„Tuo metu gyvenau Palangoje, tad išvaikščiojau turbūt kiekvieną mūsų fantastiško pajūrio kvadratinį centimetrą. Dabar gyvenu Vilniuje ir bandau atrasti jį, o atrasti tikrai yra ką“, – kalbėjo vyras.
Arnoldas su drauge pamėgo pasivaikščiojimus naktį, kai Vilniaus senamiesčio gatvės, kiemai ir skersgatviai ištuštėję.
„Pavyzdžiui, įėjęs pro vienus vartus, kur atrodė, kad rasiu bažnyčios kiemelį, patekau beveik į Prezidentūros vidinį kiemą... Naktimis geriausiu atveju prasilenkiu su vienu kitu katinu ar savo šešėliu. Šiuo metu taip saugiau. Naktinis pasivaikščiojimas prieš miegą – mano atradimas, turbūt patys vilniečiai dar nežino, kiek daug yra gražių kiemų“, – kalbėjo Arnoldas.
Dieną Arnoldas žygiuoja miškais ir žaliosiomis Vilniaus zonomis.
„Yra toks 100 kilometrų takas aplink Vilnių. Trasos žemėlapį galima susirasti internete. Kartais negali patikėti, kad eini miesto teritorija. Panašiau į kokią Labanoro girią“, – atradimais dalijosi A.Eisimantas.
Per dieną A.Eisimantas nužingsniuoja apie 12 kilometrų.
„Pats judėjimas ir yra motyvacija. Žmonėms rauna stogus nuo buvimo tarp keturių sienų, nes tarp jų viskas yra statiška. O gamtoje nuolatinis judėjimas – skrenda paukštis, bėga vanduo, juda medžiai, krinta sniegas, plaukia debesys, sukasi medžių lapai. Gamtoje niekas nestovi vietoje. Ir tai ramina.
Sudėlioja psichiką į tinkamus stalčiukus. Žinoma, šiuo metu vaikščioti reikia atsakingai ir laikytis visų rekomendacijų. Renkuosi tokias vietas arba tokį vaikščiojimo laiką, kad sutikčiau kuo mažiau žmonių“, – kalbėjo aktorius.
Anot jo, svarbiausia nepajusti tingėjimo žalos.
„O apie judėjimo naudą prirašyta šimtai knygų, straipsnių, pridaryta reportažų ir sukurta filmų. Bet vien teorijos neužtenka. Vaikščiojimas ir sportavimas yra praktika. Nauda ne tik kūnui, bet ir sielai. Geriausia psichoterapija ir emocinė higiena“, – įsitikinęs jis.
