Išties M.Galkinas panašus į didelį vaiką. O gal tai klaidingas įspūdis?
„Blogas tas artistas, kuris širdyje nesijaučia vaikas. Jam nevalia prarasti nuoširdumo bendraujant ir emocijų tikrumo. Artistas negali užmigti ant laurų, – o tai atsitiko daugeliui mano kolegų“, – sako M.Galkinas.
Prie tokių menininkų jis tikrai nepriklauso. Ir dėl to jį supančios materialinės gėrybės niekada nebuvo svarbiausias gyvenimo tikslas“, – sako humoristas.
O gal M.Galkinas kalba nenuoširdžiai, juk visi žino, kad jis – išskirtinės, prabangios pilies savininkas, buityje niekada nepasižymėjęs santūrumu?
Garsusis humoristas daug gastroliuoja po Rusiją ir jo honoraras labai priklauso nuo salės, kurioje vyksta koncertas. M.Galkinas, kaip jis sako, nespjauna ir į kuklesnius Pamaskvio kultūros rūmus, nors ten jam už pasirodymus daug nesumokama.
Gal dėl to jo profesinėje veikloje niekada nebuvo ir nėra pertraukų. Staiga tokiai atsiradus artistas pradeda ieškoti žiūrovo. M.Galkino žiūrovų sale gali tapti du atsitiktiniai jo kelyje pasipainioję žmonės.
Garsiojo humoristo įsitikinimu, artisto akys turi spindėti. O taip būna tik tuomet, jei žmogus įsimylėjęs, vis dar su nuostaba žvelgia į pasaulį ir visa, kas jį supa, laiko dovana.
Ir dar artistas turi sugebėti įrodyti, kad jis – išskirtinė kūrybinė asmenybė, kad sugeba nustebinti. Humoristas įsitikinęs, kad artistas privalo būti ambicingas.
Bet nejau Rusijos scenos žvaigždei dėl jį užgriuvusios didžiulės šlovės niekada, vaizdžiai sakant, nebuvo pavažiavęs stogas?
Pirmąją sėkmę M.Galkinas patyrė būdamas 17-os – per savo penktąjį pasirodymą scenoje. Salėje sėdėjo tuometis šalies kultūros ministras, žinomi aktoriai, rašytojai, visuomenės grietinėlė, žodžiu, elitas.
Per pirmąsias 15 minučių M.Galkinas suprato, kad sugeba prajuokinti žmones. Humoristui atrodė, kad tokia šlovė jo gyvenime niekada nepasikartos.
M.Galkinas tęsė studijas Rusijos humanitarinių mokslų universitete, Lingvistikos fakultete. Ir išeidavo į sceną ten, kur būdavo kviečiamas.
Humoristas iki šiol mano, kad estrada nėra jo pašaukimas. Jei pajus, kad išsikvėpė, užsiims kuo nors kitu.
Jo tėvas Aleksandras Galkinas buvo aukštas Rusijos gynybos ministerijos pareigūnas, turintis generolo pulkininko laipsnį.
Nors Maksimas nebuvo auklėjamas griežtai, nuo mažens buvo pratinamas prie drausmės ir tvarkos. Jo rašomasis stalas visada turėjo būti tvarkingas, bet visais kitais atvejais jis buvo savarankiškas.
Humoristas negali skųstis likimu, priešingai – jis gimė po laiminga žvaigžde. Ir nors pasitaikė akimirkų, kai sėkmė atsukdavo nugarą, M.Galkinas niekada nesibelsdavo į uždarytas duris.
Žinoma, tuomet buvo skaudu, bet jis niekada neprašė tėvo pagalbos. Šis, kaip po daugelio metų sužinojo Maksimas, buvo pažįstamas su tokiomis Rusijos scenos žvaigždėmis kaip Josifas Kobzonas, Vladimiras Vinokuras. Bet ir tėvui niekada nebuvo toptelėjusi mintis padėti savo sūnui palypėti karjeros laiptais.
Maksimas dalyvavo koncertuose, kurie buvo filmuojami. Bet tuo metu jis buvo niekam nežinomas ir jo pasirodymai būdavo iškerpami. Dėl to nenusiminė, visuomet prisimindavo budistų išmintį: „Nieko nenorėk ir nebūsi nelaimingas.“
Bet kaip vaikinukas išdrįso mergintis Rusijos primadonai, scenos superžvaigždei Alai Pugačiovai, kuriai dabar 68 metai?
„Manau, kad padėjo įgimtas akiplėšiškumas. Man ir Ala tvirtina, kad visada buvau įžūlus. Ryžtas, atkaklumas, savarankiški sprendimai – tai mano charakterio bruožai. Supratau, kad mudviejų amžiaus skirtumas skleis apkalbas. Bet man nebuvo svarbu. Jei įsimylėjau žmogų, nusispjauti, kas ką pamanys ir kaip vertins mano poelgius. Į mano koncertus ateinantis žiūrovas – patikimiausias skydas nuo bet kokių apkalbų, puldinėjimų“, – sako M.Galkinas.
Santuokinio gyvenimo specialistai teigia, kad esant dideliam amžiaus skirtumui reikia susitaikyti su apkalbomis. O kaip į tai reaguoja M.Galkinas?
