Rugsėjo 27 d. prestižinės JAV mišrių kovos menų organizacijos (UFC) gretas papildė dar viena kovotoja iš Lietuvos. UFC prezidento „Dana White Contender Seriers 64“ varžybose 25-erių E.Kareckaitė įtemptoje kovoje prieš 24-erių amerkietę Carli Judice pasiekė pergalę skirtingu teisėjų sprendimu (29–28, 28–29, 29–28) ir žengė didelį žingsnį savo profesionalios karjeros laiptais.
Tačiau anksčiau perspektyvia plaukike laikyta kovotoja iš Kauno čia sustoti nežada. Kaip portalui lrytas.lt pasakojo pati sportininkė, kad ir kokia svarbi pergalė buvo pasiekta Las Vegase, švęsti nebuvo kada – reikia dirbti toliau.
„Tiesiog turėjome įvykdyti savo darbą, jį atlikome teisingai, padarėme viską, ką galėjome ir tas rezultatas mus labai pradžiugino. Bet aš nemėgstu užsisėdėti vienoje vietoje, todėl po tos kovos išsikėliau sau dar daugiau tikslų ir mes toliau kryptingai dirbame.
Dėl pačios priešininkės ir kovos – mes tikrai tam ruošėmės ir žinojome, kad bus „viskas arba nieko“, nuo pirmos sekundės kovojome iš paskutiniųjų, ėjome į karą ir ta kova parodė, jog laimėjo ta, kuri labiau norėjo“, – apie UFC prezidento Dana White'o pagyrų sulaukusią dvikovą su lrytas.lt įspūdžiais dalinosi E.Kareckaitė.
Kaunietė pasakojo, kad praėjus vos kelioms valandoms po kovos, ji kartu su savo komanda jau sėdėjo lėktuve ir skrido atgal į Lietuvą, o svarbiausias šioje išvykoje pasiektas laimėjimas sportininkei buvo džiaugsmas trenerio akyse. Atletė atskleidė, jog būtent jis yra didžiausias jos autoritetas.
„Po kovos, žinoma, džiaugėmės, nuėjome pavalgyti, pažiūrėjome, aptarėme kovą ir susidėliojome tolesnius planus. Po 3–4 val. jau važiavome į oro uostą. Kažko tokio, kad labai ilgai švęstume tikrai nebuvo, tiesiog pasidžiaugėme, emociškai vieni kitus labai palaikėme. Tas laimėjimas po labai ilgo pasiruošimo leido nuslūgti emocijoms ir tiesiog buvo gera viduje. O aš pati labiausiai džiaugiausi, kad mano treneris yra laimingas – čia man buvo didžiausia pergalė“, – atviravo E.Kareckaitė.
Ambicingas tikslas
E.Kareckaitės treneris, garsus Lietuvos mišrių kovos menų (MMA) sportininkas Ignas Barysas atskleidė, kad netikėtai pasikeitusi varžovė sukėlė komandai tam tikro nerimo, mat iš pradžių E.Kareckaitė turėjo susikauti su garsaus UFC kovotojo Šavchato Rachmonovo seserimi kazachstaniete Sora Rachmonova, tačiau pastaroji patyrė traumą ir ją pakeitė C.Judice.
Pasak I.Baryso, dėl to reikėjo iš esmės pakeisti kovos taktiką, kuriai buvo rengiamasi, tačiau kokybiškas pasiruošimas bei išskirtinė E.Kareckaitės savybė greitai prisitaikyti prie permainų lėmė puikų rezultatą.
„Kovą vertinu labai gerai, nes tikrai buvo labai rimtai pasiruošta, nors ir pasikeitė priešininkė, bet mūsų tikslas nepasikeitė, mes per savaitę pakeitėme taktiką. Kadangi Ernesta moka labai greitai prisitaikyti, su ja yra labai lengva dirbti“ – lrytas.lt pasakojo lietuviškuoju Mike'u Tysonu vadinamas E.Kareckaitės treneris I.Barysas.
„Pakeitėme taktiką, pasiruošėme visu 100 proc. ir padarėme tai, ką turėjome padaryti – ką ir būtume padarę kovodami prieš S.Rachmonovą. Mano akimis, ta priešininkė buvo patogesnė nei C.Judice, todėl, kad S.Rachmonova labai nemėgsta spaudimo. Tad šis momentas mums buvo šioks toks siurprizas, bet mes pasiruošėme, sudėliojome taktiką, kaip reikės dirbti ir išpildėme tai idealiai“, – pridūrė jis.
