Nevalia slopinti jausmų
Psichologas Edvardas Šidlauskas paaiškina, kad artimo žmogaus netektis sukelia liūdesį, aplanko tuštumos jausmas. Amerikiečių psichiatrė Elžbieta Kiubler Ross yra išskyrusi 5 gedėjimo stadijas: neigimą, pyktį, derybas, liūdesį ir susitaikymą.
„Gijimo procesas gali trukti iki pusės metų. Per tą laiką žmogus patiria įvairias emocijas. Jeigu jos užtrunka ilgiau, gali išsivystyti depresija“, – pabrėžia E.Šidlauskas.
Pasak jo, normalu, kad pradinis šokas pamažu sklaidosi ir skausmas palengva atlėgsta. Gyvieji tęsia darbus ir gyvenimas grįžta į įprastas vėžes.
Tačiau nuo sunkių minčių bėgti nereikėtų. Psichologas pastebi, kad žmonės linkę vengti to, kas jiems nemalonu, bet užgniaužti negatyvias emocijas savyje – nesveika.
„Žmonės puola gerti raminamuosius vaistus, kitaip slopinti nemalonius jausmus. Tai nėra sveikas dalykas. Gaunasi, kad emocijos yra „užšaldomos“, jie lieka neišjausti ir atsiranda savotiškas sprogstamasis užtaisas, kuris gali paveikti psichinę arba fizinę sveikatą.
Nereikia gedėjimo greitinti, slopinti jausmų, verčiau natūraliai priimti gyvenimo smūgį ir leisti gyti emocinei žaizdai“, – pataria E.Šidlauskas.
Netikėtą netektį ištverti sunkiau
Sielvartas priklauso ir nuo netekties aplinkybių. Staigi mirtis sukrečia smarkiau, išmuša pagrindą iš po kojų, sukelia nesaugumo jausmą.
„Netikėtas sukrėtimas, kuriam pasiruošti nebuvo resursų ir jį lydintis skausmas gali net sukelti psichologinę traumą.
Suprantama, taip nebūna, jei viskas vyksta palaipsniui. Pavyzdžiui, pagyvenęs žmogus serga įvairiomis ligomis, jo sveikata ilgą laiką blogėja, tuomet po truputį susitaikome su artėjančia netektimi, priimame tą faktą. Todėl nėra tokio stipraus momentinio skausmo“, – paaiškina pshichologas.
Normalu, kad gilus sielvartas aplanko įvykus nelaimei, kai miršta jaunas, stiprus ir sveikas žmogus.
„Nesitikime, kad jaunas žmogus, kuriam dar visas gyvenimas prieš akis, mirs, o jis staiga žūva. Apmaudas yra stipresnis ir įvykis traumuoja labiau nei tuomet, kai miršta vyresnio amžiaus asmuo, spėjęs atsigerti iš gyvenimo taurės. Tokią netektį priimti ir žmogų paleisti būna lengviau“, – sako E.Šidlauskas.
Gedulo ritualai – terapija
Su katalikišku pamaldumu sietinos mirusiojo atminimo praktikos, kai praėjus įvairiems laiko tarpsniams po mirties – mėnesiui, metams, dešimtmečiui – artimieji susirenka pagerbti velionio atminimo, palengva nunyksta.
Psichologo teigimu, laidotuvių ir gedulo ritualai atlieka terapinę funkciją, yra naudingi gyviesiems.
„Žmogui mirus, aplanko bejėgiškumo jausmas, supratimas, kad nieko negali pakeisti. Galbūt liko neišsakytų žodžių, kažkas neužbaigta, norisi ką nors padaryti dėl artimo žmogaus, bet jau vėlu, nieko negali.
Pasitelkę ritualus, tą troškimą kažką padaryti vardan velionio galime realizuoti: maldos, mišios, nešamos gėlės, žvakutės – būdas išreikšti likusius jausmus. Vyksta savotiškas pašnekesys su anapusybe, kuris sumažina emocinę naštą. Ritualai padeda įprasminti netektį įir palengvinti gedulą“, – teigia E.Šidlauskas.
Pasak jo, nesant šių ritualų, gali būti prasminga dėl gedulo kreiptis į psichoterapeutą arba psichologą, ypač tuomet, kai netekties skausmas negyja, tampa nuolatiniu palydovu.
