Žmogaus rankų itin mažai paliesta Antarktida keliautojus vilioja išskirtine gamta, nuotykiais. Beveik du kartus už Australiją didesnį žemyną dengia ledynai, čia gausu pingvinų, ruonių, banginių. Antarktidos danguje pastebimi mums, lietuviams, egzotiški reiškiniai – poliarinė diena ir naktis. Dangų čia nudažo ir pašvaistės.
– Kai žmogus prasitaria, kad išvyksta į tolimą kelionę, mintyse pirmiausia iškyla Pietų Amerikos kalnai, Šiaurės Amerikos miestai, Afrika, Azija. Šalčiausias planetos žemynas Antarktida – tikrai nedažna kelionių kryptis. Kaip kilo mintis ten nuvykti?
– Antarktida mano planuojamų kelionių sąraše atsirado beveik prieš trejus metus. Netikėtai vienas pažįstamas užsiminė apie savo ir draugų kelionę į Antarktidą. Tada ir susimąsčiau – anksčiau apie tokią galimybę negalvojau. Kilo mintis: „Kodėl gi ne? Juk tai vieną kartą gyvenime!“ Sumokėjau avansą, bet tuomet koją pakišo koronaviruso pandemija. Dėl įvesto visuotinio karantino dvejus metus iš eilės ekspedicija buvo nukeliama. Ir štai pagaliau šių metų sausio 8-ąją išaušo ta diena.
– Kaip atrodė jūsų kelionės lagaminas?
– Specialiai ruoštis kelionei nereikia. Jos metu tikrai nepasitaikė kokių nors sudėtingų maršrutų ar ekstremalių oro sąlygų. Ten dabar vasara. Viskas, kas buvo būtina, – šilta pūkinė striukė, termorūbai, šiltos kelnės, pirštinės, vandeniui atsparūs drabužiai, kepurė, šiltas megztinis.
Guminius batus paskolino jau laive. Juos kaskart prieš išplaukiant į krantą reikėdavo dezinfekuoti, pravalyti. Lygiai taip pat reikėjo elgtis ir grįžus į laivą. Kelionė truko 11 dienų ir 10 naktų. Dvi paras plaukėme pirmyn Dreiko sąsiauriu, 5 dienas praleidome Antarktidoje ir dar daugiau nei 2 paras vykome atgal.
– Minėjote, kad tai buvo brangiausia jūsų gyvenimo kelionė. Jei ne paslaptis, kiek išleidote?
– Ekspedicijos kaina siekė 8 tūkstančius eurų. Prie šios sumos dar prisidėjo skrydžiai iki Buenos Airių, nakvynė tenai, skrydis iki Ušuajos miestelio, esančio pačioje Argentinos uodegoje. Ji kitaip dar vadinama „Fino del mundo“ – pasaulio kraštu. Iš čia ir plaukia laivai į Antarktidą. Iš viso kelionė kainavo apie 10 tūkst. eurų.
– Papasakokite apie kelionėje patirtus nuotykius. Kiek teko matyti socialiniuose tinkluose, jūsų laivas pateko į audrą?
– Didžiausiu ir „smagiausiu“ nuotykiu įvardinčiau Dreiko sąsiaurį. Jis pasižymi neprognozuojamomis orų sąlygomis, didelėmis bangomis. Pirmą ekspedicijos dieną laivo kapitonas užsiminė, kad lauks audringas Dreikas – 8–10 metrų bangos. Mums buvo pravesti mokymai, kaip judėti laivo patalpose, buvo patarta neiti į dušą. Vonios „džiaugsmą“ pajutau pati – kelis kartus tėškiausi į sieną laivui siūbuojant.
