Pirmą kartą su Žilvinu susitikome prieš pusantrų metų. Tuomet Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentas buvo geriau žinomas kaip modelis, o ne aktorius, jis dar tik svajojo apie televizijos ekraną.
Užmojų ir ryžto nestokojantis jaunas vyras sugebėjo prasimušti į pramogų pasaulį vos per kelis mėnesius, jis pradėjo kilti karjeros laiptais įveikdamas ne po vieną, o po kelias pakopas iš karto. Vaidmenys televizijos serialuose, teatre, kvietimai į realybės šou, vakarėlius ir reklamos užsakymai pasipylė lyg iš gausybės rago.
Vis dėlto be didelių ceremonijų ar paaiškinimų Žilvinas visko atsisakė ir emigravo. Pasislėpęs po Jameso Trato slapyvardžiu lietuvis greitai įsisuko į kino pasaulį ir gavo pagrindinį vaidmenį britų režisieriaus Jameso Blacko juostoje „Drakula – podiumo žudikas“ („Dracula – Killer on the Catwalk“).
Siaubo filmas žiūrovus nukels į šių dienų aukštosios mados užkulisius. Pagrindinis moters vaidmuo patikėtas kylančiai britų kino žvaigždei Ayviannai Snow, o vampyrų medžiotoju taps buvęs Džeimsas Bondas – aktorius George’as Lazenby, sužibėjęs filme „Jos Didenybės slaptojoje tarnyboje“.
– Kodėl emigravote?
– Pradėjęs aktoriaus karjerą prieš daugiau nei penkerius metus apie emigraciją neturėjau net minčių. Tuo metu turėjau aiškią viziją – būti atgimstančio lietuviško kino dalimi. Tačiau laikui bėgant ši vizija ėmė blėsti, kai lietuviškas kinas iš tiesų atgimė (kelerius metus iš eilės buvo po dviženklį skaičių lietuviškų premjerų), o aš buvau paliktas už jo ribų.
Tada suvokiau, kad Lietuvos kinui nesu reikalingas, o televizija ir teatras, deja, nėra mano aistra.
– Kodėl išvykote būtent į Čekiją?
– Prieš emigruodamas kruopščiai išanalizavau visas potencialias šalis, kurios turi stiprią kino industriją. Susisiekiau su daugybę agentų, vadybininkų ir kitų sferų atstovų trijuose skirtinguose žemynuose. Didžiausio susidomėjimo sulaukiau iš dviejų miestų – Maskvos ir Prahos. Teko priimti labai sunkų sprendimą, tačiau kol kas, atrodo, pasirinkau teisingai.
Užsienyje prasimušti sunkiau, nes konkurencija yra kur kas didesnė, tačiau geriau būsiu maža žuvelė vandenyne nei didelė akvariume.
– Su kokiais iššūkiais svetimoje šalyje teko susidurti?
– Didelių iššūkių nebuvo, nes emigravus mane visada lydėjo labai draugiški ir paslaugūs žmonės. Čekai priėmė be galo šiltai, todėl nuo pat pirmų dienų jaučiausi kaip namie. Be to, jau pirmą emigracijos savaitę užgriuvo darbai. Dėl to buvau labai laimingas.
Čekiškai nekalbu, tačiau moku rusiškai, todėl galiu suprasti apie 40 procentų čekų kalbos. Visos slavų kalbos yra giminingos.
Daug žmonių kino ar reklamos srityse puikiai kalba angliškai, todėl problemų dėl susišnekėjimo nebuvo.
Lietuvą palieku jau antrą kartą. Pirmą kartą emigravau į Škotiją. Tuomet man buvo vos penkiolika. Turėjau rimtų problemų. Tada nežinojau nei kaip reikia gyventi, nei ko apskritai noriu iš gyvenimo. Nenuostabu, kad anuomet pridariau labai daug klaidų, kurios vos manęs nepražudė.
Šį kartą emigravau būdamas 25-erių. Mano nuomone, jau esu susiformavęs, emociškai stabilus ir turiu sau iškėlęs konkrečius tikslus. Be to, per pirmą emigraciją įgijau neįkainojamos patirties, kuri neleis dar kartą atsidurti duobėje.
– Neseniai iš Žilvino virtote Jamesu. Kodėl nusprendėte pasikeisti vardą?
– Jamesas Tratas tapo mano sceniniu pseudonimu, pase vis dar esu Žilvinas. Žilvinas, deja, nėra tarptautinis vardas ir jo taisyklingai ištarti ar įsiminti Vakarų šalių gyventojams yra beveik neįmanoma. Todėl gavęs pagrindinį vaidmenį filme „Drakula – podiumo žudikas“ pasitariau su prodiuseriais ir kartu nusprendėme vardą pakeisti dėl komercinių tikslų. Kai emigravau į Škotiją, niekas negalėjo ištarti mano vardo, todėl mane praminė Jimmy. O juk Jimmy yra Jameso vardo mažybinė forma. Be to, manau, kad Jamesas Tratas gerai skamba ir puikiai atspindi mano asmenybę. (Šypsosi.)