I.Barysas neslėpė, jog kovos metu įžvelgė tam tikrų savo auklėtinės klaidų, tačiau sakė, jog iš jų bus pasimokyta ir tikino, kad netrukus Lietuva bus vėl minima kaip kovotojų kraštas.
„Visada gali būti geriau, tai yra faktas. Kaip treneris visada matau šiek tiek klaidų, bet klaidos bus ištaisytos ir kitame etape mes pasirodysime dar geriau. Pasimokysime iš klaidų ir parodysime, kad Lietuva yra kovotojų šalis – kaip lietuviai buvo kovotojai viduramžiais, taip ir dabar – mes esame kovotojai ir mes tai įrodysime. O E.Kareckaitė greitai parodys, kas ji yra iš tikrųjų ir tai padarys dar aukštesniame lygyje“, – džiaugėsi I.Barysas.
Kalbėdamas apie tolimesnius tikslus E.Kareckaitės treneris sakė, jog pagrindinė komandos užduotis – užlipti į pačią UFC viršūnę.
„Pagrindinis tikslas yra labai didelis – padaryti tai, ko dar niekas iš Lietuvos nėra padaręs. Aš neabejoju, kad mums pavyks, nes mes tikime vieni kitais, turime nuostabią komandą, kuri taip pat tiki mumis, stengiasi ir dėl mūsų daro viską.
Jūs žinote, kad tikėjimas yra didžiausia jėga – jei netikėsi vienas kitu, netikėsi treneriais, tu niekada nesugebėsi nieko pasiekti. Kaip pati Ernesta minėjo: „Aš tikiu savo treneriais labiau, nei tikiu savimi“. Būtent tas tikėjimas mus ir veda į priekį. Jei tu pasitiki treneriu ir savo komanda, tu gali nuversti kalnus, bet jei bus nors kokia dvejonė, automatiškai tavo rezultatai gali pakristi.
Mes darome, ką mokame daryti geriausiai ir darysime tai toliau. Žinoma, visada gali būti visokių nuopolių, bet tai mūsų nesustabdys. Jei mums nepavyks pirmą kartą, nepavyks antrą kartą, mes vis tiek tai padarysime. Padarysime tai, ko dar niekas Lietuvoje nėra padaręs, aš tai žinau“, – aistringai kalbėjo I.Barysas.
Pasiruošimas UFC
Visgi tam, kad pasiektų šį ambicingą tikslą, E.Kareckaitei su komanda dar reikės išlieti nemažai prakaito – kelias į UFC kalno viršūnę yra ilgas ir atšiaurus.
Pasak E.Kareckaitės ir jos trenerio I.Baryso, vykstant partnerių paieškai gimtinėje, pagrindinis pasiruošimas naujajame kovotojos karjeros etape vyks Lietuvoje, tačiau prieš pat UFC kovas komanda vyks treniruotis į JAV.
„Pirmąją dalį atliksime Lietuvoje. Kadangi Lietuvoje daug partnerių neturime, neturime daug merginų, žinoma, taip pat turime J.Stoliarenko, bet mums reikia daugiau ir kuo įvairesnių partnerių, tad pradžią pasidarysime Lietuvoje. O po to vyksime į JAV ir ruošimės kovoms ten, nes ten turime puikias sąlygas, trenerius bei partnerius.
Tarsimės su komanda, bendrai planuosime ir padarysime taip, kaip geriau Ernestai. Aš taip pat visur važiuosiu kartu, dalyvausiu kiekvienoje jos treniruotėje, nes mes esame kaip vienas kumštis“, – apie pasiruošimą kovoms pajėgiausiame pasaulio mišrių kovos menų turnyre pasakojo I.Barysas.
Pati E.Kareckaitė sako nekantraujanti debiutuoti UFC turnyre, tačiau, kada įvyks pirmosios kovos, nežino.
Beje, UFC merginų kovose lietuviškų spalvų netrūksta. Toje pačioje „flyweight“ svorio kategorijoje kovoja 31-erių lietuvių kilmės amerikietė Rose Namajunas, o 10 svarų lengvesnėje „strawweight“ kategorijoje kaunasi 30 m. lietuvė Julija Stoliarenko. Abi kovotojos jau pasveikino E.Kareckaitę iškovojus UFC kontraktą.
