Erikos butas pačiame Vilniaus centre – sename name aukštomis lubomis, su medinėmis grindimis, tarpais sienose atidengtas plytų sluoksnis. Namus puošia daugybė paveikslų, statulėlių, parvežtų iš Milano, Paryžiaus, Londono, Romos, kur dirbo modeliu, įrėmintų fotografijų, kuriose įamžinta pati Erika.
Tai elegantiškas ir meniškas būstas, kuriame buitis tarsi neegzistuoja. Jame vyrauja balta, aukso ir žalvario spalvos.
Grįžusi Erika visada kelias dienas tvarko butą. Kodėl, juk niekas jame negyvena, kai pusę metų jos čia nebūna?
„Tai – toks auros valymas, – filosofiškai aiškino Erika. – Tai mano reabilitacija: plaunu grindis, valau dulkes. Atsiprašinėju namų, kad palikau juos vienus ilgam, sveikinuosi su jais. Ir kai viską išvalai ir grįžti į namų erdvę, jautiesi visai kitaip. Ne tik šeimai, bet ir savo butui parvežu lauktuvių: įvairių namų aromatų, spalvotų žvakių, kad jis turėtų to džiazo.“
Svetainėje, kur įrengta ir virtuvės zona, Erika užkūrė židinį. Malkų jai privežė tėtis.
„Vonios kambarys ir židinys man buvo svarbiausi atributai bute. Labai mėgstu skaityti knygas gulėdama vonioje ir sėdėdama prie židinio“, – sakė Erika.
Ji pasidžiaugė, kad prieš atskrisdama į Lietuvą filmavosi muzikiniame vaizdo klipe su atlikėja Beyonce ir grupe „Red Hot Chili Peppers“. Tačiau apgailestavo, kad koronavirusas ir karantinas stipriai pakoregavo jos karjerą.
Prieš COVID-19 pandemiją, paskui – atlaisvinus karantiną E.Stasiulevičiūtė filmavosi trileriuose, siaubo filmuose, dramose „Killer Camera Monsters“, „Lost Angeles“, „The Reverend and Mrs Simpson“, „The Long Night“.
Iki pandemijos turėjo pasirodyti septyni ilgametražiai filmai, kuriuose ji vaidina. Penki iki šiol neparodyti.
Vienas ikikovidinių filmų, kuriame vaidina Erika, – Jacko Henry Robbinso „VHYes“. Filmo režisierius – „Oskaro“ laureatų Susan Sarandon ir Timo Robbinso sūnus, jie taip pat vaidina šioje juostoje. Per filmo premjerą fantastinio kino festivalyje Ostine raudonuoju kilimu žengė ir Erika. Į kino teatrus juosta atkeliavo 2020 metų sausį, bilietai Amerikoje buvo išparduoti kelias savaites į priekį ir... staiga kirto kovidas. Visi kino teatrai ne tik kad buvo uždaryti – daugelis jų bankrutavo.
Šiemet turi pasirodyti drama apie pokario laikus „The Reverend and Mrs Simpson“, kur ji atlieka dainininkės vaidmenį. Du pagrindiniai šios juostos aktoriai – iš fantastikos serialo „Sostų karai“.
Taip pat prieš pandemiją E.Stasiulevičiūtė filmavosi kartu su pasauline kino žvaigžde Tomu Cruise’u. „Tikiuosi, kad tas filmas greitai išeis“, – sakė Erika.
Erika buvo savarankiška nuo vaikystės. Jau nuo 14 metų planavo, kad turės savo butą ir bus nuo nieko nepriklausoma: „Labai norėjau savo erdvės. Man sava erdvė – šventas dalykas.“
Modelio darbą E.Stasiulevičiūtė pradėjo po vidurinės mokyklos ir užsienio šalyse uždirbo nemažus pinigus. Užuot pirkusi „Chanel“ rankines ar kitus prabangius daiktus, – dėl to jos mama būgštavo, – mergina sumanė, kad reikia pataupyti ir Vilniuje nusipirkti butą. Erika juokėsi, kad išlaidauti pradėjo tik tada, kai nusipirko butą.
