Apsilankydamas pas gydytoją psichiatrą Normaną Rosenthalį vienas jo pacientų prasitarė, kad svarstė apie savižudybę. Tai nebuvo pirmas kartas, kai šis pacientas apie tai užsiminė.
Jis vartojo antidepresantus ir nepraleido nė vieno susitikimo su psichiatru, bet šįkart, kitaip nei anksčiau, gydytojas turėjo ką jam pasiūlyti, rašo žurnalas „Time“.
„Manau, kad jums reikia botokso, – ištarė licencijuotas gydytojas. – Turėtumėte susitarti dėl apsilankymo grįždamas namo.“
Toks gydytojo pasiūlymas gali pasirodyti kiek keistas, bet šis pacientas – ne vienintelis, tokį išgirdęs. 2014-aisiais N.Rosenthalis, Džoržtauno (JAV) universiteto Medicinos mokyklos psichiatrijos profesorius, ir gydytojas Ericas Finzi, šioje mokykloje dirbantis profesoriaus asistentu, išleido studiją.
Joje teigiama, kad kai depresija sergantys žmonės gauna botulino toksino injekcijų, jų ligos simptomai sumažėja praėjus vos 6 savaitėms – daug greičiau nei žmonių, gydomų „injekcijomis“ pagal placebo metodą.
„Visada domiuosi iš pirmo žvilgsnio keistais ir neįprastais dalykais, kurie gali būti susiję su depresija ir jos gydymu. Pastebėjau, kad botoksas čia gali būti naudingas, tačiau ši mintis dar nėra tinkamai ištirta“, – sakė profesorius N.Rosenthalis.
Šis depresijos gydymo metodas kol kas nepatvirtintas Maisto ir vaistų tarnybos, bet tai nestabdo gydytojo, skiriančio botoksą savo depresijos kamuojamiems pacientams.
Mat botoksas Jungtinėse Amerijos Valstijose yra iš esmės legalus ir plačiai vartojamas preparatas. Todėl ir psichiatrai, manydami, kad, patvirtintas kaip raukšlių naikintojas, šis preparatas gali padėti jų pacientams, visiškai legaliai gali jį skirti.
Dabar raukšlių priešas tapo ne tik kultūriniu fenomenu, bet ir pagalbininku medicinoje. Jis naudojamas sprendžiant problemas, kurios yra labai toli nuo kosmetinių.
Nuo depresijos kenčiantys N.Rosenthalio pacientai – tik vienas botokso naudojimo pavyzdys. Botulino toksinas padeda ir gausiai prakaituojantiems, ir jaučiantiems kaklo spazmus, ir nelaikantiems šlapimo, ir kenčiantiems nuo priešlaikinės ejakuliacijos, ir nuo migrenos, ir nuo šaltų rankų sindromo, tinka net žmonėms po širdies operacijų.
Simptomai, kuriems esant medikai dabar skiria botoksą, yra patys netikėčiausi, o šis preparatas savo unikaliomis savybėmis nenusileidžia vaistų pramonės siūlomiems produktams. Dėl to botoksą šiomis dienomis daug kas jau vadina plataus spektro masiškai naudojamu gėriu.
Botoksas yra neurotoksinas, gautas iš Clostridium botulinum bakterijų. Nurytas kartu su užterštu maistu jis gali neigiamai paveikti pagrindinius kūno raumenis, gali tapti paralyžiaus ar net mirties priežastimi.
Tačiau mažomis dozėmis suleistas į tam tikras vietas jis gali užblokuoti signalus, perduodamos iš nervų į raumenis, o taip raumenys atpalaiduojami.
Raukšles botulino toksinas veikia taip: kai suvaržomas (tarsi paralyžiuojamas) plonų linijų apsuptas raumuo, šios linijos juda kur kas mažiau – botoksas jas padaro ne tokias pastebimas.
Panašiai botoksas veikia ir šlapimo nelaikymo atveju: apsaugo nuo nevalingo raumens susitraukinėjimo, o tai leidžia pacientams jausti, kad jie nori šlapintis net tada, kai jie to nenori.
2015-aisiais botoksas, gaminamas farmacijos kompanijos „Allergan“, jai atnešė 2,45 milijonus JAV dolerių pajamų. Daugiau nei pusė jų atėjo ne iš kosmetinių procedūrų.
