Ramonos miestelyje (JAV) 21-erių M.Alekna diską nuskraidino 74.35 m ir pagerino 38 metus vokiečio Jurgeno Schulto gyvavusį rekordą.
Vokietis 1986 metais diską nuskraidino 74.08 m ir iki šių dienų neturėjo sau lygių.
Toks lietuvio pasiekimas neliko nepastebėtas ir naujiena greitai apskriejo aplink pasaulį.
Tačiau kol vieni džiaugėsi, kiti ieškojo priežasčių, kaip šį pasirodymą būtų galima sumenkinti.
Po keliomis „L‘Equipe“ naujienomis susirinkę prancūzai pradėjo nuvertinti šį M.Aleknos pasirodymą. Pagrindinis dalykas, prie kurio prisikabino prancūzai – vėjas.
„Keista, kad rekordas patvirtintas. Įsivaizduoju, kad vėjo riba turėtų būti 2 m per sekundę, kaip sprinto bėgime, tačiau atsižvelgiant į garsą vaizdo įraše, susidaro įspūdis, kad jis buvo daug didesnis“, – pastebėjimais dalijosi vienas „L‘Equipe“ vartotojas.
„Kartais keista nenustatyti vėjo jėgos, už kurios rekordas nebebūtų patvirtinamas. Nes tai priklauso nuo sėkmės, vėjas aiškiai suvaidino daugiau nei lemiamą veiksnį jo rekorde... Jam nepaprastai pasisekė, kad užsiregistravo dalyvavimui šiose varžybose“, – savo įžvalgas pateikė kitas prancūzas.
„Tikrai susidaro įspūdis, kad diskas sklandė ir kad jį palaikė stiprus kylančio vėjo gūsis. Svarbu ne vėjo greitis ant žemės paleidimo įrenginio lygyje, o disko trajektorijos aukštyje. Būtų malonu disko metimą atlikti vakuume, kad būtų išvengta vėjo pagalbos“, – savo nuomonę dėstė skaitytojas.
Visgi ne visi prancūzai buvo tokie negatyvūs. Dalis lietuvį sveikino su įspūdingu pasirodymu, o kai kurie šmaikštavo, jog Paryžiuje teks praplėsti stadioną diską metant M.Aleknai.
Kai kurie prancūzai pradėjo svarstyti, jog lietuvis į pagalbą pasitelkė ir dopingą, tačiau šie palaikymo nesulaukė.
