„Tai buvo neplanuota idėja“, – patikina Ž.Kavaliauskienė. Prieš daugmaž dešimt metų pora gavo pasiūlymą Birštone nusipirkti sklypą. Po kelerių metų pradėjo justi spaudimą apleistą teritoriją sutvarkyti ir sugalvoti, ką čia daryti. Kadangi namai Prienuose jau yra, po truputį pradėjo gvildentis mintis apie viešbutį.
„Iš karto orientavomės į keturias žvaigždutes, kad viešbutis būtų aukštesnio lygio, būtų sukurta namų aplinka ir būtų jauku“, – pasakoja verslininkė. Nuo pat idėjos iki viešbučio atidarymo praėjo vos 2,5 metų. Yra labai daug reikalavimų, kuriuos reikia išpildyti, jei jau norima statyti keturių žvaigždučių viešbutį: nuo kambarių dydžio, lovų pločių, apšvietimo, patogumų kambariuose iki SPA zonos ir pačio maitinimo.
Praktiškai viskas – nuo viešbučio koncepto iki dizaino ar restorano meniu – sugalvota jų pačių. „Jau atrodė, kad statybos didelis iššūkis. Atrodo, gyvenime esi lankęsis viešbučiuose, bet viską matydavai iš fasadinės pusė, o šiuo atveju į viską reikia pažvelgti iš kitos pusės. Reikėjo daug domėtis, daug klausti, kad gautume tai, ką turime dabar“, – dėsto ji.
– Pradėjote dirbti nuo 2016 metų, paskui sekė koronaviruso pandemija, karas Ukrainoje. Tikiu, kad tai kažkiek reguliavo ir poilsiautojų srautus. Ar galite palyginti, ką matote dabar – ar žmonės išsiilgę poilsio Birštone?
– Kaip ir sako, iki pandemijos buvo vienas gyvenimas, o po pandemijos jau kitas. Pandemija daug sustabdė ir praktiškai viską sugriovė, bet baigėsi pandemija ir prasidėjo karas. Jis atbaidė labai daug užsieniečių turistų. Vasarį turėjome daug rezervacijų vasarai svečiams iš Izraelio, iš Vokietijos, tačiau rezervacijas atšaukė ir nebevažiavo – jiems atrodė, kad karas netoli ir važiuoti pavojinga.
Iššūkių yra nuolatos. Tačiau nuolat tobulėjame, pavyzdžiui, atnaujinta rezervacijos sistema, kurioje žmogus gali realiu laiku matyti, kurie kambariai yra laisvi, kad galėtų rezervuoti ne tik „Booking.com“ platformoje, bet ir svetainėje. Turi nuolatos tobulėti, nes visi aplink žengia į priekį: reikia ir receptus tobulinti, ir kambarių dizainą atnaujinti.
– Kambarių pasirinkimų yra tikrai nemažai: ir standartiniai, ir mansardiniai, ir liukso klasės kambariai bei apartamentai. Kuo skiriasi visi šie pasirinkimai, kam ir kas labiausiai tinka pagal poreikius?
– Pagal keturių žvaigždučių viešbučio reikalavimus, turi būti apie 4–5 kambarių rūšys. Apartamentai yra su virtuvėle, svetaine ir miegamuoju. Juos mėgsta šeimos su vaikais, būna, apsigyvena ir poros, norinčios komfortiškos zonos. Mūsų svečias yra labai įvairus: yra šeimos su vaikais, yra poros, yra ir vyresnio amžiaus. Turime tokių svečių, kurie kasmet grįžta ir nuo pat pradžių turi savo kambarius. Jie iš anksto paskambina ir klausia, ar dar laisvas jų kambarys. Būna ir tokių, kurie daug metų tik išvažiuoja ir jau užsisako kambarį kitai viešnagei, kad atvykus kitais metais jis tikrai būtų.