Tiesa, dukart UFC „strawweight“ kategorijos čempionė R.Namajunas į „flyweight“ svorio kategoriją perėjo tik šiemet, todėl visiškai įmanoma, kad E.Kareckaitė ir R.Namajunas gali susikauti tarpusavyje.
E.Kareckaitė neslėpė, jog atsiradus tokiai galimybei labai apsidžiaugtų:
„Su ja kovoti būtų labai didelė garbė. Manau, jog nebūtų taip, kad „oi čia lietuvė, yra labai didelė pagarba ir mes dėl to negalėtume kovoti“, ne, tai yra toks sportas, kur kiekvienas kovotojas nori turėti kovą su savo idealu ar aukščiausio lygio kovotoju, kurį visada kryptingai stebėdavo, todėl tokią galimybę tikrai išnaudočiau ir labai apsidžiaugčiau jeigu gaučiau kovą su ja.“
Tuo tarpu jos treneris tokio įvyio per daug nesureikšmintų. Pasak jo, svarbiausia – individualiai pasiruošti kovai su kiekviena skirtinga priešininke, bet neleisti jausmams paveikti didžiojo plano.
„Iš tiesų mums nėra skirtumo su kuo kovoti – ką duos, su tuo ir kovosime. Mes pasiruošime taip, kaip reikia pasiruošti. Kiekvienai kovai yra individualus pasiruošimas, individuali taktika, individualus planas. Jeigu teks kovoti su Rose, tai teks ir kovoti. Mes darysime tai, ką turime daryti, vykdysime misiją ir įvykdysime ją bet kokia kaina. Labai gerbiame R.Namajunas, ji yra nuostabi kovotoja, bet mums nesvarbu su kuo kovoti“, – pakartojo I.Barysas.
Iš vandens į ringą
Buvusios olimpietės (Atlanta, 1996) Ditos Jovitos Kareckienės dukra E.Kareckaitė iš pradžių sekė mamos pėdomis ir iki vėlyvos paauglystės buvo perspektyvi plaukikė. Sportininkę iš pradžių treniravo dabar plaukimo trenere dirbanti jos mama D.Kareckienė, o vėliau – pirmasis olimpinės čempionės (Londonas, 2012), pasaulio rekordininkės Rūtos Meilutytės bei Jaunimo olimpinių žaidynių čempionės (Buenos Airės, 2018) Agnės Šeleikaitės treneris Giedrius Martinionis.
Tačiau būdama 16 metų E.Kareckaitė atliko sprendimą, iš esmės pakeitusį jos gyvenimą – kas prasidėjo draugišku pasiboksavimu su kiemo draugais, galiausiai išvirto į tai, ko negalėjo tikėtis net pati sportininkė.
„Buvo taip, kad aš tiesiog pabandžiau išmušti kelis smūgius su pažįstamais ir kadangi prieš tai plaukiau, norėjau ne tik dar labiau sustiprėti, bet ir išmokti apsiginti. Tiesiog tai visiškai kitoks sportas. Atsimenu, jog parašiau treneriui, kad noriu ateiti į treniruotę ir tiesiog pasibandyti, sustiprėti“, – apie pirmuosius žingsnius naujajame sporte pasakojo E.Kareckaitė ir pridūrė iškart pajutusi, jog atsidūrė jai skirtoje vietoje:
„Po tos pirmos treniruotės aš tiesiog paklausiau jo, kada kita treniruotė ir iškart supratau, kad patekau būtent ten, kur turiu būti, kur jaučiuosi savimi, kur jaučiuosi atradusi kažką, kas viduje labai seniai buvo neatrasta. Tada mėnesį lankiau abu sportus ir supratau, kad man reikia pasirinkti vieną. Pasirinkau kovos menus ir, manau, kad tai buvo geriausias sprendimas mano gyvenime.“
Nors kovos menus kaunietė pradėjo lankyti kiek vėliau nei atrodytų įprasta aukščiausio lygio sportininkams, iš plaukimo E.Kareckaitė atsinešė didelį bagažą fizinės bei psichologinės patirties, reikalingos kiekvienos sporto šakos atletui.