Šie nekosmetiniai skaičiai pastaraisiais metais yra lyg besipučiantis burbulas, mat gydytojai kur kas dažniau išbando botoksą tose srityse, kurioms poveikis neaprašomas šios medžiagos etiketėse.
„Daugeliu atvejų botoksą naudoti ne pagal tiesioginę paskirtį pradėjo pažangūs gydytojai. Tam tikrais atvejais gydant šia medžiaga rezultatas nustebina net visko mačiusius.
Esu sutikęs gydytojų, kurie botoksą naudoja gydyti kone viską – tokias ligas, apie kurias jūs net nepagalvotumėte“, – sakė Min Dongas, Harvardo medicinos mokyklos tyrėjas, kuris studijuoja botulino toksinus laboratorijoje ir neturi jokių finansinių įsipareigojimų kompanijai gamintojai.
Šio vaisto potencialą galime pavadinti nenormaliu, bet rizikos čia yra nemažai. Daugelis ekspertų sutinka, kad mažos botokso dozės, kai jas naudoja licensijuoti profesionalai, yra saugios. Vis dėlto yra ir tokių svarių nuomonių, kad naudojamas ne pagal paskirtį botoksas gali atnešti daugiau bėdos nei naudos.
Pastaraisiais metais kompanijai „Allergan“ buvo iškelta nemažai ieškinių. Vaikas, kurio simptomai buvo tokie patys kaip sergančio cerebriniu paralyžiumi; suaugęs žmogus, kuriam pradėjo virpėti ranka, o galiausiai viskas baigėsi ilgalaikiu žalingu šalutiniu poveikiu.
Tačiau bet kuriuo atveju šio vaisto vartojimas auga, o gydytojų kabinetų, kur kalbama apie botoksą, pasaulyje vis daugėja.
Tai tikrai didelis šuolis vaistui, kai dar prieš kelerius metus jis buvo siejamas su Holivudo vakarėliais ir žvaigždėmis. Garsenybės į tokius botokso vakarėlius atvykdavo pakelti kokteilio taurės, o išvykdavo jau su pakaušyje nuo botokso injekcijų matomomis žymėmis.
Tai tik pabrėžia pažangą, kuri atsirado tuomet, kai gydytojai, ieškodami naujų gydymo būdų, atrado naujas šio patvirtinto preparato galimybes. Kiti tai vadina realaus pasaulio eksperimentais su dažniausiai laiminga pabaiga.
Žinoma, toks šios medžiagos vartojimas skatina ir tyrimus bei kalbas, kaip vienam skirta priemonė išgydo kitą ir kokie gali būti to padariniai. Tačiau taip vyksta visur ir nuolat.
Botulino toksinas, kaip priemonė mažinti raukšles, dabar yra naudojamas gerokai plačiau, o išrastas jis buvo visai netyčia. 1970-aisiais oftolmologas Dr. Alanas B.Scottas pradėjo domėtis šiuo toksinu norėdamas padėti žvairuojantiems savo pacientams.
„Kai kurie šių pacientų, botoksu gydęsi žvairumą, sugrįžo pasidžiaugti, kad jiems po gydymo išnyko raukšlės. Jie tarsi juokavo: „O, gydytojau, aš ir vėl atėjau naikinti raukšlių,“ Ir aš juokiausi kartu, bet toks poveikis nebuvo mano tikslas, ne tokia buvo mano praktika“, – sakė gydytojas 2012-aisiais.
A.B.Scottas savo vaistą pavadino „Ocullinum“, o 1978-aisiais taip pat pavadino ir savo kompaniją. 1989-aisiais jis gavo Maisto ir vaistų tarnybos patvirtinimą, kad botoksas yra tinkamas gydyti žvairumą ir netaisyklingus akies voko spazmus.
Po dvejų metų kompanija „Allergan“ nusipirko A.B.Scotto bendrovę už 9 mln. JAV dolerių ir pakeitė vaisto pavadinimą. Jis tapo „Botox“.
Tuo metu „Allergus“ buvo įmonė, besirūpinanti žmonių akimis – ji pardavinėjo kontaktinių lęšių tirpalus ir sausų akių pojūtį šalinančius preparatus. Jau tada kompanija parduodavo prekių už maždaug 500 mln. dolerių kasmet.
Kompanijos atstovas sakė, kad preparatas žvairumui gydyti juos sudomino dėl to, kad apie 4 proc. amerikiečių yra žvairi. Tai buvo puiki niša uždirbti dar daugiau. Juolab kad vaistas jau buvo oficialiai pripažintas. Iki 1991-ųjų „Allergan“ papildomai uždirbo apie 13 mln. dolerių.
