Fleitininkės ir džiazo vokalistės N.Malūnavičiūtės daug kas gatvėje neatpažįsta, todėl prasilenkia nepasisveikindami, bet ji dėl to neįsižeidžia.
Sėdėdama kavinėje prie gretimo stalelio aš jos taip pat neatpažinau, nors keliskart gyvai mačiau scenoje, o prieš susitikimą dar kartą peržiūrėjau nuotraukas.
Sutartas pokalbis galėjo ir neįvykti, jei vienoje Vilniaus veganiškų patiekalų kavinėje N.Malūnavičiūtė nebūtų pakilusi ir pirmoji užkalbinusi: „Ar manęs laukiate?“
Per pusantrų metų ji ne tik pakeitė šukuoseną – kirpčiukai dengia antakius, plaukai siekia kaklą, nors anksčiau kirpdavosi ežiuku. Iš esmės pasikeitė jos mitybos įpročiai. Tik noras nešioti laisvus, apkritusius drabužius nė kiek nepasikeitė, nors ji sulyso net 10 kilogramų.
N.Malūnavičiūtė neslėpė, kad pokyčiai išėjo į naudą – pastaruoju metu ji sulaukia daug komplimentų, kad gerai atrodo.
– Kodėl nemėgstate liemenį išryškinančių palaidinių ar suknelių, nors jums tai dabar tiktų?
– Niekada nemėgau, man to nereikia, nors yra moterų, kurioms drabužis turi būti prigludęs. Aš visą gyvenimą slėpiau tuos kelis papildomus kilogramus, tai vertinau kaip trūkumą, drovėjausi savo kūno. Iki šiol blogai jaučiuosi vilkėdama aptemptą drabužį.
Scena ir gyvenimas man yra neatsiejami, todėl neturiu tik koncertams skirtų drabužių, scenoje aš taip pat turiu jaustis laisvai. Negaliu būti įsprausta į skafandrą vien dėl žiūrovų.
Taip atsirado vadinamasis nediškas stilius, nes vilkiu plačius drabužius. Nemėgstu dekoltuotų, gipiūrais puoštų, blizgančių drabužių. Tai nereiškia, kad esu blogas žmogus.
– Ne vieną dešimtmetį esate scenoje. Ar jaučiate metų naštą?
– Kai man buvo 40 metų, atrodė, kad daug, o sulaukusi 45-erių jaučiuosi padūkusi kaip žalioje jaunystėje, tik atsirado daugiau patirties.
– Kodėl mėgstame miegoti iki pietų?
– Yra viena priežastis – užmiegu paryčiais, bet miegu ne mažiau kaip 8 valandas. Mano kūnas taip priprato. Naktimis galiu nuversti kalnus – tvarkyti kambarius, skalbti, mėgstu skaityti. Kai rytą nėra svarbių reikalų, miegu tiek, kiek man norisi.
Aš tai nevadinu nemiga – mat po koncerto būnu įsiaudrinusi, mintyse būnu su savo klausytojais, man nepavyksta iškart užmigti.
Mane veikia stiprūs įspūdžiai, o jei koncertuoju kitame mieste, į namus grįžtu apie 2 ar 3 valandą nakties. Kai stoja pilnatis, užmiegu tik švintant. Bet man reikia savo atsiimti. Jeigu neišsimiegu, būna prastai.
Net šiemet lankydamasi Birštono festivalyje, kur kadaise pradėjau savo karjerą kaip džiazo muzikantė, nenaktinėjau, ėjau anksti miegoti, nors kurhauze tęsėsi linksmybės.
Iki šiol esu dėkinga Vladimirui Čekasinui, kuris man tiek daug davė. Man labai pasisekė, nes turėjau ir kitų nestandartinių mokytojų.
– Kaip atsitiko, kad nutarėte keisti gyvenimo būdą?
– Pasakiau „stop“ nereikšmingiems dalykams, pavyzdžiui, naktiniams pasisėdėjimams. Nesiimu darbų, kurie alina energetiškai, pavyzdžiui, neinu į televizijos pokalbių laidas, nenoriu tuščiai kalbėti kaip komisijos narė kokiame nors televizijos projekte.
Nenoriu būti amatininke, kuri atlieka tik užsakymus. Nedarau to, kas manęs „neveža“.
– Kokia priežastis paskatino keisti mitybos įpročius?
– Buvau labai išsekusi, nusilpusi, dažnai sirgdavau. Pažįstu vieną kineziterapeutę, kurios nuomonę labai vertinu. Ji mane įspėjo, kad prastai su žarnynu.
Kai jos paklausiau, nuo ko man pradėti valyti organizmą, patarė atsisakyti miltinių patiekalų.
Aš taip ir padariau, bet tuo viskas nesibaigė. Jaučiausi vis tiek prastai, todėl pasidariau kraujo tyrimus, hemoglobinas ir kiti rodikliai buvo tragiški.
Patekau pas gerą gydytoją. Ji man neišrašė nė vienos tabletės, bet aš pasveikau, nes pakeičiau mitybą.
– Ar tai reiškia, kad nebevalgote mėsos?
– Mėsą valgau, bet yra dalykų, kurių vengiu. Negeriu gazuotų gėrimų, daug metų nevartoju alkoholio. Nevalgau vadinamojo greito maisto.
Galiu būti alkana, bet niekas manęs neprivers degalinėje pirkti bandelės su dešrele, pasidariau abejinga sumuštiniams.
Ne paslaptis, kad degalinių maistas gelbėja visus muzikantus, kurie po koncerto peralkę grįžta namo.
