EUROLYGA 2023

Keturi Lietuvos oreiviai – pasaulio čempionato 40-uke

Net keturi Lietuvos atstovai pateko į Slovėnijoje pasibaigusio pasaulio karšto oro balionų čempionato 40-uką. Tik JAV šiame sąraše turi daugiau pilotų – penkis.

Šių metų čempionatas pareikalavo didelės ištvermės.<br>A.Vaitkevičienės nuotr.
Šių metų čempionatas pareikalavo didelės ištvermės.<br>A.Vaitkevičienės nuotr.
Šių metų čempionatas pareikalavo didelės ištvermės.<br>A.Vaitkevičienės nuotr.
Šių metų čempionatas pareikalavo didelės ištvermės.<br>A.Vaitkevičienės nuotr.
Šių metų čempionatas pareikalavo didelės ištvermės.<br>A.Vaitkevičienės nuotr.
Šių metų čempionatas pareikalavo didelės ištvermės.<br>A.Vaitkevičienės nuotr.
Šių metų čempionatas pareikalavo didelės ištvermės.<br>A.Vaitkevičienės nuotr.
Šių metų čempionatas pareikalavo didelės ištvermės.<br>A.Vaitkevičienės nuotr.
Šių metų čempionatas pareikalavo didelės ištvermės.<br>A.Vaitkevičienės nuotr.
Šių metų čempionatas pareikalavo didelės ištvermės.<br>A.Vaitkevičienės nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Sep 23, 2022, 2:17 PM

Visgi lietuviams nepavyko idealiai susidraugauti su nuolat besikeičiančiomis vėjo prognozėmis ir geriausiai pasirodę mūsiškiai užėmė vietas ketvirtajame dešimtuke.

Šių metų čempionatas pareikalavo didelės ištvermės. Oro sąlygos leido per penkias dienas įvykdyti visus aštuonis įskaitinius skrydžius bei atlikti net 32 užduotis.

Geriausiai iš mūsiškių šiemet pasirodė Vytas Kerdokas. Jis surinko 18 730 taškų ir užėmė 34-ąją poziciją tarp 105 geriausių pasaulio oreivių. Lietuvis lyderiu tarp tautiečių tapo po paskutinės – „Fly On“ užduoties – kurioje užfiksavo antrą rezultatą. Šioje užduotyje pilotas skrydžio metu turi pasirinkti tikslą, esantį tarp minimalaus ir maksimalaus nurodyto atstumo nuo ankstesnio tikslo.

„Pagal prognozes matėme, kad skrydžiai galės vykti ir bus daug darbo. Tik negalvojome, kad tiek daug visko čia bus. Varžybų direktorius buvo labai geras ir daugelis pilotų prisipažino, kad retai kada buvo toks sunkus, bet įdomus čempionatas. Visgi, apibendrinus, lietuvių pasiekit rezultatai yra visai neblogi“, – pasakojo V. Kerdokas.

Iškart po V. Kerdoko – 35-oje vietoje – čempionate atsidūrė Tadas Gegevičius (18 561 tšk.).

Po pirmų trijų dienų solidžiai atrodęs Martynas Lyčius (18 334 tšk.) liko 37-as, o buvęs pasaulio čempionato prizininkas Rimas Kostiuškevičius (18 109 tšk.) – 39-as.

„Kaip rinktinė, dirbome labai gražiai. Dėl to ir mūsų vietos panašios. Sprendimai buvo panašūs, tik taktikos pasirinkimai lemdavo kitas pozicijas. Kadangi dalyvių skaičius buvo labai didelis, varžybų direktorius stengėsi paskirstyti užduotis pilotams, kad jie „neliptų“ vienas kitam ant galvos. Dėl to kai kas pasirinkdavo teisingesnę taktiką, nes orų situacija keitėsi nuolat ir ta pati užduotis vienam galėjo būti lengva, o kitam – daug nepatogesnė“, – pasakojo V. Kerdokas.

Dar vienas Lietuvos atstovas, pasaulio čempionato debiutantas Dovydas Vaitkevičius (17 225 tšk.) finišavo 50-oje pozicijoje, o Vytautas Junevičius (14 416 tšk.) užėmė 76-ąją vietą.

D. Vaitkevičius po finišo prisipažino, kad toks didelis skrydžių bei užduočių skaičius ypač jauniems pilotams buvo ne maratonas, o ultra maratonas. Oro sąlygos bei užduotys taip pat buvo sudėtingos. Kaip skaudžiausias, jis išskyrė „Fly On“ užduotis, kuriose buvo prarandama labai daug taškų.

Pasaulio čempionu tapo planetos reitingo lyderis šveicaras Stefanas Zeberlis (24 393 tšk.).Tai – pirmasis jo laimėtas pasaulio čempionatas. 2018 metais jis pelnė sidabro medalį.

Antrąją vietą Slovėnijoje užėmė japonas Yudai Fujita (23 138 tšk.), trečiąją – prancūzas Nicolas Schwartzas (22 560 tšk.).

Nors lietuviams paskutiniai skrydžiai buvo nelengvi, kai kuriose užduotyse mūsiškiai pasiekė neblogus rezultatus. 26-oje užduotyje dešimtas buvo V. Kerdokas, 30-oje aštuntą poziciją užėmė V. Junevičius, o 31-oje septintą rezultatą užfiksavo M. Lyčius.

V. Kerdokas neslepia, kad Lietuvai tokiose varžybose trūksta stiprios meteo komandos. Pasak jo, lietuviai dar neturi galimybių kartu pasiimti stiprią meteo komandą, kurias turi didesnės šalys.

„Mes dirbame ūkiškai. Turime vieną meteo stotelę, matuojame, tariamės, bet norėtųsi kažko daugiau“, – prisipažino V. Kerdokas, pridūręs, jog Lietuvos rinktinei koją šiek tiek pakišo ir varžybų stygius, po Covid-19 pandemijos varžybų visame pasaulyje nebuvo daug, o Lietuvos komandos nariai kartu susirenka tik į turnyrus gimtinėje.

2024 metais pasaulio čempionatas vyks Vengrijoje. 2023 metais Lietuvos rinktinei svarbiausias bus startas pasaulio jaunimo pirmenybėse Lenkijoje.

„Svarbiausia, kad visi iš Slovėnijos išsivežame didžiulę patirtį. Po „Covid-19“ pandemijos truputį atbukome, o dabar grįžome į ritmą bei ruošimės kitiems čempionatams“, – pabrėžė D. Vaitkevičius.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.