„Man niekas nėra baisu. Manau, kad baisu tam, kurio elgesys dirbtinis. O jei to nėra, nuostabu, kai šalia yra mylimas žmogus“, – sako Rusijos scenos žvaigždė.
Bet kaip jam pavyko užkariauti superžvaigždės pasitikėjimą?
„Nuoširdžiai manau, kad esu geras, išskirtinis. Kaip sako Ala, dėl ko gi manęs nemylėti? Taip ji apie save kalba, ir šiuos žodžius iš jos perėmiau“, – sako M.Galkinas.
Buvo metas, kai žiniasklaida humoristui skyrė berniuko pažo vaidmenį garsios atlikėjos svitoje. Ir M.Galkinas ramiai susitaikė su tuo, kad lieka antrajame plane, šešėlyje moters, su kuria gyvena.
„Tiesiog myli žmogų nuolat prisimindamas, kad jis dar ir žymus. Visada buvau Alos kūrybos gerbėjas ir dabar manau, kad ji geriausia. Įsimylėjau Alą, o ne Alą Pugačiovą. Kita vertus, kai myli žmogų, nesunku būti antrajame ar trečiajame plane“, – sako M.Galkinas.
O kaip dėl vyriškojo „aš“?
Net tokia mintis nekyla savimi pasitikinčiam vyrui, įsitikinęs M.Galkinas. Stipriu žmogumi, asmenybe jis laiko tą, kuris sugeba nuslopinti savąjį „aš“ ir kitam užleisti pirmenybę. Bet ne iš baimės ar naudos. M.Galkinas sako, kad patys stipriausi jo pažįstami vyrai tūno po žmonos padu.
O kas jo santuokoje su Rusijos primadona griežia pirmuoju smuiku?
Pasak M.Galkino, kartais jis, kartais A.Pugačiova. Nors jų šeimoje iš pradžių pasitaikydavo ginčų, pirmasis nusileisdavo ir ranką ištiesdavo jis.
Ir Rusijos primadona mano, kad vyrui nedera į save atkreipti dėmesio. Jis turi didžiuotis savo žmona, ją visada praleisti į priekį – visomis prasmėmis.
Šeiminį gyvenimą humoristas pradėjo visiškai jaunas, neturėjo jokios patirties. Pradėjęs gyventi su A.Pugačiova pamažėle brendo.
Įsikūrę Maskvoje, primadonos bute, neturėjo namų pagalbininkės. Garsioji atlikėja gamino, o Maksimas plovė indus.
Ir tai truko metus, dvejus, trejus. Humoristas buvo viskuo patenkintas, neturėjo priekaištų nei šalia gyvenančiam žmogui, nei likimui, kuris taip sudėliojo savo kortas. Tiesiog mėgavosi gyvenimu.
Paskui įteisino savo santykius. Tuo laiku jau buvo baigta jo garsioji pilis, kurią Maksimas statė šeimai. O kai Ala pasakė, kad dar yra galimybė turėti bendrų vaikų, jam buvo didžiulė laimė.
Dabar humoristas turi gana nemažą tėvelio stažą: dvyniams Jelizavetai ir Hariui – 3,5 metų. Jaunosios atžalos pakeitė ne tik jo dienotvarkę, bet ir požiūrį. M.Galkino teigimu, žmona ir vaikai – visatos centras, apie kurį viskas sukasi.
Auklėti dukterį ir sūnų nėra lengva, nes jie lenktyniauja tarpusavyje dėl tėvų dėmesio. Pasak humoristo, duktė solidesnė, nusileidžia broliukui, kuris elgiasi įžūliai. Visai kaip tėvelis, sako M.Galkinas.
Dvyniai lanko baseiną, gimnastiką, prancūzų kalbos pamokas, A.Pugačiova pradeda su jais kalbėtis angliškai – atskirus žodžius. Auklė moko abėcėlės, jie jau skaičiuoja iki 20 angliškai, prancūziškai, rusiškai.
Pastaruoju metu M.Galkinas yra itin populiarios laidos „Lučše vsech!“ („Geriausias iš visų!“) vedėjas. Ją žiūri ir jo vaikai. Ar jie taps šios laidos dalyviais?
„Kol kas matau, kad Haris ir Jelizaveta nepasirengę tokiems viešiems pasirodymams, nelabai jų mėgsta, varžosi. Matyt, dar neatėjo laikas“, – sako M.Galkinas.
Ankstesnis humoristo televizijos projektas „MaksimMaksim“ kuriam laikui „užkonservuotas“: suderinti abiejų filmavimus buvo sunku. Dėl šios laidos M.Galkinas net mažumėlę buvo atvėręs duris į savo šventovę – namus. O paskui privėrė. Kodėl?
„Šis mano žingsnis buvo persmelktas ironijos. Bet ją ne visi suprato. Juk didžiulis skirtumas tarp „Štai, žiūrėkite, koks mano namas!“ ir „Žiūrėkite, koks aš keistuolis, kad pastačiau tokį namą!“. Autoironiją daugelis suprato tiesmukai. Pamanė, kad didžiuojuosi savo pilimi“, – sakė M.Galkinas.
Jis su žmona A.Pugačiova vaikštinėja po apylinkes, bendrauja su vietos gyventojais, su kai kuriais net susidraugavo.