1998-aisiais Davidas E.I.Pyottas tapo „Allergan“ generaliniu direktoriumi. Jis dėl botokso, kaip raukšlių naikinimo priemonės, buvo nusiteikęs labai entuziastingai. Būtent jo vadovavimo metu kompanija ir ėmėsi tyrimų šioje srityje.
Jau po 4 metų „Botox“, kaip priemonė nuo raukšlių, gavo tos pačios Maisto ir vaistų tarnybos palaiminimą. Tai buvo pirmas kartas farmacijos istorijoje, kai vaistas buvo patvirtintas naudoti kosmetiniais tikslais.
2001-aisiais, prieš metus, kai vaistas buvo patvirtintas kaip raukšlių naikintojas, jo buvo parduodama už 310 milijonų dolerių. O štai 2013-aisiais, praėjus metams po jo patvirtinimo, jo parduota jau už 2 milijardus.
Per dešimtmetį žmonių, kurie rinkosi botokso injekcijas raukšlėms mažinti (daugiausia tai buvo „Botox“, bet mažiau nei 10 proc. sudarė ir kitos kompanijos „Dysport“ siūlomas preparatas), skaičius neįtikėtinai išaugo.
Per 15 metų, nuo 2000-ųjų iki 2015-ųjų, botulino toksino injekcijų dėl raukšlių padaugėjo net 759 proc.! Tai tapo savotišku kultūriniu fenomenu, buvo rengiami botokso vakarėliai, apie šį preparatą juokelius laidė animacinio filmo „Simpsonai“ herojai, buvo kuriami net atvirukai.
2008-aisiais serialo „Seksas ir miestas“ herojė Samanta sakė: „Iš tiesų aš netikiu santuoka. Kita vertus, dabar yra botoksas – jis niekada neišduoda.“
Tačiau botulino toksino priešininkai turi blogų žinių: šis vaistas gali lemti neryškų matymą, gali atsirasti problemų ryjant ar dar blogiau.
Per didelis jo kiekis tampa ne vaistu, o nuodu.
Botoksas veikia paralyžiuodamas raumenų veiklą. Jis blokuoja nervus, kurie siunčia signalus į raumenį, raumuo nebegali susitraukinėti, jis sukaustomas.
Būtent taip veikdamas botulino toksinas tinkamai nukreipia žvairą buvusį žvilgsnį, panaikina akių vokų spazmus ar paveikia nervus, kurie turėtų sukelti prakaitavimą pažastyse.
Botoksas taip pat sėkmingai naudojamas sergantiesiems migrena. Tačiau vis dar lieka neaišku, kodėl botoksas čia veiksmingas. Mat gydytojai, botokso gamintojo vardu pasakojantys, kaip šis preparatas veikia migreninius galvos skausmus, patys vis dar negali paaiškinti, iš kur tie skausmai atsiranda.
„Yra sudėtinių klinikinių bandymų, susijusių su migrena, bet daugelis jų žlugo. Labai ilgai užtrukome, kol nustatėme, kur preparatą reikia leisti ir koks jo kiekis naudingas gydant šią ligą“, – sakė gydytojas Mitchellas Brinas, vyresnysis kompanijos „Allergo“ viceprezidentas ir mokslinių tyrimų skyriaus vadovas.
Šiandien žmonėms, kurie botoksu gydosi migreninius galvos skausmus, suleidžiama 31 injekcija į skirtingus taškus galvoje ir kakle. Botokso efektas čia veikia nuo 3 iki 6 mėnesių, nelygu ligos sudėtingumas.
Botulino toksino teigiamas poveikis kenčiantiems nuo migreninių skausmų taip pat buvo pastebėtas atsitiktinai. Beverly Hillse dirbantis plastinės chirurgijos gydytojas pastebėjo, kad jo pacientai, gavę botokso injekcijų dėl raukšlių, mažiau skundžiasi galvos skausmais.
Jis ir paskatino tyrimus šioje srityje. Tas pat ir su prakaitavimo stabdymu – Europos gydytojai pastebėjo, kad dėl grožio botulino toksino injekcijomis mėgavęsi pacientai mažiau prakaituoja. Farmacijos išradimus žmonės dažniausiai linkę sieti su didžiuliais pinigais, milžiniška laboratorijų pramone, kruopščiais klinikiniais bandymais, tačiau botokso misija – kitaip nei kitų vienam konkrečiam tikslui patvirtintų vaistų – būti naudojamam ne „pagal tiesioginę paskirtį“.
