Gamtoje vykusioje nuotaikingoje fotosesijoje moteris demonstruoja I.Uktverienės kurtus megztinius, liemenes, palidines, sukneles, skraistes ir kitus mezginius.
„Man patinka originalūs rankų darbo drabužiai, ypač tie, kurie yra vienetiniai. Mezginius mėgstu dėl to, kad jie yra minkšti, jaukūs, šilti ir labai mieli“, – kalbėjo N.Mažeikienė, kuri nedvejodama sutiko fotografuotis vilkėdama rankų darbo drabužius.
Moteris tikino, jog jai artimi gamtos ir žemės spalvų mezginiai. Būtent tokius ir sukūrė I.Uktverienė.
Kūrėja pasakojo. jog nuo mažens ji buvo linkusi į meną: ilgos valandos prie fortepijono, piešimas ant drobės ir mezgimas, kurio išmokė motina, visada buvo tarsi priklausomybė.
„Vartydama senus nuotraukų albumus, visur save matau apmegztą nuo galvos iki kojų – mama tada megzdavo labai daug. Vasarą – nertos suknelės ir kojinės, o rudenį – melanžiniai šilti paltai, kelnės, kepurės. Turbūt jau nuo mažens buvau užkoduota gyvenimui tarp siūlų“, – kalbėjo I.Uktverienė.
Vos išmokusi megzti ji pirmiausia mezgė ilgus šalikus, vėliau prasidėjo pirmieji megztiniai.
Moteris mezgimu rimčiau susidomėjo išvykusi kuriam laikui gyventi į Londoną.
„Pamenu, kaip, pirmą kartą įėjusi į siūlų parduotuvę Londono centre ir pamačiusi prabangius siūlus, netekau amo dėl jų grožio. Joje praleidau bene pusę dienos ir negalėjau išeiti nieko nenusipirkusi.
Už kilogramą siūlų sumokėjau 100 svarų, prieš 17 metų tai buvo nemaža suma verčiant į litus. Taip prasidėjo ilgi vakarai su virbalais rankose ir išskirtiniai, vienetiniai paltai“, – pasakojo I.Uktverienė.
Spalvas ir modelius moteriai dažniausiai padiktuoja pasaulinės mados tendencijos. Vėliau ji pasitelkia vaizduotę.