Kvapų ekspertė Erika Daugėlaitė įsitikinusi, kad kvapas žmonijos istorijoje visada atliko žymų vaidmenį. Šiandien mes linkę manyti, jog tamsiaisiais viduramžiais žmonės kvapiuosius aliejus naudodavo norėdami išsiskirti ar pabrėžti savo asmenybę. Aštraus ir stipraus kvapo aliejai, išgauti iš augalų žolelių, lapų ar žiedų, turėjo visai kitą paskirtį.
„Viduramžiais apie vandentiekį buvo galima tik pasvajoti, o šiukšlės ir nereikalingos maisto atliekos buvo pilamos tiesiog į gatves. Didieji Europos miestai tikrai nepasižymėjo higiena ir patraukliu kvapu. Aštrūs ir stiprūs gvazdikėlių, valerijonų, muskuso aromatai buvo populiariausi, tačiau jie buvo naudojami tam, kad nuslopintų kur kas prastesnius, nosį riečiančius pašvinkusios mėsos, šlapimo ir surūgusių daržovių kvapus“, – teigė E.Daugėlaitė.
Ypač daug dėmesio anuomet buvo skiriama aromaterapinėms vonioms. Šlakelis jazminų, rožių, apelsinų arba citrinų žiedų vandens kūnui suteikdavo malonų kvapą. Tokioje prabangoje galėdavo maudytis tik išrinktieji – miesto didikai, dvarininkai ir bajorai. „Galbūt ir posakis yra iš čia kilęs – maudytis prabangoje“, – samprotavo kvapų ekspertė.
Kartu su kultūra, menais, muzika atėjo ir aromatų gausa, ištobulinti jų naudojimo būdai. Šimtus kvapiųjų receptų, žolelių paruošimo būdų jau buvo galima aptikti XVI amžiaus istoriniuose šaltiniuose.
„Aromatizuojama buvo viskas: drabužiai, oda, plaukai, patalynė, oras. Kvapų gausa ir perdėtas jų naudojimas visur ir visada buvo gero tono ženklas. Būtent šiuo laikotarpiu prasidėjo bandymai: kvapai būdavo maišomi, ieškoma netikėtų derinių, išgaunami stebinantys ir kvapą gniaužantys mišiniai“, – sakė Erika.
Jei šiandien visas pasaulis kvepintųsi tik natūraliais kvepalais, deficitas būtų garantuotas. Tačiau sintetiniu būdu dabar galime gauti tokius kvapus, kokių augalų pasaulyje tikrai nerasime. Tabako, degtinės, odos kvapų neįmanoma išgauti iš augalų aliejų.
„Dirbtiniu būdu išgautas kvapas gali būti lygiai toks pat kaip ir aliejus iš augalo šaknų, žievės ar žiedų, tačiau aromaterapijoje naudojami tik natūralūs ir tikri kvapai. Labai dažnai sintetinis kvapas sukuriamas naftos pagrindu ir gaminamas laboratorijoje.
Aromaterapeutai ginčijasi ir teigia, kad toks kvapas yra be gyvybės, mat buteliukuose sugaudytos aromatinės molekulės – tai augalų sielos. Taip pat manoma, kad naudojant tikrus kvapus ar gaminant kvepalus iš tikrų organinių eterinių aliejų yra mažesnė alerginės reakcijos tikimybė“, – sakė „Provanso kvapų“ įkūrėja E.Daugėlaitė.
Gaminant kvepalų mišinį reikėtų žinoti svarbiausias parfumerijos taisykles. „Parfurmerininkai išskiria aromatų natas, jos yra: viršutinės, vidurinės ir pamatinės. Viršutinės natos labai lengvos ir greičiausiai išgaruojančios. Jos paprastai yra citrusinio, saldaus, gyvo, gaivaus, aiškaus, aštraus kvapo.
Viršutinės natos kuriamos iš citrusinių vaisių ir labai lengvų, plazdančių kvapų aliejų: mandarinų, bergamočių, apelsinų, gauruotųjų mėtų, eukaliptų. Kai kurie kvapai gali būti tarpiniai ir priskiriami ir prie viršutinių, ir prie vidurinių natų: pankolių, laurų lapų, mirtų.
Vidurinės natos pasižymi intensyvesniu kvapu. Jas kuria kiparisų, pelargonijų, pipirų, raudonėlių, mairūnų aliejai. Pamatines, arba bazines, natas kuria sunkūs, prabangūs, žemiški, šilti, dūminiai, balzaminiai kvapai. Vetiverijų, pačiulių, bosvelijų, miros aliejai sudaro pamatines natas“, – pasakojo E.Daugėlaitė.
Maišant kvapus ar kuriant asmeninius kvepalus pageidautina ir rekomenduotina, kad aromatą sudarytų visos trys – viršutinės, vidurinės ir pamatinės natos.
„Tikrų prabangių kvepalų kaina gali siekti net kelis tūkstančius eurų.
Pirmiausia kvapų mišinį kvepalais galime vadinti tik tuomet, jei jų sudėtyje aliejų koncentracija siekia nuo 15 iki 30 procentų.
Tarkime, gaminant 100 ml buteliuką kvepalų reikės 15–30 ml eterinių aliejų. Jų kaina labai priklauso nuo to, kiek reikia sunaudoti augalo žaliavos norint išgauti eterinį aliejų.
Siekiant išgauti 100 ml levandų žiedų aliejaus reikia išdistiliuoti 8–9 kg levandų žiedų, o rožių 100 ml aliejui gali prireikti net 400 kg rožių žiedlapių.
Prabangiausių ir tauriausių jazminų, apelsinų žiedų, ramunėlių, rožių, melisų 1 ml eterinio aliejaus kaina gali siekti net 70 Eur.
O jei dar prie viso šio gėrio pridėsime aromato gamybos ir brandinimo procesus, kurie gali užtrukti net kelerius metus, gausime ne tik puikų aromatą, bet ir įspūdingą kainą“, – teigė Erika.
Ieškant savo individualaus kvapo ar kuriant asmeninius kvepalus rekomenduojama kliautis nuojauta. Gamtoje galima aptikti labai daug gražių ir harmoningų kvapų, kurie gali pakylėti, padėti atsipalaiduoti, atrasti ryšį su žeme. Susikūrę tikrą nematomą stebuklingą aromatą labai dažnai galime tapti išskirtiniai ir matomi.
Eksperimentuoti, bandyti ir kurti gali kiekvienas, tereikia šiek tiek drąsos ir pasitikėjimo savimi.
Aromatas patalams
1,5 litro rožių gėlių vandens sumaišykite su cinamonu, gvazdikėliais ir santalmedžiais, pridėkite dvi saujas levandų žiedų. Sandariai uždenkite stiklinį indą ir palikite saulėje dvi savaites. Šį stebuklingo saldumo aromatą galėsite naudoti kvepindami patalus, o kambarys irgi maloniausiai kvepės.
Vanduo rankoms plauti
Vandens paruošimas sėdant prie pietų stalo. Užvirkite šalavijus, nukoškite lapelius ir palaukite, kol vanduo maloniai atvės. Galite naudoti ramunėles, mairūnus, apelsinus arba laurų lapus.