Kalbėdami apie botoksą gydytojai teigia, kad kitų šio preparato naudojimo galimybių jie ieško norėdami padėti savo pacientams.
„Skaičiuoju jau 30 darbo medicinos srityje metų. Botoksas yra vienas labiausiai paveikių gydymo būdų, kiek esu pastebėjusi“, – sakė gydytoja Linda Brubaker, Loyolos universiteto Čikagos medicinos mokyklos dekanė.
Ji tyrinėjo botoksą, skiriamą nelaikantiesiems šlapimo, dar prieš tai, kai šiam tikslui jį vartoti 2013-aisiais oficialiai leido Maisto ir vaistų tarnyba.
Daugelis jos apklaustų moterų dėl nepatogumo nenorėjo ilgą laiką vartoti vaistų. L.Brubaker sakė, kad apie 70 proc. jos botoksu gydytų moterų nurodė, kad po botokso injekcijų jų šlapimo nelaikymas sumažėjo nuo 5 iki 3 kartų nesulaikymo atvejų per dieną.
„Tai joms – lyg apdovanojimas“, – sakė medikė.
Kad botoksas – preparatas, labiausiai siūlomas ir proteguojamas gydytojų, irgi tiesa. Tačiau ir vaistų gamintojai, dažniausiai dar gerokai anksčiau, nei tai patvirtina atitinkamos tarnybos, supranta, kuriose srityse vaistą galima naudoti ne pagal tiesioginę paskirtį.
Tad štai kaip išsiplėtė botulino toksino galimybės po to, kai jis buvo patvirtintas kaip produktas, skirtas kosmetologijai – raukšlėms naikinti.
Vaistų pramonės senbuviai tikina, kad glaudus gydytojų ir gamintojų bendradarbiavimas atrandant naujas vaisto panaudojimo galimybes – nieko stebėtina. Taip, gydytojams stebint vaistą vartojančius pacientus, ir atrandamas gerasis „šalutinis“ poveikis.
Jei gydytojas pastebi, pavyzdžiui, kad botoksu buvo gydomas žvairumas, o pacientui dar ir išnyko raukšlės, greičiausiai savo tiekėjui jis užsimins, kad nutiko vienaip ar kitaip. Šis papasakos kitiems savo klientams, gamintojui, ir informacija netruks pasklisti.
JAV farmacijos kompanijoms draudžiama pardavinėti vaistus konkretiems simptomams naikinti, kol jų poveikio tiems simptomams nepatvirtino Maisto ir vaistų tarnyba.
Tik toks patvirtinimas vaistui uždega žalią šviesą. Jei šiame kelyje bent vienas laiptelis bus praleistas, bus pažeidžiamas įstatymas, o baudos čia gali būti milžiniškos.
2010-aisiais „Allergan“ buvo pripažinta kalta ir sumokėjo 600 milijonų dolerių dėl to, kad nelegaliai reklamavo botokso naudingumo atvejus. Reklamose buvo skelbiama, kad botoksas gydo galvos skausmus, spazmus, kai kurias vaikų reumatines ligas.
Tuo metu Maisto ir vaistų tarnyba dar nebuvo patvirtinusi šių botokso savybių. Viename iš skundų buvo teigiama, kad „Allergan“ nelegaliai, primygtinai ir neįvertinę neigiamo poveikio sveikatai, kuriam yra pasmerkti pacientai, reklamavo botokso naudojimą ne pagal paskirtį.
JAV teisingumo departamentas taip pat įsivėlė į ginčus, kad „Allergan“ naudojo botoksą ne pagal paskirtį – gimdos kaklelio distonijai gydyti.
Kaltintojai taip pat teigė, kad kompanija sumokėjo gydytojams už šio preparato pristatymus ir mokymus kitiems medikams apie tai, kad botoksas gali būti naudojamas ir ne pagal tiesioginę jo paskirtį.
„Allergan“ pripažino, kad yra kalta dėl vieno kriminalinio nusižengimo – dėl klaidinančio prekės ženklinimo, ir sumokėjo 375 mln. JAV dolerių baudą. Gamintojai pripažino, kad jų rinkodaros specialistai vadovavosi netinkamais preparato naudojimo ne pagal etiketėje užrašytas nuorodas pavyzdžiais.