– Juostoje apie Drakulą atliksite pagrindinį vaidmenį. Tai svarbus laiptelis į pasaulinę šlovę?
– Apie pagrindinį vaidmenį filme anglų kalba svajojau nuo pat karjeros pradžios. Manau, kad tai yra tobula galimybė pademonstruoti pasauliui, ką sugebu. Darysiu viską, kas mano valioje, kad parodyčiau pačias geriausias savo savybes.
Ar tai bus svarbus laiptelis pasaulinės karjeros link, priklauso ne tik nuo manęs, bet ir nuo paties filmo pasisekimo. Tačiau pasisekimu tvirtai tikiu, nes mes turime labai gerą scenarijų ir talentingą, ambicingą kūrybinę grupę, kad jį pasiektume.
– Kokių panašumų įžvelgiate tarp savęs ir Drakulos herojaus?
– Tiesą sakant, mes beveik identiški. Šis Drakula gerokai skiriasi nuo visų kitų matytų filmuose ar aprašytų knygose.
Kai pirmą kartą skaičiau scenarijų, net oda šiurpo, nes mūsų išvaizda, jausmų pasaulis, vertybių sistema ir moralinės normos beveik nesiskiria. Puikiai suprantu kiekvieną savo herojaus žodį ar poelgį.
– Nuolat esate pristatomas kaip seksualiausias Lietuvos vyras, Antonio Banderaso ar George’o Clooney antrininkas. Ar tokie epitetai glosto ausį?
– Šiais laikais žmonės nesigilina ir nesistengia skaityti tarp eilučių. Jie tiesiog vadovaujasi stereotipais, kurie gerai išvaizdai yra labai nepalankūs.
Raumenys žmonėms asocijuojasi su bukumu, o nepriekaištinga išvaizda – su tuštybe, todėl tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime man dažnai tenka įrodinėti, kad po patrauklia išore slypi kur kas daugiau.
Kopija ar antrininkas turi labai menką vertę, todėl visada stengiuosi būti savimi, būti originalus. Tapatinimas su kitais žmonėmis, kad ir kokie talentingi jie būtų, man nėra malonus.
– Daugelis merginų vis dar lieja ašaras dėl jūsų herojaus, nužudyto seriale „Pasmerkti“. Ar pačiam nebuvo gaila palaidoti Taisono? Vis dėlto personažas buvo sukurtas specialiai jums.
– Pirmieji Taisono pasirodymai seriale buvo išties įdomūs ir intriguojantys. Mano herojus turėjo aiškius tikslus ir taikė netradicinius metodus tiems tikslams pasiekti.
Tačiau ilgainiui jis pradėjo blėsti ir prisirinko vis daugiau neigiamų savybių, galiausiai pavirto tikru muilo operos blogiuku. Taisono mirtis man buvo tikras palengvėjimas.
– Drakula, kaip ir jus išgarsinęs Taisonas, – blogiukas. Ar jums pačiam patinka tokie vaidmenys?
– Kaip ir minėjau, šis Drakula kitoks nei dauguma kitų. Jis yra teisingas, taurus ir puikiai skiria gėrį nuo blogio. Jis gyvena pagal tam tikrą moralinį kodeksą, kuriuo vadovaudamasis stengiasi kuo mažiau kenkti jį supančiam pasauliui.
Man patinka blogiukų vaidmenys, tačiau, kaip turbūt ir kiekvienas aktorius, per savo karjerą labiausiai noriu personažų įvairovės.
– Lietuvoje buvote atpažįstamas. O ar čekės jus apdovanoja dėmesiu?
– Čekijoje, taip pat kaip ir Lietuvoje, moterys man nerodo absoliučiai jokio dėmesio, vengia akių kontakto. Dažnai jaučiuosi taip, lyg būčiau nematomas.
Tik kartais gaunu vieną kitą asmeninę žinutę į socialinį tinklą.
– Anksčiau troškote studijuoti scenarijų rašymą. Ar šis tikslas tebėra jūsų planuose?
– Taip. Scenarijų rašymas yra vienas iš mano ateities tikslų. Tačiau iš patirties žinau, kad daug apžiojus tampa sunku kramtyti, todėl artimiausius kelerius metus nusprendžiau koncentruotis tik į aktoriaus karjerą.
– Kaip įsivaizduojate save po 10 metų?
– Pačiose drąsiausiose savo svajonėse matau save suvaidinusį daugiau nei dešimt pagrindinių vaidmenų tarptautiniuose filmuose, parašiusį keletą scenarijų ir besiruošiantį savo režisūriniam debiutui.
