„Negali tiesiog pasiimti aukso, reikia daug dirbti“, – dar neapdžiūvęs po auksinio finišo sėkmės receptą atskleidė S.Bilis.
JAV studijuojantis 23-ejų panevėžietis Vindsore (Kanada) vykusiame pasaulio plaukimo čempionate trumpajame (25 m baseine) triumfavo 100 m laisvuoju stiliumi rungtyje – 46,58 sek. Lietuvis finišo sienelę palietė 0,01 sek. anksčiau nei japonas Shinri Shioura.
Tai buvo jau antrasis S.Bilio medalis – 50 m nuotolyje jis pačiupo bronzą.
Nors varžytasi ne olimpiniame 50 m baseine, o Kanadoje nestartavo daug ryškių plaukimo žvaigždžių, S.Bilis patvirtino, kad Rio de Žaneiro olimpiadoje užimta 8-oji vieta – tik didelio kelio pradžia.
O kartu tai yra skambutis ryškiausiai Lietuvos plaukimo žvaigždei Rūtai Meilutytei, kuri po ilgų atostogų ir po išsiskyrimo su ilgamečiu treneriu Jonu Ruddu svarsto, kur plaukti toliau.
S.Bilis dar mokyklos suole žinojo, kad jo ateitis – studijos ir treniruotės JAV.
Nors daug kam panevėžiečio triumfas ir atrodo netikėtas, nuo mažų dienų S.Bilį gerai pažįstančio, viename mokyklos suole su juo sėdėjusio Vaido Markelevičiaus įspūdingas laimėjimas nė kiek nenustebino.
„Prieš finalo plaukimą viduje jaučiau, kad jis užsikabins aukso medalį. Neturėjau didelių abejonių, nes taip ir turėjo būti“, – „Lietuvos rytui“ tvirtino vaikinas.
Nuo penktos klasės Panevėžyje su plaukiku mokęsis V. Markelevičius pasakojo, jog S.Biliui nuo pat vaikystės buvo lemta tapti profesionalu.
„Jau tuomet buvo matyti, kad jis bus sportininkas. Simonas visiems asocijuodavosi su baseinu. Jis turėdavo dvi treniruotes per dieną, dirbdavo nuo pat šešių ryto. Visi žinojome, kad toks užsidegimas turi kur nors nuvesti“, – sakė jis.
Sportas nustelbė mokslus
Anot V.Markelevičiaus, jo draugas niekuomet neabejojo, kad sieks sportininko karjeros, todėl mokslai kartais būdavo nustumiami į antrąjį planą.
„Simonas kiek kitaip žiūrėjo į mokslus, tačiau visiškai jų apleidęs nebuvo. Jam daug dalykų buvo įdomūs, gerai sekėsi matematika. Tik egzaminų jis laikė kiek mažiau negu visi, nes stojo į JAV universitetą“, – pasakojo bendraklasis.
S.Bilis mokykloje pasižymėjo sukalbamu charakteriu ir, priešingai nei dauguma jaunų sportininkų, savo elgesiu pedagogų iš kantrybės nevedė.
„Pamokose jis niekada nekeldavo šurmulio, nedarydavo mokytojams rūpesčių. Visi jį palaikė, kiek galėjo, nes Simonas ir per mokslo metus turėdavo daug važinėti į varžybas Lietuvoje bei užsienyje.
Po svarbesnių pergalių mokytojai jį pagirdavo prieš visą klasę, nes suprato, kad jis gyvena plaukimu ir tai nėra šiaip pomėgis“, – mokyklos laikus prisiminė V.Markelevičius.
Koncertavo ne tik mokykloje
Vyresnėse klasėse S.Bilis su savo draugais buvo pasukęs ir kiek netikėtu keliu – vaikinai buvo sukūrę roko grupę, kurioje sportininkas grojo bosine gitara.
Panevėžiečių grupė koncertuodavo ne tik mokyklos salėje, bet ir įvairiuose Panevėžio kultūros namuose.
„Jis yra labai nuoširdus, geras ir šiltas žmogus. Visada padeda, rūpinasi kitais. Nors su Simonu galima ir papokštauti. Mokykloje dažnai iškrėsdavome visokių kvailysčių, kartais prisijuokdavome iki ašarų“, – šypsojosi jis.
Vis dėlto dažniausiai S.Biliui linksmybių tekdavo atsisakyti.
Dvi treniruotės per dieną tam tiesiog nepalikdavo laiko, bet vaikinas dėl to nesigailėjo, nes buvo atsidavęs sportui.
„Kai kiti dažnai laiką leisdavo mieste ar kavinėse, o Simonas eidavo į treniruotes, kurių niekada nepraleidinėjo. Jam tai buvo šventas reikalas.
Net apie merginas jis negalėjo daug galvoti, nors dėmesio trūkumu nesiskundė. Visas Simono dėmesys buvo skirtas tik plaukimui“, – pasakojo V.Markelevičius.
Norą žengti siekti didelių pergalių liudijo ir S.Bilio sprendimas karjerą tęsti būtent JAV – Šiaurės Karolinos valstybiniame universitete.
Talentingas vaikinas, kaip ir dauguma perspektyvių sportininkų, baigdamas mokyklą pajuto poreikį sprukti į užsienį, kur sąlygos plaukikams nepalyginti geresnės.