Jie taip pat sutiko sumokėti ir 225 mln. dolerių už tai, kad išspręstų civilinius ieškinius, kuriuose teigiama, kad netinkamas botokso reklamavimas turėjo įtakos gydytojams ir jie nugydė pacientus.
Šiais pinigais buvo kompensuoti neva netinkami botokso naudojimo atvejai, rekomenduoti gydytojų, tačiau „Allergan“ čia pat patikino, kad medikai pasielgė tinkamai.
Kompanijos atstovai sakė, kad preparatas visais atvejais buvo skiriamas tikintis pačių geriausių rezultatų, o didžiulę sumą jie sumokėjo norėdami išvengti savo akcininkų nepasitenkinimo ir nereikalingų bylinėjimosi išlaidų.
„Tai leido mums susitelkti į naujus tikslus, skirti laiko naujiems tyrimams ir atrasti naujas preparato vartojimo galimybes“, – tuomet sakė kompanijos atstovai.
Kaip ir su kitais vaistais, „Allergan“ su botoksu siekia ištirti visus sunkiausius jo šalutinio poveikio atvejus, todėl 2009-aisiais Maisto ir vaistų tarnyba nusprendė, kad botoksui reikia turėti „juodos dėžutės“ įspėjimą – tai yra griežčiausias įspėjimas, suteikiamas vaistams.
Taip nuspręsta po to, kai buvo rasta įrodymų, kad šio preparato šalutinis poveikis gali būti labai sunkus. Mat botoksas, kurio injekcijos bus suleistos į netinkamas kūno vietas, gali nulemti raumenų silpnumą, dvejinimąsi akyse ar užkritusius akių vokus.
Gydytojų kabinetuose pacientai retai mato vaisto dėžutę, mat vaistas naudojamas jau išpakuotas, todėl jie gali nė nenutuokti apie įspėjimus dėl vaisto vartojimo.
Čia gydytojų sąžinės reikalas – jie turėtų įspėti pacientus, kad šis preparatas turi patį griežčiausią įspėjimą, turėtų papasakoti apie potencialią riziką kiekvienam, kuris nusprendžia išbandyti botoksą bet kuriam tikslui – patvirtintam Maisto ir vaistų tarnybos ar ne.
2014-aisiais Niujorke sutuoktinių pora teigė, kad jų sūnaus vartotas botoksas, turėjęs palengvinti jo cerebrinio paralyžiaus simptomus, lėmė gyvybei gresiančias komplikacijas. Šeimai buvo priteista apie 6,3 mln. eurų kompensacija.
„Allergan“ šiuo atveju tyliai užglaistė bylą susitarusi su nukentėjusia šeima privačiai, o susitarimo sąlygų nepaviešino.
Nors šio preparato vartojimas ne pagal paskirtį verčia ne vieną ekspertą (tarp jų – ir ne vienas iš Maisto ir vaistų tarnybos) jaustis nepatogiai, medicinos praktikoje jau formuojasi tam tikros tradicijos.
Panašiai gydytojai atrado, kad preparatas „Lyrica“, vartojamas ir patvirtintas gydyti nervų skausmą, gali gydyti ir nerimą, o finasteridas, skiriamas gydyti padidėjusią prostatą, tinka ir vyrų plikimui mažinti.
„Rizikos ir pranašumų pusiausvyra yra būtina kiekvienam skiriamam vaistui. Net jei kartą jis jau patvirtintas kaip garantuojantis teigiamą poveikį kokiai nors ligai ar būsenai gydyti, rizika neišvengiama“, – sakė Maisto ir vaistų tarnybos spaudos atstovė Sarah Peddicord.
Štai kodėl „Allergan“ prieš naudodama preparatą bet kokiam atvejui, kuris laikomas naudojimu ne pagal paskirtį (gydyti depresiją, rankų šalimą, prieširdžių fibriliaciją širdies operacijų metu ir pan.), atlieka didžiulius išsamius tyrimus ir stengiasi apie tai informuoti ne tik gydytojus, bet ir visuomenę.
Kompanija neatskleidžia, kiek ji investuoja į botokso tyrimus, tačiau „Allergan“ metinis biudžetas moksliniams tyrimams ir plėtrai yra daugiau nei 1,5 milijardų eurų per metus.