Bandelės, pyragai, makaronai, blynai – taip pat ne man. Nepasiilgstu cepelinų, bulvių plokštainio. Pajutau, kad turiu daugiau energijos, todėl man labai lengva atsisakyti šių valgių.
– Nuo ko prasideda rytas?
– Atsikėlusi išgeriu apie pusę litro drungno vandens. Tai sužadina organizmą. Tada išsispaudžiu pusę litro daržovių sulčių – tai gali būti morkos, burokėliai, ropiniai kopūstai, agurkai, salierai, saldžiosios paprikos, ridikai ir būtinai reikia įdėti gabaliuką šviežio imbiero.
Mano hemoglobinas buvo toks nusėdęs, kad gydytoja patarė gerti daržovių sultis. Dabar nebegaliu gyventi be jų.
Vėliau geriu kavą ir valgau virtų grikių.
– Kaip paveikė jūsų organizmą sultys?
– Nebeliko jokių bėdų – užmiršau, kas yra rėmuo ar skrandžio skausmai. Per pusantrų metų numečiau 10 kilogramų, nors nebuvo tikslo lieknėti. Ėmiau sveikti, nors gydytoja man neišrašė nė vienos tabletės.
– Ką dabar labiausiai vertinate iš maisto?
– Kruopas ir šviežias daržoves. Įsigijau net puodą, kuriame verdu daržoves ant garų. Įdedu gabalėlį lydyto sviesto, pašlakstau sojų padažu, kurį labai mėgstu.
Mėsą valgau, tiesa, po nedaug. Esu girdėjusi tokį palyginimą – jeigu žmogus nemėgsta jautienos kepsnių, kurie būna vidutiniškai apkepti, vadinasi, jam nebūtina mėsa.
– Ar jaučiate potraukį saldumynams?
– O kas jo neturi? Aš nevartoju cukraus – kai geriu žolelių arbatą, pasaldinu medumi. Medus mane gelbėja, užkimusi tepuosi juo kaklą – jis susigeria į odą.
Mėgstu ir džiovintus vaisius. Mano firminis „pyragaitis“ yra datulės, dar mėgstu apelsinus, nes jie taip pat saldūs. Jei per dieną žmogus suvalgytų 10 džiovintų datulių, gautų visų mikroelementų paros dozę.
– Kokių dar laikotės mitybos taisyklių?
– Viena taisyklė – vanduo prieš maistą. Geriu daug vandens, tik po pusvalandžio sėdu valgyti. Antra taisyklė – pavalgiusi negeriu jokių skysčių.
Būna dienų, kai geriu vien daržovių sultis. Nekankina alkis, nes būna lengva.
Labai mėgstu įvairias košes, bet valgau po nedaug. Išmokau ir per šventes ne persivalgyti, o mėgautis maistu.
Reikia laikytis ir maisto produktų derinimo principų. Įsitikinau, kad raudonos mėsos, paukštienos ir žuvies negalima valgyti su krakmolingomis daržovėmis – bulvėmis, nes jos gali pūsti vidurius.
Daug glitimo turi ir ryžiai, todėl jų nelabai mėgstu.
Bet nesibaidau lašinių su svogūnais. Aš stengiuosi nevalgyti tik perdirbtų maisto produktų – rūkytų ir vytintų dešrų, šaltienos, vyniotinių. Nepasiilgstu tokių valgių.
Kadangi netoleruoju pieno, renkuosi pasukas. Kiekvieną vakarą išgeriu jų arba kefyro, pasigardinu imbierų milteliais ar aitriąja paprika su cinamonu. Kadangi aš valgau naktį ir niekada nežinau, kada eisiu miegoti, stengiuosi neapkrauti žarnyno.
– Ar naktį greičiau slenka valandos nei dieną?
– Man patinka ramybė. Naktį atsiranda daugiau minčių, man gera tyloje, jei praeitame amžiuje buvau kokiu nors gyviu, tai greičiausiai pelėda arba meška.
Žiemą būnu mieguista, sunku išsijudinti. Nuolat norisi miego, o reikia intensyviai koncertuoti.
Tada geriu daug kavos.
– Kava didina skrandžio rūgštingumą.
– Skrandžio skausmus prisiminiau tik tada, kai kelioms dienoms su džiazo kolektyvu buvau išvykusi į Baltarusiją, kur mus maitino karbonadais.
Negalėjau į šią kelionę pasiimti sulčiaspaudės – valgiau tai, ką siūlė. Tada pajutau, kaip esu priklausoma nuo daržovių sulčių.
– Kaip pakito jūsų skonis?
– Kažkada paragavusi avokado buvau nusivylusi. O dabar avokadas – mano mėgstamiausia daržovė.
Nauji mitybos įpročiai sustiprino skonį, todėl netoleruoju eterinių aliejų, negaliu kvepintis, nes man pasidaro bloga. Nenaudoju jokių kvepalų.
Kartą nuėjusi į teatrą atsisėdau šalia moters, kuri buvo išsikvepinusi, turėjau pakilti ir išeiti iš salės.
Esu itin jautri kvapams. Jau šešeri metai, kai gyvenu prie Verkių parko, todėl miesto centras man dvokia degalais.
– Ką labiausiai mėgstate valgyti?
– Fantastiškas patiekalas – baltas sūris su daržovėmis, nereikia nė mėsos. Įdedu pomidorų, šviežių špinatų lapelių ir viską pašlakstau moliūgų aliejumi. Dieviškai skanu.
– Ar tokiai mitybai neišleidžiate daugiau pinigų?
– Manau, kad tik sutaupau – nereikia leisti pinigų medicinos tyrimams ir vaistams.