„Apie JAV Simonas pradėjo drąsiai kalbėti ruošdamasis egzaminams, jis jautė, kad galėtų ten toliau tobulėti“, – pasakojo V.Markelevičius.
Ir baigęs universitetą S.Bilis neketina sustoti – visą savo laiką toliau skiria alinančioms treniruotėms. Savo artimuosius jis gali pamatyti tik retomis progomis parvykęs į Lietuvą.
„Jis grįžta kas vasarą, aplanko šeimą ir draugus. Dabar man su juo sunkoka palaikyti glaudesnius ryšius, nes trukdo didelis laiko skirtumas“, – prisipažino S.Bilio bendraklasis.
Nors S.Bilis kol kas negali populiarumu prilygti Rūtai Meilutytei, jo draugas neabejoja, kad ateityje dar bus daug pergalių.
„Mūsų mokykloje ir pirmajame savo baseine jis jau yra žvaigždė, visi tikrai jį gerai atsimena. Manau, greitai apie jį išgirs ir daugiau žmonių“, – S.Bilio sėkme neabejojo V.Markelevičius.
Namo sugrįš per Kalėdas
S.Bilis padarė tai, kas buvo pavykę tik R.Meilutytei – panevėžietis pirmą kartą šalies vyrų plaukimo istorijoje iškovojo Lietuvai pasaulio čempionato aukso medalį. R.Meilutytė 25 m baseine yra laimėjusi 3 aukso ir 2 sidabro medalius.
Pertvarkytoje Vindsoro miesto ledo ritulio arenoje tarp 927 plaukikų iš 170 valstybių buvo 8 mūsų šalies atstovai: S.Bilis, Giedrius Titenis, Danas Rapšys, Mindaugas Sadauskas, Deividas Margevičius, Andrius Šidlauskas, Ugnė Mažutaitytė ir Beatričė Kanapienytė.
„Delegavome daugiau nei pusę rinktinės“, – sakė Panevėžio „Žemynos“ progimnazijos baseino direktoriaus pavaduotojas ugdymui Arūnas Gabrilavičius.
Šioje progimnazijoje dar neseniai kilometrus grybšniais matavo S.Bilis, aukštumų siekia olimpinės rinktinės nariai D.Rapšys ir A.Šidlauskas. Kartu su jais Kanadoje medalių siekė ir „Žemynos“ baseiną puikiai pažįstantis M.Sadauskas.
S.Biliaus ir D.Rapšio trenerė Ina Šimeliūnaitė-Paipelienė savo akimis stebėjo startus Kanadoje.
„Kol kas Simonas su rinktine negrįš namo – vyks į Ameriką.
Ten turi nebaigtų reikalų universitete, o jau tada atvyks Kalėdoms“, – sakė A.Gabrilavičius.
Kiti šalies plaukimo rinktinės nariai nuo ketvirtadienio trims dienoms suvažiuos į Anykščius – čia vyks tradicinis Lietuvos žiemos plaukimo čempionatas.
Iš džiaugsmo nešokinėjo
100 m distancijos finale S.Bilis (46,58 sek.) antrąkart iš eilės pagerino Lietuvos rekordą (pusfinalyje – 46,73 sek.).
„Pusfinalyje dariau klaidų, bet žinojau, kad galiu kai ką pataisyti ir plaukti greičiau, – pasakojo čempionas. – Kai į finalą nepateko kiti greiti sportininkai, išvydau savo progą. Tada ir supratau, kad tai įmanoma.“
Finale jam šypsojosi ir sėkmė – japonas atsiliko 0,01sek.
„Buvo įtemptos lenktynės. Kai pamačiau rezultatus, pamaniau: „Oho, buvo labai arti“, – dar baseino vandeniui nenudžiūvus nuo kūno šypsojosi S.Bilis.
Panevėžietį treniruoja Šiaurės Karolinos universiteto treneris Toddas DeSorbo.
S.Bilis pasaulio čempionate uždirbo 12 tūkstančių JAV dolerių (už pirmąją vietą skirta 8 tūkst., o už trečiąją – 4 tūkst.).
„Geras treneris ir darbas. Turi daug dirbti“, – savo sėkmės formulę apibūdino S.Bilis.
Kūną puošia tatuiruotės
Kai S.Bilis gniaužė kumštį po pergalingo pasirodymo baseine Kanadoje, sirgaliai atkreipė dėmesį į jo kūną išmarginusias tatuiruotes.
Dešinėje S.Bilio liemens dalyje – vilko galva. „Mūsų universiteto komanda vadinasi „Wolfpack“ – „Vilkų gauja“, – aiškino S.Bilis.
Ant kairiojo dilbio – rombas ar kvadratas. Bet jo prasmę plaukikas nuo svetimų slepia: „Čia – mūsų komandos paslaptis. Kiekvienas, kuris plaukia joje, žino, bet daugiau nežino net treneriai.“
Ant nugaros – ąžuolo lapais išmarginti Lietuvos kontūrai. Ji – naujausia. „Šita, paskutinė, – už Lietuvą! Už ką gi daugiau. Kad visą laiką prisimintum, iš kur esi“, – sakė S.Bilis.
