Tapatinama su garsiąja Adele
Nepavydėtina patirtis iš Panevėžio kilusią Valeriją subrandino ir net su stipresne jėga grąžino į sceną. „Įvaizdis scenoje nieko nelemia“, – įsitikinusi nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos dalyvė V.Iljinaitė.
Lietuvė tiek dainavimu, tiek išvaizda dabar lyginama su populiaria britų dainininke.
„Lietuviškoji Adele“, – taip „Eurovizijos“ atrankoje po pasirodymo Valeriją pavadino laidos vedėja Gabrielė Martirosianaitė.
V.Iljinaitei toks palyginimas patinka – ji ir pati pastebėjo turinti panašumų su garsiąja Adele. Abi paneigė mitą, kad užkariauti sceną gali tik lieknumu išsiskiriančios atlikėjos.
„Mudvi panašios ne tik išoriškai, bet ir savo vidumi“, – įžvelgė Valerija.
Tendencijos keičiasi
Kai vieną popietę su V.Iljinaite kavinėje susitikome pasikalbėti, dainininkė prisipažino tądien neturėjusi laiko pavalgyti ir užsisakė vištienos kepsnį su voveraičių padažu.
„Man dabar jau juokinga prisiminti, kad kai buvau plona lyg pagalys, nusialinusi, maniau, jog esu labai stora. Šiuo metu esu apkūni, bet jaučiuosi laiminga. Ir dar pavalgysiu“, – kvatodama pokalbį apie išvaizdos pokyčius pradėjo dainininkė.
Valerija šiuo metu savęs negraužia mintimis, kad scenoje išsiskiria apkūnumu. Ji įsitikinusi – asmenybės neapibrėžia kūno linijos ar drabužių dydis.
„Asmenybę atspindi tai, kas slypi širdyje“, – patikino Vilniaus kolegijoje muzikinio teatro atlikėjo specialybę studijuojanti V.Iljinaitė.
Valerija buvo girdėjusi dėl antsvorio vargstančios Vitalijos Katunskytės interviu. Dainininkė atvirai prisipažino, kad jaunystėje jai buvo užvertos televizijos durys, nes koncertų rengėjams nepatiko jos apkūnumas ir dėl to buvo uždrausta filmuotis.
„Skaudžiai išklausiau jos pasakojimo, buvo gaila šios moters“, – neslėpė V.Iljinaitė.
Tačiau pastaruoju metu dainininkai dėl papildomų kilogramų taip stipriai nebekritikuojami, nes tiek koncertų rengėjų, tiek žiūrovų požiūris į apkūnumą pasikeitė.
„Standartus keičia laikas, juk vis dažniau girdime apie XL dydžio drabužius demonstruojančius modelius. Be to, vis dažniau kalbama apie žmogaus saviraišką, laisvę mene. Manau, visais laikais rasime meno gerbėjų, kuriems patiktų rubensiškų formų moterys“, – svarstė V.Iljinaitė.
Populiarumas pastūmėjo į anoreksiją
2012-aisiais į televizijos projekto „Lietuvos balsas“ finalą patekusi V.Iljinaitė nė iš tolo nepriminė XVII amžiaus flamadų tapytojo Peterio Paulo Rubenso paveiksluose vaizduojamo apvalių formų moters tipažo.
Valerija buvo laiba ir svėrė tik 45 kilogramus. „Lietuvos balso“ dalyvė tuo metu mokėsi dešimtoje klasėje. Stebėdami per televiziją jos pasirodymus bendramoksliai kritikavo dėl išvaizdos – patarė numesti bent penkis kilogramus.
V.Iljinaitė jautriai reagavo ir į interneto skaitytojų komentarus, kuriuose ji taip pat buvo pliekiama dėl neva per didelio kūno svorio. Replikos dėl išvaizdos užvaldė Valerijos mintis ir galiausiai visa tai baigėsi anoreksija.
„Manau, kad vaikams nereikėtų dalyvauti televizijos projektuose, nes padidėjęs dėmesys juos žaloja“, – apie buvusią situaciją sakė V.Iljinaitė.
Paveikta minčių apie dailią figūrą Valerija nebenorėjo į burną dėti nė kąsnio – moksleivė į mokyklą išbėgdavo nepusryčiavusi, nustojo valgyti pietus, galiausiai grįžusi namo nevalgydavo ir vakarienės.
Po daugiau nei mėnesį trukusio badavimo sykį Valerijai po matematikos pamokos pakilus iš suolo aptemo akyse ir ji susverdėjo – ją smunkančią sugavo klasės draugės.
Tai buvo anoreksijos – valgymo sutrikimo, pasireiškiančio dideliu noru sulieknėti, net kai kūno svoris yra normalus, signalas, gniuždęs moksleivę išoriškai ir dvasiškai.
