Medikė įspėjo: net nedidelis vandens įkvėpimas per maudynes gali baigtis netikėta mirtimi

Nors vasara dar tik įpusėjo, vandens telkiniai Lietuvoje per šešias vasaros savaites jau spėjo pasiglemžti 23 gyvybes. Gelbėtojai pastebi, kad nelaimės dažniausiai įvyksta arčiausiai namų – skenduolius ištraukia iš tvenkinių, kūdrų. Specialistai pasigenda ir atsakingesnio gyventojų požiūrio į pramogas vandens telkiniuose, o medikai pažymi: net jei žmogus po vandeniu praleido trumpą laiką, būtina vykti į ligoninę.

Žalieji ežerai, maudynės<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Žalieji ežerai, maudynės<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Žalieji ežerai, maudynės<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Žalieji ežerai, maudynės<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Žalieji ežerai, maudynės<br>D.Umbraso nuotr.
Žalieji ežerai, maudynės<br>D.Umbraso nuotr.
Žalieji ežerai, maudynės<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Žalieji ežerai, maudynės<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Jul 11, 2022, 12:40 PM

Per vieną savaitgalio dieną – 6 skenduoliai

Praėjusią savaitę gelbėtojai vyko traukti dviejų skenduolių kūnų, o viena skaudžiausių dienų šią vasarą – liepos 2-oji. Šią dieną gelbėtojai vyko iš vandens traukti šešių skenduolių, iš kurių vienas buvo vaikas. Nuo metų pradžios gelbėtojai iš vandens ištraukė jau 56 skenduolius.

„Žmonės neįvertina savo galimybių, renkasi iššūkius. Kiekvienas turėtų labiau rūpintis savimi – pavyzdžiui, plaukiodami valtimi dėvėti gelbėjimo liemenes. Kiek šiemet teko gelbėti iš valties iškritusių žvejų, nė vienas nedėvėjo liemenės.

Taipogi tėvai prie vandens telkinių turi akylai prižiūrėti savo vaikus, kad jie nebristų į vandenį be priežiūros“, – sako Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 6-osios komandos viršininkas Giedrius Ruočkus.

Jis pažymi, kad labai svarbu vengti maudynių nepažįstamose vietose, taip pat nelįsti į vandenį perkaitus saulėje bei pavartojus alkoholinių gėrimų. Taip pat svarbu nepervertinti savo sugebėjimų, nesimaudyti vieniems, kai aplink nėra žmonių, kurie galėtų padėti iškilus pavojui.

Net ir neilgai išbuvus po vandeniu gresia didelis pavojus

Šiemet gelbėtojams pavyko išgelbėti dvi dešimtis skęstančiųjų, tačiau kai kuriais atvejais maudynių pasekmės gali lydėti ilgą laiką.

„Žmogaus kūnas nėra prisitaikęs kvėpuoti po vandeniu, todėl jau po kelių minučių po vandeniu nekvėpuojant gali sustoti širdis, o 4–5 min. smegenims negavus kraujo jose gali prasidėti negrįžtami pakitimai. Taigi, labai svarbu kiek laiko žmogus išbuvo be deguonies. Kelios minutės be deguonies gali paveikti pažintines funkcijas, atmintį, o su kiekviena papildoma minute neigiamas poveikis organizmui sparčiai didėja“, – sako Kauno klinikų gydytoja anesteziologė-reanimatologė dr. Asta Krikščionaitienė.

Liekamieji reiškiniai po skendimo priklauso ir nuo prieš tai buvusios žmogaus sveikatos būklės, ar jis turėjo kokių nors sutrikimų, ar sirgo lėtinėmis ligomis.

Specialistė atkreipia dėmesį, kad net jei žmogus dėl skendimo po vandeniu praleido trumpą laiką, o ištrauktas iš vandens greitai atsigavo – būtina kreiptis į medikus.

„Net jei žmogus po skendimo įvykio vietoje greitai atsigavo ir yra pilnai sąmoningas, būtina jį stebėti ligoninėje 24 val. Daliai skendusių žmonių, kurie iš pradžių gerai jaučiasi, po kelių valandų gali pabrinkti plaučiai, išsivystyti vadinamoji plaučių edema, galinti pasibaigti mirtimi“, – pažymi ji.

Vasaros traumos – pramogaujant

Draudimo bendrovės BTA Asmens draudimo rizikų vertintojas Andrius Žilėnas sako, kad vasaros pramogos gali ne tik džiuginti, bet ir sukelti ilgalaikių pasekmių, po kurių prireikia ir ilgesnio gydymo.

„Pasitaiko atvejų, kai po patirtos traumos reikia reabilitacijos. Tai ne tik užtrunka, bet ir priverčia papildomai atverti piniginę. Vienas neatsargus veiksmas gali sujaukti likusios vasaros planus.

Savo ruožtu stengiamės, kad besirūpinantiesiems savo ir artimųjų sveikata nereiktų sukti galvos traumos atveju, todėl rekomenduojame į draudimo apsaugą įtraukti ne tik draudimą nuo traumų, bet ir medicininių išlaidų draudimo riziką, pagal kurią draudimo išmoka mokama dėl po traumos reikalingam reabilitaciniam gydymui“, – sako draudimo ekspertas.

Jis pažymi, kad šiltuoju metų laiku patiriamos traumos skiriasi nuo patiriamų kitais metų laikais. Fiksuojama kur kas daugiau aktyvaus laisvalaikio gamtoje pasekmių, traumų pramogaujant, atliekant buities darbus, pavyzdžiui, atliekant aplinkos tvarkymo darbus. Draudimo bendrovė pastebi, kad žmonės tampa vis sąmoningesni ir dažniau pasirūpina asmens draudimu tiek sau, tiek savo šeimos nariams.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.