Keturių žvaigždučių viešbučiuose turi būti ir liukso kambariai, tai – pagerinti standartinės klasės pasirinkimai. Pavyzdžiui, ten yra didesnis plotas, turi būti sofa-lova. Čia apsistoja šeima su vaikais, o kartais kartu atsiveža viešėti ir senelius.
Yra ir standartiniai kambariai, kur yra dvigulės arba atskiros lovos, bet lygiai taip pat ten gali būti ir vaikučiai, nes yra vietos, kur pastatyti papildomą lovą vaikui. Mūsų standartiniai kambariai yra erdvūs, todėl juos rezervuoja dar ir su papildomomis lovomis.
Nors statybų eigoje buvo galvota mansardinių kambarių palėpėje neįrengti, pasitarta su architektu ir nuspręsta, kad erdvę galima išnaudoti. Yra du dideli, erdvūs kambariai – jie yra pagerinti mansardiniai kambariai – juose malonus medienos kvapas. Kadangi aplink viešbutį pušys, kambaryje esančios medinės grindys ir lubos teikia malonų vaizdą. Šie kambariai būna išparduoti vieni pirmųjų, nes jų žemesnė kaina.
Visiems kambariams priklauso chalatai, šlepetės, mini barai, plaukų džiovintuvai, higienos rinkinukai. Lygiai taip pat ir pusryčiai, SPA zona priklauso visiems svečiams – tai įskaičiuota į kambario kainą. Žmonės tam tikromis valandomis lankosi SPA zonoje, pirtyse. Turime ir du masažistus – vienas jų yra pasaulio čempionas, kita moteris daro ajurvedinius masažus.
– Minėjote, kad kai kurie žmonės kasmet pas jus grįžta, metus į priekį rezervuoja viešnagę. Galbūt pastebite, iš kokių Lietuvos kampelių atvažiuoja pailsėti iki pat Birštono? Minėjote, kad sulaukiate svečių ir už užsienio?
– Daugiausia svečių yra lietuvių – apie 90 proc. iš įvairių miestų, o visi likę svečiai yra iš įvairių pasaulio vietų. Yra buvę net iš Kolumbijos, kai atrodo, kad taip toli, bet atvažiuoja. Sulaukta ir iš Kanados, Amerikos, Vokietijos, Lenkijos, Latvijos, Izraelio, Norvegijos. Ankstesniais metais būta net iš Japonijos, Kinijos. Anglijos lietuviai dažnai grįžta ir apsistoja vasaromis, bet taip pat pas mus rengia ir šventes.
Mes kartais ir lietuvių paklausiame, iš kur atvyko. Pas mus poilsiauja ir iš Žemaitijos, Telšių, Plungės, Kretingos, Utenos, Šiaulių ar Druskininkų. Vasarą mėgsta atvažiuoti ir iš pačios Palangos. Juokdamiesi sako: „Mes pabėgom“. Birštone mažiau žmonių nei Palangoje, bet mėgsta atvažiuoti ir darbo dienomis, kai miestas dar ramesnis. Yra ir iš Kauno ar Vilniaus – esame Lietuvos centre, labai patogi lokacija.
– Teko girdėti, kad pas jus apsistoję svečiai poilsį vadina „miško terapija“. Kalbant apie vietą, kurioje įsikūręs viešbutis „Pušynė“, papasakokite, kuo ji ypatinga ir kuo žavi svečius?
– Mūsų sklypas yra pačiame pušyne ir, žinoma, šalia yra didelis parkas. Todėl ir pavadinimas kilo nuo to šalia esančio pušyno. Pas mus kaimynas yra tik vienas, o priešais mus Birštono Nemuno kilpų regioninis parkas. Išeini iš viešbučio ir iš karto gali eiti miško takeliais pro parką. Vasarą žmonės mėgsta sėdėti ir terasose, kurios apsuptos pušų.
Kitą kartą stovi ir atrodo, kad esi kaip prie jūros – pušys linguoja ir ošia nuo vėjo. Žmonės, kurie atvažiuoja iš miesto, juos tai labai žavi – tą patirti gali ne visur.
– Galima sakyti, kad pro visus kambarių langus matosi gamta, pušynas?
