Įgyvendinti savo seną svajonę – išmaišyti populiariausius Prancūzijos kampelius su mylimuoju – Džeralda jau seniai norėjo, tačiau tam vis nerasdavo laiko. Vasarą jos grafikas dažniausiai būna labai įtemptas. Tačiau šiemet, iš anksto suplanavusi visus darbus, pagaliau pasiryžo ir iki šiol džiaugiasi tokiu savo sprendimu, rašoma „Lietuvos ryto“ žurnale „Stilius“.
„Kiekviena kelionės diena mums buvo tikras iššūkis, tačiau būtent tai mus ir žavėjo, suteikė jaudulio ir kūrė netikėtumo jausmą. Tikrai gerbiu žmones, kurie atostogoms renkasi patogų poilsį prie jūros ar baseino, tačiau tai ne mums. Mums patinka rokas, motociklai ir nuotykiai.
Ir ta nevaržomos laisvės dvasia, kai skriejant motociklu vėjas kedena plaukus, arba ta akimirka, kai ryte pabundi ir nežinai, kas šiandien laukia, kokius vaizdus pamatysi, kokius žmonės sutiksi, ką ir kur valgysi”, – kelionės įspūdžiais dalijosi žinoma Vilniaus kosmetologė.
Iš Lietuvos į Prancūziją Džeralda su mylimuoju keliavo per Lenkiją, Vokietiją ir jau po kelių dienų pasiekė Prancūziją. Dieną pora važiuodavo, nes turėjo aiškų planą ir dienos tikslus, o vakare, maždaug 19 val., jau pradėdavo ieškoti nakvynės.
„Iš anksto niekada nežinojome, kur miegosime – dideliame penkių žvaigždučių viešbutyje ar kukliuose poilsio namuose. Per tą mėnesį teko gyventi labai skirtingo kainų lygio apartamentuose ir viešbučiuose. Tačiau būtent ta įvairovė mus labiausiai ir žavėjo, buvo be galo įdomu stebėti skirtingas kultūras, ragauti skirtingų šalių virtuvių patiekalus“, – pasakojo ji. Pagrindinis jų kelionės tikslas buvo įveikti 8 tūkst. kilometrų.
„Kitais metais esame numatę įveikti 10 tūkst. kilometrų, tačiau jau šiek tiek koreguosime savo planus. Keliaudami supratome, kad per vasaros karščius, kai lauko temperatūra siekia beveik keturiasdešimt laipsnių, geriau ant motociklo nelipti. Toks karštis – beveik nepakeliamas: juk jei oro temperatūra keturiasdešimt, tai sėdint ant motociklo nuo įkaitusio asfalto atrodo lyg būtų šešiasdešimt laipsnių. Todėl per didžiuosius karščius stengiamės nevažiuoti – sustoti, pailsėti, išsimaudyti ežere ar jūroje“, – kelionės motociklu ypatumus atskleidė D.Kalinauskaitė.
Džeralda sako, kad Prancūzija tikrai yra jos svajonių šalis.
„Tai nepaprastai įvairi, skirtinga, įdomi ir be galo graži šalis. Man įspūdį darė viskas – Šampanės regiono vynuogių laukai, didžiuliai geltonuojantys saulėgrąžų plotai, kalnai. Tiesa, nepavyko įgyvendinti tik vienos svajonės. Norėjau fotosesijos levandų laukuose, tačiau, kai mes atvykome į levandų laukus, paaiškėjo, kad jų derlius dėl karščių nuimtas dviem savaitėmis anksčiau”, – prisiminė ji.
Tačiau pora aplankė vietas, kuriose buvo filmuotos garsios prancūzų komedijos su Louise de Funesu apie žandarų gyvenimą, ir įgyvendino dar vieną svajonę – miegojo Sen Tropezo paplūdimyje.
„Nors dėl saugumo miegojau atmerkusi vieną akį, galiu pasakyti, kad tai buvo nuostabiausia patirtis”, – sakė D.Kalinauskaitė.
Džeralda neslepia, kad vis dėlto didžiausią įspūdį jiems padarė nudistų miestas Pietų Prancūzijoje – Kap d’Agdė (Cap d’Agde). Čia dėl padorumo ir visų žmonių saugumo negalima nei filmuoti, nei fotografuoti.
„Į miestą paprastai nepateksi, prie vartų stovi apsauga, įleidžianti tik tuos, kurie nusirengia drabužius ir sumoka įvažiavimo mokestį. Neslėpsiu, iš pradžių man buvo šokas. Įsivaizduokite, eina senelis su anūku – abu nuogi, važiuoja moteris dviračiu – nuoga, šeima su vaikais pietauja kavinėje – taip pat visi iki vieno nuogi“, – prisiminimais dalijosi Džeralda.
Moteris sako, kad jai pačiai prireikė nemažai laiko, kol sukaupė drąsą ir išdrįso be drabužių gatvėmis vaikščioti nenuleista galva ir neslėpdama akių.
„Man tikrai reikėjo drąsos peržengti per save, nusirengti ir nekreipiant į nieką dėmesio vaikščioti po miestą. Tai tikrai sunkiai žodžiais nusakomas jausmas.
Atrodė, kad atsidūrėme visai kitoje planetoje. Žmonės nuogi, tačiau ramūs, laisvi ir atsipalaidavę. Jiems nuogumas toks natūralus, kad jie nei galvoja apie tą nuogumą, nei jo sureikšmina“, – sakė D.Kalinauskaitė.