Svoris šokinėjo
Anoreksijos užkluptą Valeriją kankino silpnumas, ji sunkiai galėjo susikaupti per pamokas, juto širdies permušimus. Tačiau po ilgalaikio nevalgymo anoreksija išprovokavo kitą valgymo sutrikimą – bulimiją, kai susilpnėja arba kuriam laikui išnyksta sotumo jausmas ir nekontroliuojamai padidėja apetitas.
Tad V.Iljinaitės kūno svoris dėl emocinės įtampos sukeltų valgymo sutrikimų labai šokinėjo – nuo 45 iki 65 kilogramų.
Badavimo sukeltas apetitas augo lyg ant mielių. Moksleivė grįždama iš mokyklos užsukdavo į parduotuvę prisipirkti skanėstų – bandelių, picų, šokoladų.
Per dieną Valerija galėdavo suvalgyti ir penkis, ir dešimt šokoladinių batonėlių – tiek, kiek akys matė.
„Organizmas pradėjo kaupti maistą tarsi bijodamas, kad vėl imsiu nieko nevalgyti. Todėl, kad ir ką suvalgydavau, organizmas reikalavo vis daugiau“, – sakė V.Iljinaitė.
Tuo metu keitėsi ne tik Valerijos kūno linijos, bet ir gyvenimas. Moksleivė nutarė nutraukti mokslus gimnazijoje ir išvyko paskui savo svajonę į Vilnių – įstojo į Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatoriją studijuoti džiazinio dainavimo.
Netrukus Valerija atšventė 18-ąjį gimtadienį, ir motina ta proga dukrai patarė nuvykti į Valgymo sutrikimų centrą, kuriame ji anksčiau konsultavosi.
Palaikė draugas
Dainininkė dėl intensyvaus gydymosi du mėnesius nelankė paskaitų. „Dėstytojai stebėjosi, kodėl manęs nėra konservatorijoje, ir manė, kad po pasirodymų „Lietuvos balse“ jaučiausi susireikšminusi.
O iš tikrųjų psichologiškai prastai jaučiausi, nes valgymo sutrikimai mano organizmą buvo labai išderinę“, – pasakojo pašnekovė.
Valerija troško iš savo sąmonės su šaknimis išlupti mintis apie išvaizdą. Jai pagalbą suteikė psichologai, dietologai. Dainininkė dalyvavo audiovizualiniuose atsipalaidavimo seansuose, kūno vaizdo suvokimo paskaitose.
Tuomet merginai savo kūno atvaizdas tapo visai malonus – ji išmoko rytą ir vakare, žvelgdama į veidrodį, savimi pasigrožėti ir nusišypsoti.
Bičiuliai Valerijai iškėlė smagią 18-ojo gimtadienio puotą, po kurios laukė suplanuotas rimtas gydymas.
V.Iljinaitė turėjo ir širdies draugą: „Aš jam esu labai dėkinga, nes jis mane mylėjo tokią, kokia esu. Netikėjau, kad iš viso galima taip stipriai mylėti. Tas žmogus mane prikėlė naujam gyvenimui.“
Vaikinas į konservatoriją atvažiuodavo motociklu, grojo gitara vienoje grupėje. Tai Valeriją labai žavėjo. Poros meilė truko daugiau nei dvejus metus.
„Iki šiol jį šiltai prisimenu, bet mums skirtą laiką jau išnaudojome. Aš likau Vilniuje, jis išvyko mokytis į Kauną“, – atsiduso Valerija, kurios širdis – laisva.
Ligą primena tatuiruotė
Perėjusi pragarą, kurį sukėlė anoreksija ir bulimija, dainininkė jaučiasi tokia stipri, kad dabar nacionalinėje „Eurovizijos“ atrankoje ją būtų sunku sugniuždyti, nors toje scenoje varžosi daug lieknų lyg gazelės dainininkių.
„Nemažai dainininkių – dailios, šokančios, seksualios, mirksinčios ilgomis blakstienomis. Bet jos eina vienu keliu, aš – kitu.
Noriu, kad žmonės manęs klausytųsi, pajustų emocijas, nes muzika – pati jautriausia kalba. Juk išgirdę vieną melodiją nusiraminame, kita mums prasklaido liūdesį ir pakelia nuotaiką“, – tikino V.Ijinaitė.
Valerija jau nebesisveria, todėl nežino tikslaus kūno svorio. „Sveriu daugiau nei 65 kilogramus, bet tas skaičius – dar dviženklis“, – kvatojo Valerija.
Baigiantis susitikimui ji šiek tiek kilstelėjo abi rankas ir ant riešų sušmėžavo dvi tatuiruotės. Po ilgomis rankovėmis slėpėsi iškalbingi piešiniai – ant vieno riešo buvo matyti smuiko raktas, ant kito – valgymo sutrikimų tarptautinis simbolis, panašus į dvi sudėtas lūpas.
Pastarąją tatuiruotę dainininkė pasidarė išėjusi iš Valgymo sutrikimų centro, kad ji primintų, jog daugiau ten nesugrįš.
