir tada ragaujame“, – buvo apdairus baidarininkas Andrejus Olijnikas.
Žalia lašiša ir ledai
Krepšininkai apsidžiaugė vieną dieną aptikę kitą gardumyną – žalią lašišą, pateiktą gabaliukais, kuriuos galima pasigardinti imbierų šaknimis.
Krepšinio rinktinės medikai griežtai nekontroliavo žaidėjų valgiaraščio, nes profesionalai įpratę patys rūpintis mityba ir, jei reikia, atsilaiko net ir turėdami tokį gausų patiekalų pasirinkimą.
„Jie žino patys, ką valgyti. Žinoma, gali pabarti, jei pagauni su ledais.
Bet jie ir patys puikiausiai žino, kada gali juos valgyti, – pasakojo krepšininkų masažuotojas Aidas Buzelis. – Jaunimui dėl mitybos lengviau – jiems nereikalingos dietos.“
M.Kalnietis – irgi dar jaunas, o gal tiesiog praslysta pro priežiūros akis. 29 metų įžaidėjas pripažino turįs vieną įprotį po pietų.
„Regis, žaidynes remia kažkokia ledų kompanija, todėl naudojausi proga – papietavęs visada valgiau ledų“, – sakė M.Kalnietis.
Kava buvo prastoka
Lietuviai neskubėjo skųstis nei asketiškomis gyvenimo sąlygomis olimpiniame kaimelyje, nei maistu.
Bet vis tiek šis bei tas jiems užkliūdavo, šio to kartais trūkdavo.
„Viskas buvo ruošiama jų stiliumi, o kartais norėtųsi, kad jautiena būtų iškepta truputį kitaip“, – sakė Ramūnas Navardauskas, o kitas dviratininkas Ignatas Konovalovas jam pritarė – brazilų kepta mėsa kiek sausesnė.
„Pirmosiomis dienomis kava buvo tragiška. Juk tai Brazilija, tikėjomės gardesnės, – sakė Lietuvos krepšinio rinktinės masažuotojas A.Buzelis. – Bet paskui staiga labai pagerėjo – net eilės prie kavos atsirado.“
„Norėtųsi daugiau kavos aparatų, nes kai ryte ateina daug žmonių, jie nespėja keisti aparatų“, – skundėsi R.Navardauskas.
„Sriubos galėtų būti ir gardesnės“, – pažymėjo burlentininkas J.Bernotas.
Kai kada ieškojo alternatyvų
Olimpinėje valgykloje ilgiausia eilė išsirikiuodavo prie azijietiškų ir indiškų patiekalų.
Labai populiarūs buvo ir graikiški jogurtai.
Kaimelyje veikė ir viena mažesnė valgykla, lietuvių vadinama griline, – joje mėsa buvo kepama ant grotelių, patiekiama ne tik su ryžiais, bet ir su saldžiosiomis bulvėmis bei salotomis.
Grilinė veikė iki 19 val. lauke, kaip ir „McDonald’s“ užkandinė, esanti prie nedidelių parduotuvių – suvenyrų, mobiliojo ryšio priemonių, higienos reikmenų, grožio salono.
Tačiau šiame greitojo maisto restorane užkąsti buvo galima ne taip jau ir greitai, nes ši vieta buvo stebėtinai populiari.
Būdavo, kad eilėje tenka laukti visą valandą.
Tai patyrė ir A.Sabonis, aplankęs savo sūnų Domantą ir kitus Lietuvos krepšininkus olimpiniame kaimelyje ir stojęs į ilgą eilę prie „McDonald’s“, kuris yra olimpinių žaidynių rėmėjas nuo 1976 metų.
„Kartais per laisvą dieną ten eidavome, bet stengėmės nepiktnaudžiauti“, – tvirtino M.Kalnietis.
Boksininkai laikėsi dietos
Kol kiti smaguriavo ir leido sau daug, dalis atletų buvo priversti stebėti puotas iš šalies.
Boksininkai Eimantas Stanionis ir Evaldas Petrauskas turėjo kontroliuoti savo svorį, kad neperžengtų nustatytos ribos svorio kategorijose.
„Man su svoriu visą laiką reikia kovoti, vienas kitas papildomas kilogramas nuolat būna. Bet svorį mečiau po truputį. Kiekvieną dieną valgiau tik po du kartus“, – pasakojo E.Petrauskas.
„Daug nevalgiau – tik vaisius, ryžius, sumuštinius. Ribojau save. Žinojau – kai baigsiu varžybas, tada jau atsivalgysiu“, – šyptelėjo E.Stanionis.
Panašiai kalbėjo ne tik Lietuvos boksininkai, bet ir daugybė kitų šalių atletų, kuriems paskutinis startas reiškė laisvę renkantis patiekalus.
Turėjo riboti užsakymų skaičių
Prie „McDonald’s“ užkandinės retai kada būdavo trumpesnė nei 50 metrų eilė, o baigiantis olimpiadai ji vis ilgėjo, nes vis daugiau sportininkų galėjo sau leisti valgyti ko tik širdis geidžia.
Didėjant užsakymų skaičiui ir ilgėjant aptarnavimo laikui buvo įvestas apribojimas – ne daugiau kaip 20 produktų vienam sportininkui vieno užsakymo metu. Prieš tai buvo ne vienas, kuris šį skaičių viršydavo, o vienu rekordininkų tapo Australijos badmintonininkas Sawanas Sarasinghe’as.
Pasibaigus varžyboms jis užsisakė kone 30 patiekalų pietus iš „McDonald’s“ ir įdėjo nuotrauką į socialinį tinklą. „Po ištisų mėnesių sveiko maisto valgymo atėjo laikas valgyti šlamštmaistį“, – parašė jis.
Greituoju maistu leido sau mėgautis ir daugybė ryškių sporto žvaigždžių. Kai kurie jų teigė, kad čia eidavo dėl kavos, nes kaimelio valgykloje ji buvo bjauri. Kita dalis sportininkų valgydami „McDonald’s“ simboliškai šventė iškovotas pergales ar medalius.
Gyveno atskirai
Vienintelė Lietuvos sportininkė, negyvenusi olimpiniame kaimelyje, buvo Gintarė Scheidt. Lietuvos komandos vėliavnešė per olimpines žaidynes kartu su savo vyru Brazilijos buriuotoju Robertu Scheidtu apsistojo ramesnėje vietoje, arčiau Glorijos marinos, kurioje vyko buriavimo varžybos. Kartu su kitais Brazilijos buriuotojais ji gyveno kareivinėse įkurtoje bazėje.
„Labai rami, uždara teritorija. Džiaugiuosi, kad negyvenu olimpiniame kaimelyje, nes ten dėl kiekvieno dalyko reikia nueiti ilgesnį kelią, aplink daug žmonių. O mes gyvename ramiai“, – sakė G.Scheidt. Ji pusryčius ir vakarienę valgė Brazilijos buriuotojų bazėje, o per pusdienį trunkančias buriavimo varžybas akvatorijoje turėjo galimybę rinktis iš dukart per dieną patiekiamo maisto.
Prieš bronzinį startą 1000 m nuotolio finale porą naktų ne kaimelyje miegojo ir baidarininkai Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas. Jie buvo apsistoję išnuomotame bute, nuo kurio irklavimo trasą galėjo pasiekti pėsčiomis.
