90 milijonų eurų verto projekto rengimas neseniai vėl buvo pratęstas iki kovo pradžios, mat nepatrauklias sąlygas reikėjo pakeisti lankstesnėmis, išplečiant galimą būsimų renginių sąrašą ir koreguojant reikalavimus konkurso dalyviams. Tikimasi, kad taip pavyks bent kiek padidinti konkurenciją ir rasti tinkamą investuotoją.
– Mere, Lietuva nekantriai laukia nacionalinio stadiono reikalų pasistūmėjimo į priekį. Kokioje stadijoje yra projektas?
– Šiuo metu yra paskelbtas konkursas, jau yra susidomėjusiųjų ir vyksta dialogas. Stebime pasiūlymus, nes kai kuriais atvejais dar reikia kiek pakoreguoti sąlygas ir padaryti jas patrauklesnėmis. Po pirmo apsižiūrėjimo paaiškėjo, kad vis dar yra ką tikslinti prieš tai buvusiame projekte. Netrukus turėsime galutinį visų dalyvių apsisprendimą ir galėsime iš jų išrinkti geriausią.
– Kokių sporto objektų plėtra yra numatyta tolesnėje savivaldybės veikloje?
– Mūsų planuose yra daugiausiai masinio sportavimo objektai. Dabar, žiemą, bus atidaryta daug čiuožyklų, nes žiemos sportas visada būdavo šiek tiek apleistas. Noriu, kad prie kiekvienos mokyklos būtų po čiuožimo aikštelę.
Taip pat mūsų prioritetai yra bėgimo, dviračių ir futbolo infrastruktūros plėtimas. Bet, žinoma, žiūrėsime ir į kitas sporto šakas: pavyzdžiui, dabar per paskutinį posėdį priėmėme sprendimą apleista Baltupių stadioną išnuomoti beisbolo žaidėjams. Tikiuosi, kad dar šiemet bus pradėtas aikštės įrengimas.
– Sostinėje atsiranda vis daugiau sporto centrų, tačiau jie gali pasirodyti neprieinami eiliniams miestiečiams. Kaip stengiamasi išspręsti šią situaciją?
– Natūralu, kad privačios sporto erdvės ir toliau bus pagrindinės miestiečių sporto vietos, nes tokioms struktūroms reikia nemažai lėšų, kurių savivaldybė negali skirti. Bet kalbant apie masiškumą, labai svarbu, kad žmonės turėtų galimybę bėgioti, važinėti dviračiais, žaisti krepšinį ir futbolą.
O dėl profesionalių sportininkų ruošimo – džiaugiuosi, kad pasiteisina mokyklinukų krepšelių idėja. Ta parama kiekvienam vaikui gali padėti. O po pirmojo susidomėjimo, pradėjus demonstruoti geresnius rezultatus, jau yra atskira sistema. Gabūs vaikai yra pastebimi, jiems skiriamas atskiras dėmesys, o tada galimybės būna jau visai kitos.
– Koks yra jūsų asmeninis santykis su sportu? Ar jis tradiciškai apsiriboja krepšiniu?
– Krepšiniu daugiau domiuosi kaip lietuvis, o pats užsiimu kitomis sporto šakomis, kurių metu galiu pabūti lauke.
Beje, badmintonas neretai tampa viena iš jų. Sodyboje turime improvizuotą aikštelę, todėl su šeima tikrai dažnai ten pažaidžiame. Tikiuosi, kad šioje sporto šakoje įvyks lūžis, nes anksčiau tai buvo labiau sezoninis sportas, o dabar atsiranda daugiau sąlygų treniruotis profesionalams, o mėgėjams išbandyti savo jėgas.
Visgi atsižvelgiant į tą vilniečių kiekį, kurie nori sportuoti, mūsų infrastruktūra toli gražu nėra pakankamai išvystyta.