„Didžiausias privalumas buvo per plaukimo treniruotes nuo vaikystės išugdyta disciplina, pastovus darbas. Žinoma, plaukimas taip pat man suteikė fizinius duomenis – buvau stipri, turėjau didelę ištvermę ir visus kitus rodiklius, kurie tikrai padėjo. Manau, kad kai sportininkas pakeičia sporto šaką, iš savo senojo sporto atsineša tik privalumų“, – apie plaukimo įtaką jos kovos menų karjerai pasakojo E.Kareckaitė.
Paklausta, kaip šeimoje buvo sutiktas jos sprendimas pereiti į gana netradicinį merginoms sportą, E.Kareckaitė atskleidė, kad didžiąją dalį gyvenimo plaukimo baseine besisukiojanti jos mama D.Kareckienė tam nesipriešino, priešingai – suteikė savo palaikymą nuo pirmosios dienos:
„Kadangi mano mama pati visą gyvenimą buvo sportininkė, ji labai mane palaikė ir suprato, kad jeigu aš ir keisiu sporto šaką, vis tiek atiduosiu visą save. Ji matė, kad man tai labai patinka, todėl tiesiog palaikė, iki šios dienos palaiko, džiaugiasi ir mato, kad visa tai buvo ne veltui. Todėl esu jai labai dėkinga.“
Stebuklas, siųstas iš dangaus
UFC kontraktą savo išskirtiniais įgūdžiais užsidirbusi kovotoja mano, kad aukščiausią lygį pakankamai vėlai atėjus į kovos menus padėjo pasiekti „labai didelis tikėjimas, sunkus darbas ir tinkamas treneris, komanda, žmonės“.
Tačiau jos treneris, sporto ir kovos menų klubo „Fightersland“ bendraįkūrėjas I.Barysas pabrėžė, kad kelias į aukštumas toli gražu nebuvo trumpas.
„Tikėjau Ernesta nuo pirmos dienos. Sakiau jai ir visiems kitiems, kad ji bus čempionė, todėl, kad ji tiki tuo, ką daro, myli tai, ką daro ir daro tai visu 100 proc. Bet nepasakyčiau, kad tai trumpas laikas. Tai buvo devyni metai pastovaus, stabilaus darbo be jokių „bet“. Mes dirbome dieną iš dienos po du kartus, tobulėjome, kartu važinėjome į stovyklas, bandėme kasdien būti geresne savo versija – tiek ji, tiek aš kaip treneris.
Per tą laiką mes dalyvavome nemažai kovų tiek kikbokso ringe, tiek MMA, tiek Kudo varžybose. Per tuos metus tempas nesikeitė, o tik didėjo ir kaip kovotoja ji labai stipriai augo“, – paaiškino jis.
I.Barysas atksleidė, kad viena geriausių E.Kareckaitės savybių – užsispyrimas, noras nuolat tobulėti:
„Ji labai gerai dirba su galva, jos IQ didėja su kiekviena kova ir su kiekviena treniruote. Jeigu ji padarė klaidą, ji žūtbūt ją ištaisys, nėra kito varianto. Jeigu jai nepavyko, kitą dieną ji jau su sąsiuviniu rankose bus pasiruošusi, tas klaidas ištaisiusi. Man yra didžiausias džiaugsmas, kad ji taip visapusiškai stengiasi.“
E.Kareckaitę ir jos trenerį I.Barysą sieja ne tik profesinis, bet ir tvirtas žmogiškas ryšys – kovotojai laiko vienas kitą autoritetu, jaučiasi lyg brolis ir sesuo.
„Ji taip pat man yra autoritetas ir pavyzdys. Aš jai sakiau prieš kovą: „norėčiau būti tavimi“. Mūsų ryšys yra ypatingas, esame kaip brolis su sese. Esame vieningi kaip kumštis – dėl jos padaryčiau bet ką, taip pat ir ji, manau, dėl manęs padarytų bet ką. Mūsų vieningumas yra didžiausia jėga“, – pabrėžė I.Barysas ir pridūrė:
„Aš tiesiog nepažįstu kito tokio nuostabaus žmogaus – tokios geros širdies, tokio atsakingo, tokio žodžio žmogaus. Man ji yra pavyzdys numeris vienas ir stebuklas, kurį man davė iš dangaus. Aš tai labai vertinu ir džiaugiuosi, kad būtent šį žmogų man atsiuntė.“