– Taip, tokie vaizdai praktiškai per visus langus. Pas mus kambariuose yra po du didelius langus, išskyrus mansardiniuose kambariuose. Bet ir juose atsidarai langą ir žiūri tiesiai į pušis.
– Minėjote, kad žmonės pas jus atvyksta ne tik pailsėti savaitgaliui ar savaitei, bet taip pat gali rengti ir šventes, verslo susitikimus. Papasakokite, kokių yra buvę įsimintiniausių švenčių užsakymų?
– Pas mus yra ir restoranas, ir nugarinėje viešbučio pusės kiemelyje lauko pavėsinė, kuri veikia visą vasarą. Ten esame labai daug kartų surengę tuoktuves: svečiai pasistato arkas, atsiveža sutuoksiantį žmogų ir daro ceremoniją. Labai smagu, kai tarp medžių, gamtoje yra rengiamos romantiškos šventės. Dekoracijomis rūpinasi patys svečiai, kurie sau susikuria labai gražias šventes.
Esame organizavę ir pasipiršimus – tai jau buvę ne kartą. Buvo prašymų padėti su balionais, nuperkame ir gėlių ar papuošiame ir kambarį. Esame ir toje pačioje pavėsinėje paruošę stalą ir aplinką slaptam pasipiršimui.
Yra buvę ir mergvakarių: dažniausiai merginos užsisako vakarienę, SPA malonumus, darosi masažus.
Rengia ir krikštynas, gimtadienius, jubiliejus, klasės susitikimus, konferencijas specialioje erdvėje.
– Šventės ir poilsis nepasieina ir be maisto – pas jus yra ir restoranas. Kokie pasaulio skoniai džiugina klientus, koks meniu?
– Mūsų virtuvė yra daugiau orientuota į europietišką meniu: jautienos steikai, aštunkojai, antis, žuvies patiekalai. Turime ir vaikišką meniu: darome vištienos iešmelius, verdame vaikiškas sriubas.
Pernai metais pradėjome kepti ir picas. Ilgai gvildenome mintį, kaip padaryti, kad būtų kuo panašesnės į itališkas. Susiradome šefą, kuris su tuo dirba ir turi patirtį – jis turi sukūręs ir technologiją, ir receptus. Picos tešlą darome patys, perkame ir visus itališkus ingredientus: ir padažus, ir miltus. Atsiliepimai apie picas labai geri. O pusryčiams svečiai labai mėgsta ir lietinius su varške.
– Užsiminėte ir apie pusryčius – vis tik kiekvieną rytą žmonės gali ateiti papusryčiauti. Ar galima sakyti, kad pusryčiai yra neatsiejami nuo poilsio pas jus?
– Pusryčiai pas mus yra įskaičiuoti į kambario kainą. Būna, kad nesuspėja ar pramiega ir ateina vėliau, bet bendrai visi mūsų svečiai pusryčiauja. Netgi yra ateinančių iš gatvės, kurie nori pasistiprinti – tam turime atskirą meniu restorane. Ateina papusryčiauti Birštone poilsiaujančios šeimos ar patys vietiniai.
– Nuolat bendraujate su klientais, su aptarnaujančiuoju personalu, kokie įspūdžiai pas jus pailsėjus? Kuo labiausiai džiaugiasi klientai?
– Vertina visa paslaugą bendrai. Galima paskaityti ir „Booking.com“ atsiliepimus, ten labai dažnai minimi pusryčiai. Man pačiai, kuriant receptus ir planuojant meniu, labai svarbu, kad būtų įvairovė – ne tik omletas ir dešrelės. Kai viešbutyje daug žmonių, būna labai gausūs pusryčiai. Pasitaiko ir tokių komentarų, kur sako, kad čia jau ne pusryčiai, o pietūs.
Kiti vertina lovas, patalynę. Sako, kad labai patogu. Patinka ir SPA, nors centras ir nėra didelis. Giria ir masažistus, visą personalą – stengiamės ir pakalbinti svečią, ir padėti, kai iškyla klausimų.
