Rodos, jog per daugiau nei du dešimtmečius renginys spėjo įgyti didelį mastą – balandžio 12-13 dienomis Šiuolaikinio meno centre organizuojamoje šventėje savo darbus pristatė svečiai iš Italijos, Danijos ir Latvijos. Iš viso „Mados infekcijoje“ buvo pademonstruota 16 kolekcijų.
Pirmąją dieną ant podiumo pasirodė dizainerė Krista Stark, savo kūrybą pristatė svečias iš Latvijos „Status by Shtamguts“, „Injekcijos“ nugalėtojos Kotryna Lipkevičiūtė ir Urtė Vosyliūtė, Justas Taroza ir Augustė Zukaitė, dizainerė Lina Gudanavičiūtė, Laima Jurča iš Latvijos, Simon Cracker iš Italijos. Vakarą vainikavo lietuvių duetas „Leonsenberg“. Antrąją dieną kolekcijas pristatė likę dizaineriai.
Taigi, kokie šiais metais buvo mados kūrėjų pasirodymai?
1. Krista Stark – „Braidymas“
Pirmoji „Mados infekcijoje“ pasirodė dizainerė Kristina Stark. „Kai saulėtą šalį apgaubia debesys, belieka braidyti lietuje, džiaugtis gamta“, – rašoma kūrėjos kolekcijos aprašyme.
Kristinos Stark kolekciją įkvėpė kalnai, augalai ir gyvenimas. Tai atsispindi ir jos kurtuose drabužiuose.
Ant podiumo dizainerė pristarė daug šviesių, rankomis kurtų apdarų. Žaliavos apdarams buvo pasirinktos atsakingai – taip mados kūrėja atspindėjo mados pasaulyje vis daugiau dėmesio sulaukiančią tendenciją – ekologišką madą.
2. Artis Štamgūts „Status by Shtamguts“ – „Žmonės“
Dizaineris Artis Štamgūts – savo įkurto prekės ženklo „STATUS BY SHTAMGUTS“ dizaineris ir kūrybos vadovas. Rygoje įsikūrusios kompanijos istorija prasidėjo 2013-aisiais, prekės ženklas dalyvavo Latvijos ir Lietuvos mados renginiuose („IIKRA MADA“ ir praėjusių metų Vyrų mados savaitėje Vilniuje).
Kolekcija „Žmonės“ – istorija apie šiuolaikinį keliautoją. Jis savo kelionę į Tibetą pradeda apsirengęs kaip pankas, tačiau nuotykiai ir atradimai jo urbanistinę aprangą paverčia kažkuo kitu. Tibeto šventyklos, jų didingi auksiniai bokštai ir spalvomis turtingas interjeras, Tibeto vienuoliai ir vietiniai žmonės, jų drabužių dėvėjimo būdas, kitų keliautojų aprangos detalės, atkeliavusios iš įvairių kultūrų ar subkultūrų – visa tai tirpsta ir įsilieja į jo edgy stilių.
Kolekcija sukurta iš natūralių arba į jas panašių sintetinių medžiagų. Natūralaus pluošto aksomas, džinsas ir medvilniniai audiniai, dirbtinis natūralių ir mažiau natūralių atspalvių kailis. Dirbtinių medžiagų įsiliejimas – itin subtilus. Vietoje pankų kultūrai būdingų languotų audinių naudojami klasikiniai „vištos kojelės“ (pied-de-poule) raštai, sidabrinės metalinės detalės keičiamos auksinių atspalvių sagtimis ir užtrauktukais, o pankiški spygliai ir kniedės spalvinami įvairiausiomis spalvomis, įvaizdžiui suteikiant šiltesnių asociacijų.
3. Kotryna Lipkevičiūtė ir Urtė Vosyliūtė
„Injekcijos“ nugalėtojos Kotryna Lipkevičiūtė ir Urtė Vosiliūtė naująja kolekcija siekė atvaizduoti žmogaus reakciją į neigiamus veiksnius ir rutiną. „BUITIS – SUMIŠIMAS – PERĖJIMAS – PABĖGIMAS – SUSITAIKYMAS. Tai – penki kolekcijos etapai, kuriuose perteikiama žmogaus būsenos kaita“, – dėstoma dueto kolekcijos aprašyme.
Pirmajame kolekcijos etape buvo kuriamas aplinkos paveikto ir pasimetusio žmogaus vaizdinys. Jį perteikti padėjo statiški siluetai, sodrios, žemiškos spalvos. Vėliau, siluetai tapo abstraktesni, spalvos šviesėjo – taip buvo atspindimas žmogaus noras ištrūkti. Kolekciją užbaigė mintis apie susitaikymą.
