Šįkart sutuoktiniai kelionei pasirinko Činkve Terę – jau ketvirtą kartą čia viešinti Viktorija neslepia: „Kasmet noriu čia grįžti ir be galo pavydžiu įspūdžių tiems, kurie Činkve Terės grožį pamato tik pirmą kartą.“
Raižytame Italijos Rivjeros pakrantės ruože, Ligūrijos regione, įsikūrusį Činkve Terės (Penkių žemių) nacionalinį parką sudaro 5 ant uolų išsidėstę ir į Viduržemio jūrą žvelgiantys kaimai: Monteroso al Marė, Vernaca, Kornilija, Manarola ir Riomadžorė.
Pirmą kartą V.Jakučinskaitė čia lankėsi prieš aštuonerius metus tuomet su dar mažomis dukromis. Jau tuomet ji sau pažadėjo, kad čia – į vieną gražiausių pasaulio kampelių – tikrai sugrįš ne kartą.
„Jau keletą metų iš Italijos vežame drabužius, tad jau kelerius metus deriname darbus ir atostogas. Anksčiau atostogaudavome iš širdies – ne ilgąjį savaitgalį, o tris savaites ar net mėnesį. Italija jau daug metų – mūsų šalis.
Gražiausia vieta prie jūros Italijoje mums būtent Činkve Terė. Dieviname tokią architektūrą – mažus spalvotus namelius, siauras itališkas gatveles, menišką aurą“, – pasakojo dizainerė.
Sutuoktiniai, kaip ir ankstesniais kartais, apsistojo Levanto miestelyje – iki čia galima atvykti automobiliu, čia rasti stovėjimo vietą. Mat penki mažieji miesteliai pasiekiami tik laivu arba traukiniu.
Apsistoję puikiai pažįstamame mažame Levanto mieste, kurį dydžiu Viktorija prilygino sostinės Užupio rajonui, vakarais Viktorija su vyru traukiniu keliavo į mažuosius kaimelius.
„Esu iš tų žmonių, kurie nieko nekeičia, jei ką nors pamėgsta: kirpėjos, odontologo, šuns kirpyklos, vietų, kur geriu kavą ar perku gėles. Mėgstu grįžti ten, kur man gera.
Italija – didelė šalis, čia daug gražių vietų. Tačiau būtent čia mane žavi aura, čia turiu daug gražių prisiminimų, čia man jauku. Kaip namie.
Rudenį, žiemą čia nėra ką veikti, čia gražu tik pavasarį ir vasarą. Dabar galėjau gauti viską – ir grožį, ir paplūdimį, ir saulę, ir nuotaiką. Žiemą vykstame į Tailandą, o vasarą – į Italiją“, – pasakojo V.Jakučinskaitė.
Levantą ir penkis mažuosius kaimelius Viktorija vadina pasaka, kur kiekvienas kampelis atrodo tarsi būtų dekoracija iš filmo. Sunku net patikėti, kad tai, ką mato, tikra.
„Atrodo, jog viskas čia sukurta tam, kad žmogui padarytų įspūdį; pastatai, namai, žmonės, šuniukai, oras – viskas“, – šypsojosi moteris.
Itališką virtuvę dievinanti dizainerė ne kartą čia nusivylė atmestinai turistams pagamintais patiekalais. Ji nesupranta, kaip turėdami tokius kokybiškus produktus – daržoves, vaisius, mėsą, sūrius – italai pagamina neskanius patiekalus.
Todėl moteris su vyru visada renkasi apartamentus, kuriuose yra virtuvė, ir bent kartą per dieną maistą gamina patys.
„Jie nesistengia dėl turistų, kurių ten gausybė! Turėdami tokius produktus, kokius perkame Italijoje, tobulai pasigaminame viską, ką tik sugalvojame. Skonis neapsakomas, palyginti su tuo, ką siūlo kavinės. Visiems rekomenduoju imti apartamentus su virtuve.
Lietuvoje niekada negaminu jautienos – ji man išeina kieta. O čia net jautiena išeina skani.
Jei jau randame vietą, kur skanu, ją saugome ir dažnai ten užsukame pavalgyti. Pusryčiai čia – be galo graži tradicija, jie pusryčiauja ilgai, valgo kruasanus, brijošes su įvairiausiais priedais, sumuštinukai su krevetėmis, tunu.
Levante valgome vienoje vietoje – šalia įvažiavimo į miestą, ten taip gera, kad galime užsisėdėti ir kelias valandas“, – pasakojo „Tiulio fėjos“ įkūrėja.
Paklausta, ar rado laiko poilsiui ir paplūdimio malonumams, Viktorija džiaugėsi, kad šįkart tam turėjo net tris dienas. Mat papildomų dienų poilsiui ji iškart išprašė iš sutuoktinio.
„Deginimasis, maudynės, jūra – šįkart pajutau visus malonumus, ne tik darbus“, – sakė ji.