„Botoksas turi dar galybę pritaikymo būdų, visi jos tikrai dar nėra ištirtos. Šis preparatas mus ir pacientus dar tikrai nustebins vartojimo galimybių įvairove“, – sakė vyresnysis kompanijos „Allergo“ viceprezidentas ir mokslinių tyrimų skyriaus vadovas gydytojas M.Brinas.
Studijos, kuriomis tirtas botokso naudojimas depresijai gydyti, buvo tokios daug žadančios, kad visų dėmesys ir vėl nukrypo į „Allergan“.
Profesoriaus N.Rosenthalio ir jo kolegos E.Finzi tyrime 74 pacientams, kenčiantiems nuo depresijos, buvo pasiūlytos botokso injekcijos arba placebas. Po 6 savaičių 52 proc. pacientų, gavę botokso, pajuto simptomų sumažėjimą, o tarp gydytų placebo efektu tokių buvo vos 15 proc.
„Daugiau nei 50 proc. žmonių, kurie pajuto poveikį, yra aukštas tyrimo rezultato rodiklis. Tai yra žmonės, jau išbandę kitus gydymo metodus ir jais gerokai nusivylę“, – sakė E.Finzi.
Šiuo metu kompanija tikisi atkartoti tyrimų rezultatus kur kas didesnėje auditorijoje, šiuo tikslu vykdomi antrosios fazės moksliniai tyrimai. Jei N.Rosenthalio ir E.Finzi tyrimo rezultatai pasitvirtins, tai bus didžiulis daug žadantis medicinos laimėjimas.
Tuomet ir bus siekiama, kad botoksas Maisto ir vaistų tarnybos būtų patvirtintas kaip preparatas depresijai gydyti.
Gydytojams tai gali pakeisti labai daug, kone viską (nors jau dabar yra tokių, kurie pacientams siūlo šį preparatą depresijai gydyti ir džiaugiasi puikiais rezultatais). Kompanijai tai leistų įsitraukti į rinką su galingu vaistu depresijai gydyti, o tai neįtikėtinai padidintų jos pelną ir priėmimą.
Vis dėlto botokso vartojimas depresijai gydyti kelia klausimą, kuris glumina kai kuriuos tyrėjus. Kai kuriais atvejais akivaizdu, kaip veikia botoksas: toksinas blokuoja signalus, perduodamus iš nervų į raumenis.
Būtent dėl šios priežasties jis padeda nelaikant šlapimo, tvinkčiojant akims ar norint sumažinti raukšlių. Kitais atvejais (migrenos ar net depresijos) mokslininkai yra suglumę. Jie pastebi, kad preparatas veikia tam tikrą būseną, bet nėra tikri, kodėl taip nutinka. Kalbant moksliškai, jie nežino, kaip veikia mechanizmas.
Kalbant apie depresijos gydymą, N.Rosenthalis ir E.Finzi mano, kad tai gali būti susiję su vadinamąja veido išraiškų hipoteze (tai teorija, pradėta tyrinėti Charleso Darvino, o vėliau ją gvildeno amerikiečių filosofas ir gydytojas psichologas Williamas Jamesas).
Teorija teigia, kad žmonių veido išraiška gali lemti jų nuotaiką. Šypsokitės, ir būsite geresnės nuotaikos, jei būsite paniuręs ir suraukęs antakius, pradėsite jaustis liūdnas ar nerimastingas. Tačiau tai gali lemti ir kiti veiksniai. 2008-aisiais Italijos mokslinių tyrimo instituto Neurologijos mokslų padalinio Pizoje tyrėjas Matteo Caleo publikavo kontroversiškų atsiliepimų sulaukusią studiją.
Joje mokslininkas teigė, kad suleidus botokso į žiurkių raumenis, vaisto pėdsakų rasta ir kamieninėse ląstelėse. Jis taip pat leido botoksą į vieną pelių smegenų pusę ir atrado, kad preparatas išsiplėtė į visas smegenis – ir į tą pusę, į kurią jis nebuvo suleistas. Po tokių bandymų tyrėjas paskelbė, kad botoksas gali pasiekti nervų sistemą ir smegenis.
„Mes tai vertinome skeptiškai“, – sakė Edwinas Chapmanas, Viskonsino ir Medisono universiteto neurologijos mokslų profesorius, perskaitęs M.Caleo studiją.
Bet 2016-ųjų rugpjūtį E.Chapmanas ir jo mokslus baigusi studentė Ewa Bomba-Warczak žurnale „Cell Reports“ paskelbė studiją, kuri rodo tokias pat botokso paplitimo tendencijas atliekant bandymus su gyvūnais.
