Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM) duomenimis, šiemet ugniagesiai gelbėtojai jau išgelbėjo 28 skęstančiuosius, kai pernai tuo pačiu laikotarpiu jų buvo 21, o užpernai – 10.
Laimei, nuskendusiųjų pirmą šių metų pusmetį, palyginti su pernai ir užpernai, nepadaugėjo, bet fiksuojama, kad atėjus vasarai skendimų išauga bene 2 kartus. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM duomenimis, šiemet jau nuskendo 45 žmonės, iš kurių 13 vien tik per birželio mėnesį.
Sveikatingumo ir sporto klubų „Impuls“ Plaukimo akademijos vyr. treneris Artūr Bartaševič atsako į dažnai užduodamus klausimus apie maudymąsi ir dalijasi naudingais patarimais.
Maudynės karštą dieną – ką svarbu žinoti?
Plaukimo treneris pirmiausia atkreipia dėmesį tų, kurie kaitrią dieną įšilę šoka į vandenį. „Tai tikrai nerekomenduojama. Patariu pirma apsišlakstyti vandeniu, pabraidžioti, apžiūrėti krantą ir tik tada pradėti maudytis. Tokiu būdu organizmui nesukelsime šoko ir apsisaugosime nuo galimo susirgimo“, – sako plaukimo treneris.
Jis taip pat primena, kad žaibuojat maudytis griežtai draudžiama.
Ką būtina žinoti tėvams?
Treneris atkreipia tėvų dėmesį, sakydamas, kad šie niekada prie vandens telkinių nepaliktų vaikų be priežiūros.
„Jokiais būdais nepalikite vaikų vienų, nes jie dar nesupranta, kur yra gilu ar kad gali būti pavojingas krantas, o ištikus nelaimei laiku sureaguoti nebūtinai spėsime. Deja, dažniausiai visi skęsta tyliai. Čia tik filmuose rodomi vaizdai kaip žmogus virš vandens kelia rankas į viršų ir šaukia „padėkite“.
Mažiems vaikams rekomenduoju naudoti pagalbines priemones visuose vandens telkiniuose. Na, o geriausia plaukiojimo pradmenų mokytis baseinuose“, – tėvų dėmesį atkreipia A. Bartaševič.
Jis papildo, kad vaikams, tik su suaugusiųjų priežiūra, rekomenduojama plaukti iki tam skirtos vietos, pažymėtos paplūdimiuose plūdurais. Jeigu plūdurų nėra, geriausia plaukti ne tolyn, o išilgai kranto.
Treneris taip pat atkreipia dėmesį, kad atšilus orams daug vaikų leidžia laiką lauke ant paspirtukų, riedučių ar dviračių, kuomet dažnai susibraižo kelius, rankas ar kitas kūno vietas. Maudytis atviromis žaizdomis jokiais būdais nederėtų.
Pagavo srovė – ką daryti?
Anot plaukimo trenerio, tiek ežere, tiek jūroje yra povandeninių srovių, kurios gali įtraukti į gilumą. „Pagavus srovei pirmiausia reikėtų nepanikuoti, luktelti, kol srovė nebus tokia srauni, ir plaukti ne tiesiai į krantą, o stengtis plaukti išilgai į kairę arba dešinę ir tokiu būdu po truputėlį nertis į krantą. Jeigu pavargote, atsigulkite ant nugaros, prireikus – šaukitės pagalbos“, – komentuoja A. Bartaševič.
Jis taip pat primena visada atkreipti dėmesį į gelbėtojų iškeltas vėliavas. Raudona spalva įspėja, kad maudytis jūroje draudžiama. Geltona – maudytis galima, bet pavojinga.
„Yra ir žalia vėliava, tačiau dėl jūroje esančių povandeninių srovių nekabinama, nes jūroje maudytis visada pavojinga. Taigi, jei atkeliavę į pajūrį, matote geltoną vėliavą – maudytis galima, tačiau saugumo pamiršti nereikėtų, nes net ir esant leidimui maudytis jūroje, ji išlieka pavojinga“, – primena plaukimo treneris.
Užklupo mėšlungis – ką daryti?
Sutrauktas mėšlungis, anot trenerio, dažnai pasitaikantis atvejis maudantis. „Tokiu atveju svarbu apsiraminti, atsigulti ant nugaros, kad galėtume laisvai kvėpuoti, jeigu išeina – pasimasažuoti suskaudusią vietą. Jeigu esate netoli kranto, atsargiai grįžkite iki kranto ir lengvai pamasažuokite tą vietą, kur jaučiate mėšlungį.
Jeigu esate toli nuo kranto ir nesugebate sugrįžti patys, irgi pirmiausia reikėtų apsiraminti, atsigulti ant nugaros ir šauktis pagalbos, jokiu būdu nepanikuoti. Esant dažniems mėšlungiams, rekomenduojama gerti magnio. Jeigu nepraeina, reikėtų kreiptis į gydytojus“, – pataria A. Bartaševič.
Kokias apsaugines priemones pasirinkti?
Visiems vaikams ir suaugusiems, turintiems minimalius plaukimo įgūdžius, rekomenduojama dėvėti apsaugines gelbėjimosi priemones, tokias kaip liemenės ar pripučiami „pažastukai“.
„Tiesa, dažniausiai nerekomenduoju vaikams gelbėjimosi rato. Nutinka, kad vaikai rate apsiverčia aukštyn kojomis arba ratas išsineria, tad reikėtų būti atsargiems“, – primena A. Bartaševič ir priduria, kad tiek vaikams, tiek nemokantiems plaukti suaugusiems įgauti plaukimo pagrindų geriausia baseinuose su savo srities profesionalais.
Pirmas žingsnis pajutus, kad skęstame – ką tą akimirką daryti?
„Tikiuosi, kad taip niekada niekam nenutiks. Visgi, jeigu taip atsitiko, stenkitės išlaikyti ramybę. Mėšlungio ar nuovargio atveju, atsigulkite ant nugaros, giliai įkvėpkite, kad oras esantis plaučiuose mus išlaikytų ir padėtų šauktis pagalbos. Jeigu plaukdami staiga supanikavote, kad nesiekiate dugno, galima bandyti panerti, pasiekus dugną atsispirti į vandens paviršių, šuolio metu įkvėpti oro, padėti sau rankomis ir bandyti šauktis pagalbos“, – pataria plaukimo specialistas ir priduria, kad geriausias patarimas – vengti tokių situacijų laikantis visų saugumo priemonių ir plaukiojant netoli kranto.
Jeigu nelaimė ištiko kitam, anot trenerio, pirmiausia būtina prisiminti, kad gelbėjant žmogų prie skęstančiojo priplaukti reikia naudojant gelbėjimosi priemones: plūdę, gelbėjimosi ratą ar pan. Jas visada turi gelbėtojais.
„Jeigu tokių dalykų neturime, galbūt po ranka yra tuščių plastmasinių butelių. Juos galime sudėti į maišą ar kuprinę, tokiu būdu gausime savadarbę plūdę, kuri padės priplaukus prie skęstančiojo. Jokiu būdu neplaukite prie skęstančio ir supanikavusio žmogaus arti“, – atkreipia dėmesį treneris.
