Vilniaus oro uoste iš žaidynių sugrįžusį A.Didžbalį pasitiko būrys artimųjų. Jo rankose kaipmat atsidūrė kūdikis. Jam Aurimas užkabino olimpinių žaidynių medalį.
Nieko keista, kad sportininkai aukščiausius savo apdovanojimus skiria atžaloms. Taip yra pasielgęs dukart olimpinis čempionas, disko metikas Virgilijus Alekna – grįžęs su aukso medaliais iš Sidnėjaus ir Atėnų žaidynių juos skyrė sūnums Martynui ir Mykolui.
Ar mažylis, kuriam Aurimas užkabino medalį, – jo sūnus?
„Dešimties mėnesių Danielius – ne mano, o brolio Roberto sūnus. Jau esu paprašytas tapti Danieliaus krikštatėviu“, – apie jaunąjį savo giminaitį, kuriam ant kaklo užkabino svarbiausią savo karjeros medalį, šypsodamasis pasakojo A.Didžbalis.
Iš Marijampolės kilęs Aurimas po laimėjimo Rio de Žaneire gimtinėje neužsibuvo – savaitgalį tik atšventė iš Anglijos grįžusio brolio Roberto ir jo išrinktosios Vestos vestuves.
Po to sunkiaatletis grįžo į uostamiestį treniruotis.
Tačiau sportininkas, leidęs pasidžiaugti jo medalio spindesiu artimiesiems, apdovanojimą pasiėmė su savimi.
Olimpinis medalis papildė nemenką Aurimo apdovanojimų kolekciją – jis buvo pridėtas prie Europos čempionato aukso, pasaulio čempionato (iki 23 metų) aukso ir dviejų Europos čempionatų (iki 23 metų) aukso medalių.
A.Didžbalis po vienos olimpiados jau pradėjo svarstyti apie kitą ir tikisi po ketverių metų vėl nudžiuginti medaliu, gal net aukštesnės prabos.
Todėl jau dabar vyras grįžo į treniruoklių salę.
Aurimas treniruojasi nuolat – nuo savaitės pradžios iki pabaigos.
Pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį jis turi po dvi treniruotes. Antradienį, ketvirtadienį ir šeštadienį – po vieną.
„Vienintelis sekmadienis laisvas. Tačiua kai esi tiek fiziškai padirbėjęs, nelabai kyla kokių nors pagundų. Norisi tą laisvą laiką skirti sau, pasidžiaugti gyvenimu.
Tačiau apie vakarėlius ar vėlyvus susitikimus nėra net minties, nes esu atsidėjęs sportui.
Sunkioji atletika mane sužavėjusi, man patinka jausti savo augančią jėgą ir rezultatus, džiuginti komandos narius, trenerį. Pergalės mane įpareigoja siekti aukščiausių tikslų“, – tikino trenerio Bronislovo Vyšniausko auklėtinis.
Sunkiaatletis neabejojo: iki Tokijo žaidynių, vyksiančių 2020 metais, galėtų ir šeimą sukurti, jeigu šalia jo atsirastų supratinga moteris.
Juk ne bet kuri galėtų gyventi su profesionaliu sportininku, dažnai keliaujančiu iš vienų varžybų į kitas. A.Didžbalis pasižymi dar ir tuo, kad yra labai drausmingas – nepraleidžia nei treniruočių, nei paskaitų Klaipėdos universitete.
Kūno kultūrą ir sporto pedagogiką studijuojantis Aurimas šiais metais ruošiasi ginti magistro laipsnį. Bet tai gali būti ne vienintelis aukštojo mokslo diplomas, mat sportininkas nori plėsti savo akiratį ir yra nusitaikęs į teisės studijas.
„Mane traukia teisė. Nežinau, ar būsiu teisininkas, tačiau išmanyti įstatymus naudinga, kad vėliau nekiltų klausimų“, – juokdamasis tikino A.Didžbalis.
Sportininkas įsitikinęs, kad mokytis niekada nevėlu, ir studijas galima baigti sulaukus trisdešimtmečio, o sporto aukštumų reikia pasiekti kuo anksčiau ir kuo greičiau.
„Norėčiau sukurti gražią šeimą. Olimpinį medalį norėčiau užkabinti savo vaikams, tačiau to momento dar reikės palaukti“, – tvirtino A.Didžbalis, mūsų šaliai iškovojęs pirmą olimpinį medalį sunkiosios atletikos istorijoje.
Sportininkas dar neturi kandidatės į žmonas.
„Gyvenimas nenuspėjamas, neaišku, kaip susiklostys, iš kurios pusės vėjas papūs. Labai sudėtinga surasti merginą.
Ji turėtų būti labai supratinga, kad suvoktų ir palaikytų mane bet kokiomis aplinkybėmis.
Mano gyvenime būna daug įtampos, ne visada spinduliuoju plačia šypsena. Dirbu sunkiai, o sportinė šlovė – ne tik mano asmeninė, bet ir visos Lietuvos“, – tvirtino A.Didžbalis.
Sunkiaatletis nėra nuotykių mėgėjas, tad merginos paieškos nebus greitos.
Jo įsitikinimu, pažinti žmogų užtrunka, o šeimai kurti reikia ir pačiam subręsti.
Sukurti šeimą jis norėtų iki trisdešimtojo gimtadienio. „Tikiuosi spėti į tą traukinį“, – šypsodamasis kalbėjo A.Didžbalis.