– Kad ir kaip bebūtų, viešbutyje yra ir restoranas, ir SPA, bet turbūt norisi išeiti ir į lauką. Iš savo patirties, ką patartumėte aplankyti, ką pamatyti Birštone? Ką patariate svečiams, kai jie pasiteirauja, ką galima nuveikti?
– Patarčiau nuvykti į Birštono apžvalgos bokštą, ypač verta ten apsilankyti rudenį ir žiemos metu. Labai dažnas svečias vyksta pasižiūrėti į bokštą, tačiau tai jau aktyvesnė veikla. Patariame pasivaikščioti ir šalia esančiame parke Birštono centriniame miesto parke ar Nemuno pakrante vien dėl gryno oro. Vasarą ar pavasarį daug kas nuomojasi dviračius, kiti atsiveža savo ir važinėja naujais dviračių takais per Žvėrinčiaus mišką iki pat Prienų. Sezono metu veikia ir rogutės, pernai atsidarė viena iš atrakcijų.
Mieste graži ir šv. Antano Paduviečio bažnyčia, Vytauto kalnas, būtina nueiti ir į Kneipo parką šalia bažnyčios.
– Tai sakytumėt, kad ne tik vasarą ir pavasarį yra ką veikti, bet ir šaltuoju metu?
– Taip, žiemą gal žmonės net ir aktyviau atvažiuoja. Tarkime, atvažiavus pas mus, kambarys yra jaukus ir erdvus, yra televizija, yra ir chalatai, ir šlepetės. Vaišiname arbata ir kava, kambaryje yra ir virdulys. Galima nusileisti pasibūti SPA – šaltuoju metų laiku tai ypač smagu pabūti pirtelėje, sūkurinėje vonioje ar pagulėti ant gultų. Kas nori SPA paslaugų, gali po pirčių pasirinkti masažą, o tada eiti pavalgyti į restoraną. Savaitgalis būna gan aktyvus, o jei dar išeina pasivaikščioti į mišką, tai žmonės sako po paros ar po dviejų: „Kaip gerai“.
Ž.Kavaliauskienė priduria – šeimos verslas yra didelė stiprybė ir turi gerokai daugiau privalumų nei minusų: „Stengiamės atskirti: darbas yra darbas, o namai yra namai“.
Pašnekovė patikina, kad šiame versle svarbiau ne kaip daugiau uždirbti, o kaip padaryti, kad klientai turėtų kokybišką poilsį ir laimingi grįžtų namo.
Pavyzdžiui, tiek viešbučio personalas, tiek patys viešbučio savininkai puikiai supranta, kad planuodami ne tik poilsį, bet ir vestuves, gimtadienius ar krikštynas, viskas turi būti tobula. Tad reikia daryti viską, kad kas yra sutarta, būtų ir įgyvendinta ir atvykusiems nebūtų jokių rūpesčių.
Tačiau neapsieinama ir be sudėtingesnių situacijų. „Būna visokių kuriozinių situacijų. Pavyzdžiui, svečiai pagal visus veterinarinius reikalavimus, jeigu nori į šventę atsinešti tortą ar desertus, privalo pristatyti sertifikatą, – situaciją prisimena verslininkė. – Nors buvome daug kartų rašę ir sakę, kad jaunavedžiai nepamirštų sertifikato, tačiau prasidėjus vasaros šventei pamatė, kad dokumentų nėra, pamiršo“.
Net ir tokiais atvejais tenka suktis iš padėties: „Tą akimirką visi svečiai stovi ir sau galvoji: „O ką dabar daryti?“. Šiuo atveju, buvo sutarta dokumentus pristatyti viešnagės metu, tad viskas baigėsi gerai.
Kai dirbi sau ir pats prisidedi prie paslaugų kokybės, su klientais užmezgamas ir gilesnis ryšys. „Labai smagu ir malonu, kai pamatai tuos pačius veidus“, – šypsodamasi sako Ž.Kavaliauskienė.