4. Justas Taroza ir Augustė Zukaitė – „Erozija“
Justas Taroza ir Augustė Zukaitė pristatė kolekciją apie sąveiką tarp miesto ir gamtos. Talentingi dizaineriai pateikė miesto ir gamtos panašumus, skirtumus, atskleidė jų priklausomybę vienas nuo kito bei kiekvieno iš jų galybę.
5. Lina Gudanavičiūtė – „Nieko bendro“
Pagrindinė Linos Gudanavičiūtės kolekcijos „Nieko bendro“ idėja – iš pažiūros – nederantys, tačiau stilingai atrodantys drabužiai.
Ant podiumo manekenai žygiavo pasipuošę vasariniais drabužiais, prie kurių vilkosi šaltiesiems sezonams skirtus apdarus, sijonai šioje kolekcijoje buvo derinami prie kelnių. Taip pat čia buvo daug padidinto dydžio rūbų. Tarsi nieko bendro, bet vistiek gražu, sutikite.
6. Laima Jurča
Viešnia iš Latvijos Laima Jurča šiuo metu gyvena Rygoje, studijuoja mados meno magistrantūrą Latvijos menų akademijoje. Laima yra kilusi iš mažo Latgalos miestelio, tad jos kontekstas ir vizija skiriasi nuo kitų Latvijos dizainerių. Dizainerė mėgsta dirbti su spalvomis ir eksperimentuoti su spauda.
Mados kūrėjos kolekcija žiūrovus sugrąžino į Sovietų sąjungos laikus. Pagrindinis jos įkvėpimo šaltinis – dizainerės tėčio istorija iš jo mokyklos laikų. Įkvėpimo kolekcijos raštams ji sėmėsi iš pačių populiariausių sovietmečio staltiesių – klijonkių, piešinių, vaizduojančių įvairiausius objektus ir daiktus. Panašu, kad tų laikų kartai kolekcija galėjo sukelti nostalgiją ir priminti jaunų dienų drąsą.
7. Simon Cracker – „Sveiki atvykę į zombių salą“
Simon Cracker yra italų dizainerio Simone Botte sukurtas prekės ženklas, 2010-aisiais atrinktas Paryžiaus mados savaitei tarp kylančių dizainerių, demonstruotas Palazzo Pierre Cardin ir itin mėgiamas Japonijos ir Hong Kongo pirkėjų.
Pastaraisiais metais šis prekės ženklas augo ir pristatė kolekcijas svarbiuose tarptautiniuose renginiuose: Milano ir Čezenos mados savaitėse, Milano dizaino savaitėje.
Simon Cracker kolekcija, tai – savotiškas protestas prieš greitąją madą. Joje buvo demonstruotos šiems laikams pritaikytos 8-ojo ire 9-ojo dešimtmečių tendencijos.
8. Leonsenberg (Viktorija Rosenberg ir Paulius Leonas) – „Pabusk“
Viktorijos Rosenberg ir Pauliaus Leono duetas šiemet pristatė kolekciją „Pabusk“. Pagrindinė jos mintis – netikrumas. Ši kolekcija skatino į tam tikrus dalykus pažvelgti atidžiau, ne iš kiekvienam patogios pozicijos. Kitais žodžiais – tiesiog pabusti. Kiekvienam priimtina forma.
9. Inga Skripka – „Klupinėjantiems ir griuvinėjantiems“
Dizainerė Inga Skripka savo kolekcijoje dėmesį skyrė būsenoms. Kitaip nei vėliau pademonstruotoje Akvilės Jančauskaitės kolekcijoje, ši kūrėja akcentavo ne realybės ir iliuzijos sąsają, bet kūrėjo pasimetimą.
„Kūrėjas palieka buitį ir persikelia į kopas. O ten žemė sustoja suktis, laikas netenka prasmės, tad dienos ir nakties – laiko tarpų – kūrėjas ieško kasdien judėdamas erdvėje. Judėjimas po „Kopų“ erdvę tapo judėjimu ta prieblandos riba – tarp sapno – dar neatėjusio ir neišėjusio – ir „tikrų“ patirčių.
Iš sapnų atkeliavę vaizdiniai ar mintys materializuojasi į objektus (kostiumus), kurie susidėlioja į vertikalę – nuo viršaus į apačią. Mėginimas sugriebti tą „tinkamą momentą“, spalvų spektrą – nuo minkštos šviesos iki viską užliejančios šviesos“, – rašoma kolekcijos aprašyme.
