Jokių pinigų, jokio maisto ir jokios pastogės – taip būtų galima apibūdinti Eddo nuotykį žiemos metu. Tačiau 43-ejų buvęs armijos kapitonas netruko susirasti draugų – jis susidraugavo su buvusiu boksininku, dailininku bei dekoratoriumi Mike’u (vardas pakeistas).
„Mike’as buvo vienas pirmųjų žmonių, su kuriais teko susitikti Londono gatvėse. Jis buvo toks mielas ir atviras. Jis man užleido tarpdurį, kuriame miegojo, ir aprodė gatves“, – pasakojo Eddas.
Pasibaigus dviejų mėnesių filmavimui televizijos veidas jautėsi skolingas. Dėl to, jis pasiūlė Mike‘ui apsigyventi drauge su jo šeima, suteikė galimybę namuose atlikti apdailos darbus ir, tokiu būdu, užsidirbti pinigų.
Eddas prisimena – gyvenimas benamio vaidmenyje buvo itin sudėtingas.
„Atsimenu, kad iš pradžių buvo labai sunku. Bet po maždaug dviejų savaičių aš sėdėjau prie garsaus teatro ir klausiausi žmonių pokalbių. Stebėjausi, kokie jie atitrūkę nuo realybės. Man ir aplinkiniams benamiams terūpėjo, kur šiąnakt išmiegosime“, – teigė buvęs kareivis, glaudžiai susijęs su benamių problema. Juk beveik 13 tūkst. benamių yra buvę kariškiai.
Eddas sakė, jog palikti gatves daugeliui benamių trukdo psichologinės problemos, priklausomybė nuo narkotikų.
„Daugumai žmonių, kuriuos sutikau gatvėje, nutiko kažkas bloga. Sutikau vaikiną, kuris tapo priklausomas nuo narkotikų kalėjime. Taip pat mane įspėjo laikytis atokiau nuo tų, kurie vartoja heroiną. Buvo keista ir, tuo pačiu, kiek juokinga matyti žmones adekvačioje būklėje. O moterims, kurios negali judėti ar kalbėti pavartojusios narkotikus, yra ypatingai pavojinga“, – sakė vyras.
