Kai prieš penkerius metus porai gimė sūnus Nojus, juodu paliko triukšmingą Vilnių ir persikėlė į Martynos gimtinę. Per kelerius metus visa šeima įprato prie patogesnio miesto, o dabar pribrendo laikas nuosavai erdvei.
„Žmonės tokius sprendimus priima daug apgalvoję, daug ką perėję ir tam pataupę. Yra skirtumas, kai gyveni vienas, – visai kas kita galvoje. O kai atsiranda šeima, pradedi bręsti, keičiasi poreikiai. Natūraliai tampi sėslesnis. Pradedi galvoti apie nuosavą kiemą su pavėsine“, – kalbėjo Aras.
Namų paieškos šeimai užtruko apie pusę metų. Vis važiuodavo pamatyti gyvai, o įėję į šiuos namus iškart pajuto, kad čia toliau kurs savo gyvenimą.
Naujausias Vėberių pirkinys – 2016 metų statybos 320 kv. metrų erdvus ir puikiai įrengtas septynių kambarių namas.
„Tiesiog prilipo. Iki tol tikrai nemažai namų apvažiavome. O čia užėjome, ir viskas tapo aišku. Jis tikrai didelis, erdvus, puikiai įrengtas. Man nereikia perdažyti sienų, nes net spalvos tinka, nereikia įrenginėti židinio, nes name yra net du. Ir pirties nereikia įrenginėti – ir ji labai preciziškai įrengta“, – pasidžiaugė A.Vėberis.
Namų buities ir tvarkymo bus išties daug, tad po kambarius jau zuja dulkių siurblys robotas. Netrukus šeima planuoja įsigyti langų valymo robotą ir žoliapjovę.
„Savo eilės dar laukia automatiniai vartai. Taip pat keisiu lauke esančius turėklus. O daugiau nėra prie ko prikibti – tik smulkmenos“, – sakė vyras.
Šalia namo žaliuoja vaismedžiai – obelys, slyvos, trešnės. Martyna jau spėjo kiemą papuošti gėlėmis, tačiau daržą planuoja apželdinti žole.
„Daržo nebus“, – juokėsi jis.
A.Vėberis prasitarė, kad naujam pirkiniui teko atseikėti nemažai.
„Jeigu geras daiktas, jis kainuoja daug ir nesvarbu, ar tai yra Vilniuje, ar Panevėžyje“, – sakė jis.
Koks jausmas apėmė įžengus į savo erdvę?
„Į viską reagavau natūraliai, aišku, smagu. Bet sūnus labiausiai džiaugiasi. Kuria savo kambarį, būstinę, namuką. Veiklos jam tiek, kad vos spėja suktis“, – šypsojosi prodiuseris.
Aras džiaugėsi namo privalumais: galima išeiti į savo kiemą, čia pat išsikepti mėsytės, pasikaitinti pirtelėje. Prieš kelerius metus tokių minčių galvoje tikrai nebuvo – jį tenkino gyvenimas daugiabutyje.
„Buvo etapas, kai save laikiau miesto vaiku. Turėjau kitus prioritetus, poreikius. Visada norėjau Vilniuje buto kuo aukščiau dangaus – tokį ir turėjau 18-ajame aukšte. Visa panorama atsiverdavo, o Vilnius būdavo po kojomis. Tačiau šitas etapas praėjo“, – sakė jis.
Vos tik įsigijus būstą Vėberius jau spėjo užplūsti draugų, norinčių pasisvečiuoti, skambučiai. Netrukus bičiulius šeima planuoja pakviesti į taip laukiamas įkurtuves.
„Kas nori atsinešti šampano butelį, kas išsikepti mėsos, o kas įteikti smulkią įkurtuvių dovanėlę – visi nori atvykti. O mes labai svetingi, visada prašom – juk vietos daug, jau ir svečių kambarys paruoštas“, – šypsojosi Aras.