10. Mantas Bartkus ir #F6 kūrybinė komanda – „Gaidys“
Manto Bartkaus ir #F6 kūrybinės komandos kolekcija „Gaidys“ taip pat atsižvelgs į sovietmečio aktualijas.
„Gaidys“ – tai simbolių kupinas kūrybinis ciklas, kvestionuojantis Lietuvoje vyraujančią vyriškumo sampratą ir stereotipus, kurių dauguma susiformavo sovietmečiu. Šį individualumą, laisvą ir pasaulietišką požiūrį ribojantį laikotarpį cikle atspindi interjero elementas – kilimas. Jis perteikia iki šiol juntamą „tikro vyro“ sampratą, kai vyriškumą apibrėžia jėga, profesija, statusas ir padėtis hierarchijoje.
Kilimas dekoruotas modernizuotais lietuvių liaudies juostų raštais, kurie kinta specialiai jiems pritaikytame RGB apšvietime. Pasirinkti raštai simbolizuoja skirtingų vyriškumo tipų konkurenciją, karą ir taiką, laisvo identiteto siekį.
Ši liaudies motyvų ir sovietmečio simbolio sintezė tampa utopine laisva erdve, kurioje neegzistuoja socialinė atskirtis, baimės, suvaržymai, lytiškumas ir smerkiantys stereotipai. Puoselėjant tautinį identitetą, ieškomi būdai, kaip patraukliai pateikti lietuviškus simbolius šiuolaikinės mados kontekste.
Kita svarbi kolekcijos ašis – išlaisvintas seksualumas, kurį cikle simbolizuoja pasaulinės erotinės literatūros autorės Emanuelės Arsan romano pagrindinės herojės Emanuelės portretas. Šis portretas – tai nežinomo lietuvių menininko darbas, sukurtas 1992-ųjų metų lietuviškajam knygos vertimui.
„Emanuelė“ – tai aliuzija į sovietinės cenzūros „išauklėto“ vyro fantaziją. Laisvą, savo seksualumo ieškančią moterį, stebinančiai laisvu, įprastų prietarų nevaržomu požiūriu į intymų gyvenimą, romane sietiną su asmenybės saviraiškos pilnatve, kuri amžinai konfliktuoja su socialiniais papročiais, bei moralės normomis.
„Gaidys“ – labai lietuviškas, kontraversiškas simbolis, kuriame telpa daugybė reikšmių: pasipūtęs, išsipustęs, peštukas, lyderis, taip pat ir daugybė kitų – tiek teigiamų, tiek neigiamų epitetų. Būtent tokia – daugialypė, verčianti susimąstyti ir tautiškumą eskaluojanti, yra ši kolekcija.
11. Nikė Kotryna – „Pavasario balsai“
Nikės Kotrynos kolekciją „Pavasario balsai“ įkvėpė skirtingais laikotarpiais gyvenę kūrėjai.
„Kolekciją kūriau nagrinėdama du kūrėjus, gyvenusius skirtingais laikotarpiais ir kitaip stimuliuojančiose aplinkose, bet kuriančius ta pačia – asmens, tematika. Tai – du meno srities atstovai: lietuviams puikiai pažįstamas Jonas Mačiulis-Maironis ir amerikiečių fotografas Robert Maphelthorpe.
Kurdama skaičiau Maironio rinkinį „Pavasario balsai“. Tai – knyga, lydinti mane nuo vaikystės ir labai organiškai tapusi ikvėpimo šaltiniu kuriant šią kolekciją. Šiame poezijos rinkinyje Maironį mačiau ne kaip tautos dainių, o kaip asmenį, kupiną troškimų, bet nežinantį, kaip su jais susitvarkyti, ką pasirinkti, nes visi pasirinkimai gąsdina dėl su savimi atsineštos nežinios.
Kolekcijoje kaip detalės atsiranda upiniai perlai, kurie yra natūraliai kreivų formų, kaip ir žmogus – nelygūs, bet ne mažiau patrauklūs. Drabužiuose matoma detalių iš lietuviškos kultūros, o taip pat ir iš americana stilistikos – odos, džinso, kaubojiškos aprangos elementai, kurie yra neatskiriami nuo Robert Mapplethorpe asmeninės stilistikos.
