Finalas
Lemiamos Europos pirmenybių rungtynės Norvegijos rankininkėms buvo lyg kopimas į sunkų kalną. Norvegės labai ilgai vijosi varžoves, bet galiausiai pasiekė persilaužimą ir šventė pergalę 27:25 (12:15).
Nugalėtojų komandoje ryškiausiai spindėjusi Nora Mork įmetė 8 įvarčius ir buvo apdovanota geriausios finalo žaidėjos prizu.
Būtent N.Mork pirmajame kėlinyje išjudino labai vangiai rungtynes pradėjusią Norvegijos komandą. Norvegės pirmąjį įvartį įmetė tik 5-ąją min., o 19-ąją min. atsiliko 4:9. Puolimas atgijo tik tada, kai N.Mork įmetė du iš eilės įvarčius į tuščius varžovių vartus (danės tuo metu vartininkę keitė septinta aikštės žaidėja).
Vis dėlto net ir po to Europos čempionės vardą gynusi Norvegijos rinktinė ilgai atsiliko ir rezultatą išlygino tik 51-ąją min. (22:22). Užtat pajautusios artėjančios pergalės kvapą, norvegės buvo nebesustabdomos: paskutiniame gynybos ruože puikiai žaidė antrojo kėlinio viduryje į vartus stojusi 42 metų Katrine Lunde, varžovių vartininkę neatremiamais tolimais metimai pramušė Kristine Breistol bei Henny Reistad ir Norvegijos rankinio mašina pasiekė auksinę finišo liniją.
Čempionės
Šių metų Europos pirmenybės buvo 15-osios. Norvegijos rinktinė tryliktąjį kartą laimėjo medalius ir devintąjį kartą tapo čempione.
Norvegės aukso medalius iškovojo 1998, 2004, 2006, 2008, 2010, 2014, 2016, 2020 ir 2022 metais. Be to, Norvegijos rinktinė triskart laimėjo sidabro ir kartą – bronzos medalius.
Norvegija yra aiški šio amžiaus pasaulio moterų rankinio lyderė. Norvegės per didžiuosius turnyrus be medalių lieka labai retai. Šiame amžiuje jos per 27 olimpines žaidynes, pasaulio ir Europos pirmenybes iškovojo net 21 apdovanojimų komplektą.
Norvegijos rinktinė nuo 2002 iki 2016 metų žaidė net aštuonerių iš eilės Europos pirmenybių finale. Ši virtinė nutrūko 2018 metais, kai Norvegijos komanda net nepateko į pusfinalį, bet 2020 metais ji susigrąžino žemyno čempionės vardą, o šiais metais jį apgynė.
Danijos rinktinė Europos pirmenybių medalius laimėjo šeštąjį kartą. Danės buvo 1994, 1996 bei 2002 metų Europos čempionės ir trečią kartą tapo vicečempionėmis.
Bronza
Rungtynėse dėl bronzos medalių Juodkalnijos rankininkės per pratęsimą palaužė Tokijo olimpinių žaidynių čempionę Prancūzijos rinktinę 27:25 (13:12, 22:22).
Juodkalnijos rinktinė antrajame kėlinyje keliskart pirmavo trijų įvarčių skirtumu, bet prancūzės likus žaisti 3 min. persvėrė rezultatą 21:20. Vis dėlto paskutinėmis antrojo kėlinio akimirkomis arčiau pergalės vėl buvo juodkalnietės, o Prancūzijos komandos pralaimėjimą nukėlė paskutinę sekundę baudinį įmetusi Grace Zaadi.
Po dviejų kėlinių rezultatas buvo 22:22. Per pratęsimą kova prasidėjo iš naujo, bet Juodkalnijos rankininkės vėl įgijo trijų įvarčių persvarą ir jos neprarado.
Juodkalnijos rinktinė iki šių metų buvo laimėjusi du didžiųjų turnyrų medalius. Abu geriausius rezultatus juodkalnietės pasiekė 2012 metais, kai iškovojo Londono olimpinių žaidynių sidabrą ir Europos pirmenybių auksą.
Geriausios
Europos rankinio federacija (EHF) prieš finalo rungtynes paskelbė asmeninių prizų laimėtojas.
Geriausios turnyro žaidėjos prizas įteiktas Norvegijos rinktinės rankininkei Henny Reistad.
Į simbolinę geriausių žaidėjų komandą išrinktos vartininkė prancūzė Cleopatre Darleux, kairioji kraštinė danė Emma Friis, kairioji pusiau kraštinė rumunė Cristina Neagu, įžaidėja norvegė Stine Oftedal, linijos žaidėja prancūzė Pauletta Foppa, dešinioji pusiau kraštinė vengrė Katrin Klujber, dešinioji kraštinė juodkalnietė Jovanka Radičevič ir gynėja danė Kathrine Heindahl.
Rezultatyviausia turnyro rankininke tapo norvegė N.Mork. Ji įmetė 50 įvarčių. 48 įvarčius pelnė juodkalnietė Džurdžina Jaukovič, 46 įvarčius – norvegė H.Reistad.
Kelialapiai
Europos pirmenybėse rankininkės kovojo ne tik dėl medalių, bet ir dėl kelialapių į 2024 metų Paryžiaus olimpines žaidynes bei 2023 metų pasaulio pirmenybes.
