Neįtikėtina, bet A.Arbačiauskas išsaugojo ir patį pirmą eksponatą, nuo kurio viskas prasidėjo, prieškario laikų vaistų buteliuką. O labiausiai jis didžiuojasi populiaraus tarpukario Kauno burmistro Jono Vileišio laikrodžiu.
Didelė dalis antikvaro kolekcijos mena tarpukario laikus. Nemažai istorinių daiktų vyras įsigijo ir Kaune jau daugiau kaip dešimtmetį vykstančiame sendaikčių turguje „Laiko ratu“.
„Stengiuosi nepraleisti nė vieno turgaus, kurie vyksta tris kartus per metus. Visada atvykstu anksti, dar iki 8 val., kol patys geriausi perliukai dar neišgraibstyti. Įsimintiniausi daiktai, kuriuos per keletą pastarųjų metų pavyko įsigyti šioje mugėje, – 1924 m. pagaminti moteriški batai, art deco stiliaus kavos servizas, keletas aukštos vertės antikvarinių sidabrinių įrankių, originalios medinės tarpukario laikų „Volfas Engelman“ alaus statinės“, – pasakojo antikvaras.
Pasak jo, šimto metų senumo avalynės Lietuvoje išlikę nedaug, todėl minėti moteriški batai, pagaminti Rygoje, yra vienas retesnių eksponatų.
Autentiškas art deco stiliaus čekoslovakiškas kavos servizas taip pat gerai atspindi to meto kauniečių gyvenimą. Tuometėje Čekoslovakijoje pagaminti indai tada buvo populiarūs laikinojoje sostinėje ir tokį ar panašų buvo galima rasti daugelio turtingesnių kauniečių namuose.
„Labai džiaugiuosi šiuo pirkiniu. Gražus, patogus, kokybiškas ir net patys šiuo metu jį naudojame tam tikromis progomis. Turiu dar porą išskirtinių įrankių, kuriuos neseniai pavyko rasti Kauno senturgyje: aukštos prabos sidabrinė mentelė tortui ir Samuelio Edelšteino dirbtuvėse Klaipėdoje pagamintos sidabrinės žnyplės pyragaičiams.
Tai buvo pirmasis sidabro gaminių fabrikas Lietuvoje, jo gaminiai buvo gerai žinomi ir vertinami mūsų šalyje. Deja, nacistinei Vokietijai 1939 m. užgrobus Klaipėdos kraštą S.Edelšteinas turėjo persikraustyti į Kauną. Vos spėjo perkelti čia gamybą, ištiko sovietinė okupacija, vėliau nacistinis režimas, todėl 1940 m. fabrikui teko nutraukti veiklą“, – pasakojo A.Arbačiauskas.
Tačiau jam patys svarbiausi daiktai kolekcijoje – paprastas prieškario vokiškų vaistų buteliukas, kurį rado vaikystėje tarp išmestų daiktų, ir įžymiojo Kauno burmistro J.Vileišio laikrodis.
Pirmasis svarbus dėl to, kad susidomėjimas sendaikčiais būtent nuo jo ir prasidėjo. „Man jis pasirodė įdomus, nuo to laiko visada atkreipdavau dėmesį į visokius senus daiktus.
Po truputį pradėjau kolekcionuoti, įsigydavau šen bei ten. Daug metų dirbau pareigūnu probacijos tarnyboje, bet šis pomėgis visada buvo greta, o dabar tik tuo ir užsiimu“, – sakė kaunietis.
Dabar pas A.Arbačiauską užsuka ne tik kolekcininkai, investuotojai, bet ir filmų, reklamų kūrėjai, fotografai, teatrų, muziejų atstovai, kurie nuomojasi ar perka reikalingus daiktus.
Tačiau yra tokių eksponatų, kurių antikvaras neparduoda. Tarp jų išsiskiria didžiulis pastatomas tarpukario laikų laikrodis, dabar puošiantis pašnekovo namų interjerą. Šis laikrodis anuomet priklausė Kauno burmistrui J.Vileišiui.
„Tai vokiškas „Mauthe“ firmos laikrodis, o medinė jo apdaila padaryta Lietuvos meistrų. Prieš prasidedant okupacijoms J.Vileišis davė šį laikrodį meistrui pataisyti. Bet tada prasidėjo sumaištis, karas, daug burmistro giminaičių buvo ištremta į Sibirą. Tai neprisidėjo prie jo sveikatos ir jis 1942 m. mirė.
Laikrodžio jis taip ir nepasiėmė, o vėliau jis atsidūrė pas Lietuvos kariuomenės karininką Praną Urbonavičių, kur sulaukė šių dienų.
Iš jo šį išskirtinį laikrodį prieš dešimtmetį ir įsigijau. Jau buvo norinčių jį pirkti, bet aš jo neparduodu. Tai man turbūt pats svarbiausias kolekcijos eksponatas, turintis išskirtinę istoriją, sąsajas su žymiu žmogumi, ir labai džiaugiuosi, kad galiu kasdien jį matyti savo namuose“, – aiškino A.Arbačiauskas.
