Beveik dešimt metų lietuvė vartininkė buvo SSRS rinktinės narė.
R.Stasiulevičienė gimė 1936 m. spalio 24 d. Grinkiškyje, Kėdainių apskrityje.
Lietuvos sporto enciklopedijops duomenimis, 1959 m. ji baigė Lietuvos kūno kultūros institutą. 1965–1975 m. dirbo „Žalgirio“ sporto draugijos rankinio trenere, 1975–2008 m. Kauno „Žiburio“ (iki 1994 m. vadinosi 33-ioji vidurinė mokykla) vidurinės mokyklos kūno kultūros mokytoja, mokytoja metodininke (nuo 1993 m.).
R.Stasiulevičienė 20 sportinės karjeros metų (iki 1969 m. ) žaidė Lietuvos kūno kultūros instituto, Lietuvos žemės ūkio akademijos, Kauno „Žalgirio“ komandose, Lietuvos rinktinėje.
Buvo universali vartininkė, saugojusi vartus žaidžiant tiek vienuolikių, tiek septynetų rankinį. 6 kartus Lietuvos čempionė: vienuolikių rankinio (1956–1960), septynetų rankinio (1962).
Su „Žalgirio“ komanda tapo SSRS vienuolikių rankinio čempione (1957, 1960), sidabro (1958, 1961), bronzos (1956, 1959) medalininke, SSRS septynetų rankinio čempione (1966, 1967), sidabro (1965), bronzos (1962, 1964) medalininke.
1967 ir 1968 m. laimėjo Europos šalių čempionių taurę. 1957–1960 m. buvo SSRS vienuolikių, 1963–1967 m. – septynetų rankinio rinktinės narė.
SSRS garbės sporto meistrė (1966), SSRS nusipelniusi sporto meistrė (1968), SSRS tarptautinės klasės sporto meistrė (1977).
Pirmasis jos treneris – Alfonsas Gasparka.
R. Stasiulevičienė buvo ištekėjusi už vieno rankinio pradininkų Lietuvoje Gintauto Stasiulevičiaus (1935 – 2022). Ryškiausią pėdsaką rankinio aikštelėse G. Stasiulevičius paliko dirbdamas treneriu. 1969–1972 m. jis buvo Kauno „Žalgirio“ rankininkių vyriausiasis treneris. 1970 m. Europos Čempionų taurės turnyre žalgirietės pateko tarp keturių stipriausiųjų.
G. Stasiulevičius buvo 1976 m. Monrealio ir 1980 m. Maskvos olimpinių žaidynių čempionės Aldonos Česaitytės-Nenėnienės treneris. G. Stasiulevičius trejus metus buvo SSRS moterų rankinio rinktinės, besirengusios Monrealio olimpinėms žaidynėms, mokslinės metodinės grupės vadovas.
1991 – 1996 m. G. Stasiulevičius buvo pirmasis Lietuvos rankinio federacijos prezidentas po nepriklausomybės atkūrimo. 1991 – 1995 m. buvo išrinktas į Europos rankinio federacijos (EHF) Vykdomąjį komitetą.
G. Stasiulevičius mirė mažiau nei prieš metus – 2022 m. liepos 8 dieną irgi eidamas 87-uosius metus.
Abu sutuoktiniai yra apdovanoti LTOK „Olimpine žvaigžde“.