„Aš labai norėjau būti teisininkė. Pamaniau, kad dirbdama modeliu pakeliausiu, užsidirbsiu kažkiek pinigų. Tačiau jau antroje kelionėje, Taivane, per pusantro mėnesio uždirbau nemažai ir buvau nustebusi. Nuo tada savo pinigus patikėjau mamai investuoti, kad augtų procentai“, – pasakojo Erika.
Tuo metu ji dirbo ir modeliu, ir TV3 laidoje „TV pagalba“, o Mykolo Romerio universitete neakivaizdiniu būdu studijavo teisę. Iš kelionių grįždavo tiesiai į sesijas universitete, todėl labai reikėjo savos erdvės.
Baigus teisės bakalauro studijas reikėjo rinktis specializaciją – Erika pasirinko intelektinės nuosavybės teisės magistro studijas. Bet nestudijavo – sutapdavo darbai, mados savaitės didžiuosiuose megapoliuose su egzaminų sesijomis Vilniuje. Bet savo teisės žinias modelio darbe ji panaudodavo praktiškai. Dar ir kitoms merginoms padėdavo.
„Bute stengiausi maišyti klasikinį stilių su modernu, kad nebūtų sunki ta klasika, kad ji būtų jaunatviška“, – pasakojimą apie namus tęsė Erika.
Nuo pirmųjų kelionių į užsienį, kai pradėjo dirbti modeliu, ji eidavo į sendaikčių turgus, interjero daiktų krautuvėles. Ten pirko nedidelio formato paveikslus, senovinius indus paauksuotais krašteliais, veidrodžius arba jų rėmus. Kai kuriems jos veidrodžiams – 600 metų. Ir pradėjo galvoti apie būsimus savo namus. Tų paveikslų daugėjo, tada ir baldus pradėjo pirkti. Ji norėjo, kad namuose būtų jos močiutės dar iki sovietinių laikų įsigytos krištolinės vazos, taurės.
„Norėjau, kad tai būtų mano kelionių, kurios mane suformavo, kur aš turėjau galimybę save realizuoti, ir mano brangiausių žmonių, mano šeimos daiktų miksas. Labai norėjau klasikos, bet išdykusios“, – dėstė Erika.
Bene per dvejus metus ji susitaupė butui ir nusipirko nemažai daiktų. Norėjo, kad jos namų interjeras būtų klasikinis, bet su prancūziškais niuansais.
Šiame bute, kai E.Stasiulevičiūtė čia apsilankė pirmą kartą, gyveno senukų pora. Savo šiltumu jie merginą papirko. Jie čia užaugino savo vaikus, nugyveno didelę dalį savo gyvenimo. Jų ryšys buvo labai gražus, labai graži meilė. Jie to buto nepardavė kitiems, netgi tiems, kurie siūlė daugiau pinigų.
„Jie pardavė man, nes aš jiems irgi patikau. Jie norėjo tą butą parduoti tam, kam jis bus labai svarbus, – sakė Erika. – Kai įėjau, iš karto užplūdo jausmas: namai!“
Buto planas buvo kitoks, bet jo sienose buvo susikaupę labai daug meilės, labai gera buvo jo aura.
Nusipirkus butą prasidėjo sienų griovimas. Erika suprato, kad be dizainerės pagalbos neišsivers. Ji norėjo, kad buto sienos būtų baltos, grindys – medinės, kad jame būtų židinys ir didelis vonios kambarys. Visa tai ji dizainerei ir išdėstė, taip pat parodė žurnalus su jai patikusiais interjerais bei savo supirktas senienas.
„Aš grįždavau iš kelionių, o tie namai vis keitėsi“, – namų kūrimo pradžią prisiminė Erika. Ji norėjo didelių erdvių, vis pabrėždavo, kad nori buto sau. Butas buvo įrengtas maždaug per pusantrų metų. Ir jis sukurtas vienam žmogui.
Visą tekstą skaitykite antradienio „Lietuvos ryto“ žurnale „Stilius“.