Vienintelį olimpinė kelialapį iškovojo čempione tapusi Norvegijos rinktinė.
Tris kelialapius į pasaulio pirmenybes gavo Prancūzijos, Juodkalnijos ir Nyderlandų komandos. Jau anksčiau teisė žaisti pasaulio pirmenybėse buvo suteikta jų šeimininkėms Norvegijai, Danijai ir Švedijai.
Kitų Europos šalių komandos dėl likusių dešimties Senajam žemynui skirtų kelialapių į pasaulio pirmenybes kovos atrankos turnyre. Šis atrankos turnyras jau prasidėjo, bet Lietuvos moterų rinktinė jame nedalyvauja.
Žiūrovai
Europos pirmenybės vyko trijose Pietų slavų valstybėse: Slovėnijoje, Šiaurės Makedonijoje ir Juodkalnijoje.
Pagrindinė turnyro šeimininkė buvo Slovėnija, kurios sostinėje Liublianoje rankininkės žaidė lemiamas rungtynes. Tačiau turnyras būtų daugiau laimėjęs, jei rankininkės būtų daugiau rungtyniavusios Juodkalnijoje. Šios šalies sirgaliai vyravo tribūnose ir per antrojo etapo rungtynes Skopjėje, ir per pusfinalio bei finalo rungtynes Liublianoje.
Pirmajame etape Podgoricoje rinkdavosi vidutiniškai 3580 žiūrovų, Skopjėje – 2556, Celėje – 3014 (šiame Slovėnijos mieste žaidė slovėnės), Liublianoje – 1230.
Antrajame etape Liublianoje žiūrovų vidurkis buvo 3840, Skopjėje – vos 782. Šiaurės Makedonijos sostinėje, iškritus šeimininkių komandai, vietos sirgalių beveik neliko, o organizatorius gelbėjo keli šimtai atvykėlių iš Juodkalnijos. Juodkalniečių tribūnose buvo gerokai daugiau negu pusė.
Per pusfinalio ir finalo rungtynes Liublianos arenos tribūnas taip pat nudažė raudoni Juodkalnijos aistruoliai.
Beje, nors atstumas tarp Skopjės ir Podgoricos tiesia linija yra tik 185 kilometrai, susisiekimas tarp dviejų sostinių labai nepatogus. Važiuojant automobiliu, pagal „Google“ žemėlapius, kelionė pailgėja iki 333 kilometrų ir trunka beveik šešias valandas, nes reikia nemažai vingiuoti kalnų keliais.
Kiti žemynai
Šeštadienį baigėsi kitų dviejų žemynų moterų rankinio pirmenybės. Afrikos čempione tapo Angola, Pietų ir Centrinės Amerikos čempione – Brazilija.
Afrikos pirmenybių finale Angolos rankininkės nugalėjo Kamerūno komandą 29:19. Rungtynėse dėl trečiosios vietos Kongas įveikė Senegalą 20:19. Šios keturios komandos iškovojo kelialapius į 2023 metų pasaulio pirmenybes.
Angolietės žemyno čempionėmis tapo 15-ąjį kartą per 25 turnyrus. Per trylika pastarųjų pirmenybių (nuo 1998 m.) Angolos rinktinė aukso medalių nelaimėjo tik kartą, kai 2014 metais aukščiausią garbės pakylos laiptelį užleido Tuniso ekipai.
Šių metų Afrikos pirmenybėse vyko Dakare, jose dalyvavo trylika komandų.
Į Buenos Airėse vykusias Pietų ir Centrinės Amerikos pirmenybes atvyko tik penkios Pietų Amerikos komandos. Jos žaidė vienu ratu, o lemiamose rungtynėse Brazilija nugalėjo Argentiną 26:19. Bronzos medalius iškovojo Čilės rankininkės.
Brazilės ir argentinietės iškovojo du šiam žemynui skirtus kelialapius į 2023 metų pasaulio pirmenybes.
Nuo tada, kai praėjusio dešimtmečio viduryje Tarptautinė rankinio federacija (IHF) perbraižė zonų žemėlapį, visose trejose Pietų ir Centrinės Amerikos pirmenybėse aukso medalius iškovojo brazilės, sidabro – argentinietės.
Šių metų Azijos moterų pirmenybės vyks lapkričio 24 – gruodžio 4 dienomis Korėjoje. Šiaurės Amerikos ir Karibų šalių pirmenybių laikas ir vieta dar nepaskirti.
Finalas
Norvegija – Danija 27:25 (12:15). Mork 8, Breistol 4, Aardahl 3, Oftedal 3, Ingstad 3, Reistad 3 / Vinter 6, Friis 5, Jensen 3.
Dėl 3 vietos
Juodkalnija – Prancūzija 27:25 (po pratęsimo; 13:12, 22:22). Radičevič 6, Jaukovič 6 / Nze Minko 4, Granier 4.
Kitas vietas užėmė: 5. Švedija, 6. Nyderlandai, 7. Vokietija, 8. Slovėnija, 9. Ispanija, 10. Kroatija, 11. Vengrija, 12. Rumunija, 13. Lenkija, 14. Šveicarija, 15. Serbija, 16. Šiaurės Makedonija.