Pradžioje lyg ir smagu, bet po to, kai jau sunku išsilaikyti sėdint ant klozeto, nelabai. Laivas suposi į šonus 45 laipsnių kampu. Kol plaukėme iki Antarktidos ir atgal, vieni vėmė, kiti pragulėjo kajutėse. Sunku miegoti, kai kūnas vartomas lyg bulvių maišas važiuojant kalniukais. Turbūt buvau vienintelė iš visų keliaujančiųjų, kuri negėrė vaistų nuo jūros ligos. Išgyvenau. Įdomu buvo stebėti savo organizmo galimybes, prisitaikymą. Įspūdinga patirtis, kurią organizmas atlaikė.
Antarktidoje mus pasitiko rami jūra. Pasitaikė ir saulėtų dienų, pajutome ir tikrą antarktinį vėją, pūgą. Vaizdai atėmė žadą. Plaukiojantys ledynai, didžiuliu sniego sluoksniu užklotos uolienos. Viskas buvo tiesiog neapsakomai įspūdinga, to neįmanoma nupasakoti žodžiais. Į žemyną išsilaipindavome kiekvieną dieną po 2 kartus. Pasivaikščiojimai trukdavo 1,5–2 valandas.
Į atmintį įsirėžė pingvinai. Jų buvo daug. Daug ir visur. Šie gyvūnai pasirodė nebaikštūs, krypčiojo ten, kur jiems reikia. Vieni tupėjo ant akmenukų – perėjo kiaušinius. Kiti slapta vogė akmenukus iš svetimų lizdų norėdami juos nunešti savo patelėms. Dar kiti vaikštinėjo „magistralėmis“ – išmintais keliukais. Na, savam kaimely tvarka turi būti. (Šypsosi.)
Dar kažkuris, tingintis eiti savomis kojytėmis, čiuožė pilvu – smagus vaizdas, atrodė tarsi vaikas, čiuožykle bandantis nuslysti žemyn. Buvo ir drąsesnių pingvinų – jie prieidavo, žiūrėdavo. Mes turbūt jiems pasirodėme tarsi ufonautai su skafandrais, atvykę į juos paspoksoti.
Antarktidoje visur gulinėja ruoniai. Kartais juos galima supainioti su didžiuliais akmenimis. Kas dieną iš laivo denio matėme banginius ir didžiules jų uodegas. Apskritai buvo labai smagu gyvai išvysti laukinę Antarktidos gamtą.
– Minėjote, kad Antarktidoje šiuo metu vasara. Kokia ten temperatūra šiltuoju metų laiku?
– Žvarbaus šalčio nebuvo, vyravo maždaug penki laipsniai šalčio. Prasidėjus pūgai ar pakilus vėjui, žinoma, buvo juntama kur kas žemesnė temperatūra. Laivai, plukdantys turistus, neplaukia į Antarktidos gilumą, kur minusinė temperatūra gana ekstremali.
Išskirčiau poliarinę dieną. Ėjome miegoti ir kėlėmės su šviesa.
– Kokių žmonių teko sutikti pakeliui į Antarktidą? Kokie tai buvo nuotykių ieškotojai?
– Laive, be manęs, plaukė dar 7 lietuviai. Buvo daug amerikiečių, šiek tiek šveicarų, vokiečių ir kitų tautybių asmenų. Iš viso laive buvo 81 keleivis. Amžiaus vidurkis – apie 55–60 metų.
Tie keleiviai, su kuriais teko bendrauti, pasirodė labai įdomios asmenybės. Su savo gyvenimo istorijomis ir kelionėmis.
– Gal buvo kokių nors niuansų, kurie jums ne itin patiko?
– Maistas buvo tiekiamas 3 kartus per dieną. Patiekalai labai sotūs, tad maisto trūkumo nebuvo. Tik man nelabai patiko desertai – juose labai daug cukraus. Atrodo labai gražiai, bet paragavus cukrus liejasi per kraštus.
Kad ir kaip būtų, džiaugiuosi kiekviena kelionės diena. Pinigai ateina ir išeina, o įspūdžiai išlieka visam gyvenimui.
