Šokėja Katerina Voropaj (34 m.)
Aš regiu tokį košmarą, kuris visą laiką kartojasi. Mes kažkada su tėvais gyvenome 6 aukšte ir vis sapnuoju, kaip aš iš to aukščio arba krintu, arba skrendu ir visą laiką sapnas baigiasi skirtingai – arba sėkmingai, arba su begale baimės.
Tai vienas įsimintiniausių sapnų, kuris kankina dėl pervargimo.
Būrėja Vaiva Budraitytė (60 m.)
Sapnuoju daug, bet turiu du sapnus , kuriuos sapnuoju kaip serialą jau visą gyvenimą. Vaikystėje, dar gyvendama pas močiutę sapnuodavau, kad gyvenu Vilniuje gražiame senoviniame name, jame daug kambarių ir juose reikia daryti remontą, gražiai apstatyti, o man viskas kažkaip nesiseka ir nesiseka.
Kai atvažiavau aštuonių metų būdama į Vilnių gyventi, labai nustebau, kai po kurio laiko tą namą pamačiau važiuodama Pylimo gatve, jis buvo Pylimo – Kalinausko gatvių kampe. Ir dabar ten tebestovi. Jame yra įsikūrusi kepyklėlė.
Taigi jau 50 metų tame name mano sapnuose vyksta veiksmas, susitikinėju su draugais, rengiu jame vakarėlius, gaminu egzotišką maistą, bet pati net neragauju, turiu pasamdytą ragautoją. Jame dažnai vaidenasi, kartais vaiduoklius matau, kartais tik jaučiu. Ten matausi su mirusiais artimaisiais, o kas darosi jo rūsyje... Tai – protu nesuvokiama.
Dizaineris Aleksandras Pogrebnojus (52 m.)
Kasmet sapnuoju tą patį sapną, kad mane grąžina į sovietinę kariuomenę. Aš rodau lietuvišką pasą, bet man sako: dvejus metus tarnavai, dar patarnausi.
Renginių vedėjas Jogaila Morkūnas (46 m.)
Horoskopai ir sapnai turi vienodą svorį. Jei sapnai blogi – tu jais tiesiog netiki. Kartais sapnų ryškumas žiauriai nervina.
Kartais aš sapnuoju atmerktomis akimis. Kartais norisi, kad akimirkos gyvenime būtų tik blogas sapnas.
Džiaugiuosi, kad mano atmintis trumpa – jau po valandėlės ryte neatsimenu, kokius beviltiškus filmus mačiau naktį.