Naštą lengviau pakelti drauge
Gedulo savipagalbos grupės lankymas – dar ne visiems pažįstama, pastaruoju metu populiarėjanti terapijos forma.
Psichologas paaiškina, kad Lietuvoje jos neturi centralizuotos struktūros, dažniausiai steigiamos prie maldos namų. E.Šidlausko nuomone, savipagalbos gali būti naudingos, nes padeda lengviau priimti tekusį skaudų smūgį.
„Seniai pastebėta, kad mums lengviau pakelti naštą, savo kančią šalia panašaus likimo žmonių. Dažnas klausia: „kodėl man?“, o čia pamatome, kad ir kitiems taip nutinka, todėl mažėja nuoskauda. Taip pat padrąsina kitų pavyzdys: matai, kad jie laikosi ir tau pačiam tampa lengviau priimti netektį“, – paaiškina E.Šidlauskas.
Pasak jo, savipagalbos grupei gali vadovauti psichologas, tačiau dažnai ją organizuoja ir žmonės be specialaus išsilavinimo.
Deja, ypač gili netekties žaizda gali neužgyti be profesionalo pagalbos. Nutinka taip, kad psichologinė trauma kliudo žmogui gyventi toliau.
„Tokią būseną galima apibūdinti „sustingusio laiko“ sąvoka. Žmogus gyvena praeities laike ir negali pilna širdimi įsilieti į dabartį. Tokiu atveju reikalinga psichoterapija, kuri padėtų atšildyti sustingusį laiką, leistų priimti skaudų įvykį, paleisti prarastą artimąjį. Kartais žmogus pats to padaryti negali ir tuomet reikia kreiptis į specialistą“, – paaiškina E.Šidlauskas.
Apie pagalbos galimybes
Aktualią ir patikimą informaciją apie emocinę sveikatą bei prieinamą psichologinę pagalbą taip pat galima rasti interneto svetainėje pagalbasau.lt.
Psichikos sveikatos sunkumai skiltyje galite rasti visą informaciją apie psichologinius sutrikimus – simptomus, kaip atpažinti, dėl kokių priežasčių atsiranda šie sutrikimai, kaip padėti sau ir savo artimajam.
Svetainėje galima atlikti įvairius nerimo, nemigos, geros savijautos, depresijos, valgymo sutrikimų, priklausomybės nuo rūkymo ir kt. testus.
Gauk pagalbą skiltyje galite rasti visą informaciją apie skirtingas psichologinės pagalbos galimybes:
– Jaučiantys emocinius sunkumus ir norintys su kažkuo pakalbėti čia ir dabar, gali kreiptis į emocinės paramos tarnybas (parama telefonu ar internetiniu susirašinėjimu);
– Nemokamas psichologo konsultacijas be gydytojo siuntimo galima gauti psichikos sveikatos centre arba visuomenės sveikatos biure;
– Visuomenės sveikatos biure organizuojami streso ir emocijų valdymo ir kiti psichologinį atsparumą, gerovę stiprinantys užsiėmimai grupėse, vyksta savitarpio paramos grupių veikla;
– Jei reikalinga pagalba dėl psichikos ir elgesio sutrikimo, kreipkitės į gydytoją psichiatrą psichikos sveikatos centre, kuris įvertins psichikos sveikatos būklę ir nustatys diagnozę, bei skirs reikiamą gydymą (vaistus ir/ar psichologines konsultacijas);
– Esant reikalui, gydytojas gali siųsti gauti specializuotas paslaugas ligoninėje arba dienos stacionare, arba skirti psichoterapiją;
– Esant ūmiai būklei, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, skambinti 112. Greitosios medicinos pagalbos specialistai pristatys asmenį į asmens sveikatos priežiūros priėmimo-skubios pagalbos skyrių, kur bus suteikta būtinoji pagalba.
Pagalbasau.lt puslapyje taip pat rasite nuorodą į programėlės „Ramu“ atsisiuntimo puslapį. Programėlė – tai skubi pagalba panikos atakos metu, kuri visada su tavimi. Tuo pačiu tai ir kasdienis pagalbininkas mokantis nurimti, atsipalaiduoti.
Projektas finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
