Angeliukas
M.Tillet gimė ne Prancūzijoje, o Rusijoje, šalia Uralo kalnų, 1903 metų spalio 23-iąją. Vos tik gimus berniukui, tėvai jį vadino angeliuku – tiesa, daugelis mamų ir tėvelių vadina savo atžalas mažybiniais švelniais žodžiais. Teigiama, kad Maurice'as iš tiesų pradžioje buvo panašus į angeliuką, tačiau šis apibūdinimas taip ir liko jam prilipęs net ir suaugus. Kai 1917-aisiais mirė berniuko tėvas ir Rusijoje įvyko revoliucija, M.Tillet motina susikrovė lagaminus ir pabėgo į gimtinę – apsistojo Reimso mieste.
Kai vaikinukui sukako 18 metų, jis pamatė, kad jo kūno dalys auga kaip ant mielių, kaulai stambėja, o jis iš angeliuko virsta keturkampiu monstru. Apsilankęs pas daktarus vaikinas sužinojo tų pokyčių esmę – jam buvo diagnozuota akromegalija. Tai liga, lemianti padidėjusią augimo hormono gamybą hipofizėje. Dėl padidėjusios augimo hormono sekrecijos būdingi patinimai, odos sustorėjimas, audinių augimo pagreitėjimas, kaulų didėjimas, ypač veide, plaštakose ir pėdose.
170 cm ūgio vaikinukas per pusmetį priaugo daugiau kaip 60 kilogramų ir 19-metis jau svėrė 120 kg. Jis tapo tikru monstru. Dėl šios priežasties jam teko atsisakyti svajonės tapti advokatu.
Buvo kalbama, kad klientui net ir susitaikius su M.Tillet išvaizda, laimėti bylos jam būtų beveik neįmanoma, mat dėl ligos Maurice'o balsas buvo panašus į asilo baubimą, tad vargu ar kas nors galėtų teisme ilgai klausytis tokios ausį draskančios advokato litanijos.
Tai supratęs M.Tillet išbandė save Prancūzijos kariuomenėje, sutikęs tarnauti laivyne, po to dirbo durininku kino studijoje, kai kada vaidindamas siaubo filmuose. Manoma, kad būtent jis suvaidino kuprių kino juostoje „Paryžiaus katedros kuprius“.
Nors jį vadino tikru monstru ir siaubūnu, M.Tillet buvo labai geras žmogus, eruditas: sulaukęs keturiasdešimties metų jis mokėjo 14 kalbų.
Tačiau jam savęs atrasti niekaip nesisekė, kol savo kelyje nesutiko lietuvio vaistinės savininko Karolio Požėlos.
Imtynių karalius
Kadaise Rusijos imperijos širdyje – Sankt Peterburge gyvenęs K.Požėla labai domėjosi graikų-romėnų imtynėmis ir sumąstė naujo savo draugo trūkumus paversti privalumais. Lietuvis pradėjo mokyti Urale gimusį prancūzą imtynių subtilybių, kartu po truputį jį stumdamas į profesionalų ringą.
M.Tillet talentas ir baisi išvaizda iškart davė vaisių – dar neseniai per savaitę po 60 frankų uždirbęs vyras dabar už vieną kovą gaudavo 1000. Kai Prancūziją Antrojo pasaulinio karo išvakarėse okupavo Vokietija, M.Tillet ir vėl buvo priverstas bėgti – šįkart jau į Ameriką. Tačiau ir ten jo laukė puiki kovotojo karjera.
1940-aisiais prancūzas tapo pasaulio sunkaus svorio imtynių čempionu Bostone, o 1942 metais triumfą pakartojo Monrealyje.
Antrojo pasaulinio karo metu M.Tillet beveik niekam nenusileido imtynių ringe, nes ne tik buvo gerai pasirengęs kovoms, patiko publikai, bet ir dėl jau tuomet gerai surežisuotų dvikovų: vyras buvo laikomas tikra žvaigžde. Prie triumfo labiausiai prisidėjo su prancūzu į Ameriką taip pat emigravęs K.Požėla.
Prancūzas buvo toks populiarus Amerikoje tarp kovotojų, kad turėjo ne vieną sekėją – Paulą Olaffseną (Švedijos angelas), Tony Angelo (Rusijos angelas), Torą Johnsoną (Super Švedijos angelas), Jacką Rushą (Kanados angelas), Wladislawą Tuliną (Lenkijos angelas), Staną Pinto (Čekijos angelas), Clive'ą Welshą (Airijos angelas), Jacką Falką (Auksinis angelas), Gilą Guerrero (Juodasis angelas) ir Jeaną Noble (moteris angelas).
Mirtis
M.Tillet karjeros saulėlydis prasidėjo 1945 metais, kai prancūzas susidūrė su didelėmis sveikatos problemomis. Dėl nepakeliamų galvos skausmų jis prarado sportinę formą ir jau tikrai netiko nenugalimo kovotojo vaidmeniui.
Tuo pat metu prancūzui pradėjo šlubuoti ir širdis, tad būdamas 50 metų 1953-iųjų vasario 14-ąją M.Tillet paskutinį kartą įžengė į ringą, tačiau pralaimėjo singapūriečiui Bertui Assirati.
Kaip sakoma, nelaimė viena nevaikšto – kai tik M.Tillet pasijuto blogai, jis sužinojo, kad jo geriausias draugas ir vadybininkas lietuvis K.Požėla susirgo plaučių vėžiu.
1954-ųjų rudenį K.Požėla mirė ant savo žmonos rusės Olgos Nikolajevos-Požėlos rankų. Maurice'as negalėjo susitaikyti su lietuvio mirtimi – jis taip skausmingai išgyveno netektį, kad po poros valandų mirė pats. Aiškinama, kad jį pakirto infarktas.
„Ir mirtis negali išskirti dviejų draugų“, – rašoma ant antkapio Čikagoje, kur kartu palaidoti K.Požėla ir M.Tillet.
Personažas
Apie šį keistą vyrą iš Prancūzijos vargu ar kas nors dabar atsimintų, jei ne garsi kino kompanija „Dream Works“. Nors kino kompanijos atstovai nenori tiesiai šviesiai pasakyti, tačiau būtent M.Tillet nuotraukos tapo garsiojo personažo Šreko prototipu. Pasižiūrėjus į Šreką, iškart galima pamatyti M.Tillet veido bruožus.