Iš gydytojų lyg anekdotą apie tai, kad botoksas, nesvarbu, į kur jis švirkščiamas, prasiskverbia ir į centrinę nervų sistemą, girdėjęs E.Chapmanas šį teiginį savo tyrimu patvirtino moksliškai. Ironiška, bet mokslininkus įaudrino tai, kas yra vienas iš šalutinių botokso poveikių.
Abu mokslininkai mano, kad botoksas yra saugus, kai vartojamas tinkamai. Tačiau jie patikino, kad išspausdinus tyrimo išvadas jų elektroninio pašto dėžutės persipildė. Jiems rašę žmonės manė, kad botoksas jiems pakenkė.
„Mes manėme, kad tai gana saugi medžiaga. Dabar atrodo, kad kai kurie žmonės tiki, jog šis toksinas negrįžtamai gali lemti kažką, kuo pacientai nėra patenkinti. O tai jau yra mįslė“, – sakė E.Chapmanas.
Tuo metu „Allergan“ atstovai tikina, kad botoksas, kaip vaistas, yra kruopščiai ištirtas, o jo privalumai ir rizika yra aiškus dalykas.
„Turime daugiau nei 25 metų tyrimų praktikos. Vaistas tirtas realiais klinikiniais tyrimais, išspausdinta apie 3200 straipsnių mokslo ir medicinos žurnaluose, atlikti rinkos tyrimai daugiau nei 90 rinkų skirtingais aspektais.
Todėl galime atsakingai paskelbti, kad botoksas yra vienas labiausiai pasaulyje mediciniškai tyrinėtų preparatų“, – sakė kompanijos atstovas.
Net jei botokso mechanizmas nėra visada suprantamas tinkamai, o kai kurie jo naudojimo ne pagal etiketėje įrašytus nurodymus aspektai nėra įrodyti, susidomėjimas šiuo preparatu nemažėja.
„Botoksas yra didelė pinigų mašina gydytojams. Kai kalbu su gydytojais, jie sako, kad botoksas nėra problema. Jis veikia ir suteikia jums tokį rezultatą, kokio norite. O jei jis dar gydo depresiją ar prieširdžių virpesius, jo naudojimas gali tapti masinis“, – sakė investicijų analitikas Ronny Galas. Preparato pardavimus jis stebėjo beveik du dešimtmečius.
Praėjusių metų lapkritį Maisto ir vaistų tarnyba surengė dviejų dienų nagrinėjimą, kur buvo atsižvelgiama į nerimą keliančius ekspertų komentarus dėl botokso vartojimo ne pagal paskirtį ir netinkamo jo reklamavimo.
Kai kurie teigė, kad praktika pagrindžia mokslinių tyrimų progresą ir leidžia gydytojams bei pacientams rinktis alternatyvą medicinoje sunkiai gydomoms ligoms.
Kiti kalbėjo, kad preparato vartojimas ne pagal paskirtį pirmiausia yra motyvuotas finansiškai ir tai kelia didelę grėsmę žmonijos sveikatai, ypač kai vaistas eksperimentuojant skiriamas vaikams. Botokso vartojimas ne pagal paskirtį jau kurį laiką Maisto ir vaistų tarnybos yra stebimas pro didinamąjį stiklą.
Įdomu, kaip Maisto ir vaistų tarnybos reikalai pasisuks pasikeitus valdžiai. Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas jau iškilmingai pažadėjo, kad imsis šios tarnybos veiklos tyrimo. Kalbama, kad D.Trumpas ir jo administracija tarnybai atriš rankas dėl botokso vartojimo ne pagal paskirtį.
Vis dėlto net jei įstatymai liks nepakeisti, kol jie leidžia naudoti botoksą ir tais atvejais, kai tai neatitinka jo tiesioginės paskirties, gydytojai ir toliau plės jo vartojimas ribas – kartais dėl medicinos progreso, kartais – dėl apčiuopiamų rezultatų.
Merilando psichiatras N.Rosenthalis, rekomendavęs botoksą į savižudybę linkusiam savo pacientui, patikino: jis iškart tapo pakilesnės nuotaikos.
Pacientas gavo botokso injekcijų į pakaušį ir tarp antakių. Po kelių dienų gydytojas iš jo gavo elektroninį laišką. Tai buvo padėka. Žmogus pagaliau pasijuto geriau.