Negaliu nepaminėti grafikės Elvyros Kairiūkštytės darbų. Dažniausiai kūriau įkvėpta savo asmeninių patyrimų, tad jos grafinis palikimas taip pat inspiravo kolekcijos modelius.
Tai – kolekcija apie troškimus ir apie tai, kaip tie patys norai perteikiami skirtingomis akimis. Manau, jog žmonių padermės troškimai yra vienodi – būti suprastu ir mylimu bei išreikšti save. Kiekvienas tai darome skirtingais būdais, bet tik leisdami sau būti tuo, kas iš tiesų esame, galime pasiekti palaimą“, – sakė ji.
12. Morta Nakaitė – „Visions down the river“
Dizainerės Mortos Nakaitės kolekciją įkvėpė pasivaikščiojimas palei Nerį. Ten ji prasilenkė su įvairiais personažais, atkreipė dėmesį į upę, kuri visada teka ramiai, nepriklausomai nuo to, ar aplinkui kas nors vyksta. Upė kūrėjai – tarsi pastovus balansavimas tarp desperacijos ir vilties būsenų.
13. Tobias Birk Nielsen – „Pastišo ramybė“
Vyrų drabužių prekės ženklas „Tobias Birk Nielsen“ buvo įkurtas 2016-aisiais. Jį sukurė Tobias Birk Nielsen – buvęs „Wood Wood & Boris Bidjan Saberi“ dizaino asistentas ir Danijos karališkosios dailės akademijos magistras.
„Pastišo ramybė“ yra penktoji Kopenhagos prekės ženklo „TOBIAS BIRK NIELSEN“ oficiali kolekcija, įkūnijanti nenuilstamą pusiausvyros paiešką kiekviename gyvenimo žingsnyje. Ji skirta šių ir kitų metų rudeniui-žiemai.
14. Akvilė Jančauskaitė & cut my fashion – „Tranzvidualus“
Akvilės Jančauskaitės kolekcija šiemet – irgi skambiu pavadinimu. Ja žiūrovui yra siekiama atskleisti būseną, kuomet jis nebesuvokia, kur yra realybė, o kur – iliuzija.
„Tranzindividualumas gimsta iš momento, kai neskiriame, kur yra realybė, o kur yra iliuzija. Tai – trans būsena, kurią žmogus patiria kasdien, dažnai net daugybę kartų per dieną. Mums tai – judėjimas, kurį interpretuoti galima įvairiai, pvz., ėjimas iš vienos į kitą būseną (- dvasinis) arba transformaciją (- fizinis).
Savęs pateikimas sociumui gali būti per muziką, drabužį, balsą, juoką, garsą, daiktą, spalvą, kvapą ir judesį – visa tai rasite mūsų kolekcijos pristatyme. Siekiame žiūrovui sukelti įvairialypius ir nebūtinai patogius jausmus. Podiumu einantys modeliai tarsi eina į trans būseną, kiekvienas vis kitoks, bet stipriai tranzindividualus“.
15. Sandra Straukaitė – „Lobotomija“
Kūrėjos Sandros Straukaitės kolekcija „Lobotomija“ spinduliavo ekstravagancija. Apdarų pristatyme buvo atsižvelgiama ne tik į drabužius, bet ir žmonių vidinius poreikius. „Filosofija paprasta – eksperimentai su kūnu ir protu visada turi šalutinį poveikį. Drabužiai visko neužmaskuoja“, – teigė ji.
16. Urtė Katiliūtė: kolaboracija su Rimantu Dichavičiumi – „GRAM-À-CAPUCHE“
Urtės Katiliūtės ir Rimanto Dichavičiaus kolekcija – prancūzišku pavadinimu. Išvertus iš šios kalbos, kolekcijos pavadinimas reikštų „močiutė su gobtuvu“.
Nenuostabu, jog kolekcijos įkvėpimu tapo Vilniaus miesto močiutė ir senelis. Kolekcijos idėja buvo atskleidžiama per siluetus, kirpimą, prigesintas spalvas, aksesuarus ir drabužių derinimą tarpusavyje. Drabužis, įkvėpęs kolekciją – Vilniaus senolių dažnai vilkimas formalus kostiumas: švarkas arba kelnės (senelių dažnai vilkimi kartu).
Originalią Urtės Katiliūtės kolekciją papildė Rimanto Dichavičiaus nuotraukų galerija – jo nuotraukos buvo spausdinamos ant audinio ir „lopyjamos“ ant drabužių. Drabužio „lopymas“ menu – būdas ne tik pratęsti jo dėvėjimo laiką, bet ir padidinti jo vertę.
