Tyrėjai iš Kalifornijos universiteto teigia, kad taip yra dėl raudonosiose vynuogėse esančio junginio, kuris gali sutrikdyti alkoholio apykaitą organizme.
Šis junginys yra antioksidantas arba flavanolis, vadinamas kvercetinu. Raudonosios vynuogės, veikiamos saulės spindulių, pagamina daugiau kvercetino.
Ironiška, bet vienas iš tyrėjų, profesorius Andrew Waterhouse'as, sakė, kad į galvos skausmą linkusiems žmonėms brangesni raudonieji vynai yra nepalankesni nei pigūs.
„Pigios vynuogių veislės auginamos ant vynmedžių su daugybe lapų, todėl jos negauna tiek daug saulės“, – sakė jis. „Tuo tarpu aukštos kokybės vynuogės auginamos mažesniuose plotuose, vynmedžiai turi mažiau lapų.
Saulės kiekis kruopščiai valdomas, kad pagerėtų vyno kokybė“, – teigė A.Waterhouse'as.
Tačiau ne visiems toks paaiškinimas atrodo logiškas.
Londono Karalienės Marijos universiteto eksperimentinės terapijos ekspertas profesorius Rogeris Corderis sakė, anot neoficialių duomenų, pigesni vynai dažniau sukelia galvos skausmą. Jo teigimu, reikėtų atkreipti dėmesį į masinės gamybos gėrimų sudėtį ir naudojamus priedus.
Galimas kaltininkas
Raudonojo vyno sukeliamam galvos skausmui paaiškinti iškeltos net kelios teorijos. Viena jų teigia, kad kalti gali būti sulfitai – konservantai, kurie prailgina vyno galiojimo laiką ir išlaiko jį šviežią.
Tačiau paprastai daugiau sulfitų yra saldžiame baltame vyne, o ne raudoname.
Nors dalis žmonių gali būti alergiški sulfitams ir turėtų jų vengti, nėra daug įrodymų, kad sulfitai gali sukelti galvos skausmą.
Kitas galimas kaltininkas yra histaminas – sudedamoji dalis, kuri dažniau aptinkama raudoname vyne.
Histaminas gali praplėsti kraujagysles, o tai gali nulemti galvos skausmą. Tačiau vėlgi, trūksta tvirtų įrodymų.
Rengiasi įdomiam eksperimentui
Specialistai žino, kad daugiau nei vienas iš trijų Rytų Azijos kilmės žmonių netoleruoja bet kokios rūšies alkoholio – alaus, vyno ir stipriųjų gėrimų. Tokiu atveju, išgėrus parausta veidas, kamuoja galvos skausmas ir pykinimas.
Taip yra dėl geno, turinčio įtakos alkoholio metabolizavimo fermentui ALDH2. Alkoholis organizme skaidomas dviem etapais – jis virsta toksišku junginiu acetaldehidu, kurį ALDH2 paverčia nekenksmingu acetatu, iš esmės actu.
Jei to padaryti nepavyksta, kenksmingas acetaldehidas kaupiasi ir sukelia nemalonius simptomus.
Mokslininkai teigia, kad panašus mechanizmas yra susijęs su raudonojo vyno sukeltu galvos skausmu.
Jie laboratorijoje įrodė, kad kvercetinas gali netiesiogiai blokuoti ALDH2 veikimą.
Pasak tyrimo, kurio rezultatai buvo paskelbti žurnale „Scientific Reports“, kvercetinas kelia problemų tik tada, kai yra sumaišomas su alkoholiu.
Kvercetino taip pat yra daugelyje kitų vaisių ir daržovių – dėl savo naudingų priešuždegiminių savybių jį galima vartoti net kaip maisto papildą – neatrodo, kad vien kvercetinas savaime sukeltų galvos skausmą.
Tiesa, tai dar reikėtų įrodyti su savanoriais. Galimas toks eksperimentas: žmonėms, kurie linkę dėl raudonojo vyno skųstis galvos skausmu, duodama kvercetino papildų, o kitiems kvercetino ir alkoholio mišinio.
„Pagaliau esame teisingame kelyje aiškinant šią tūkstantmečių senumo paslaptį. Kitas žingsnis – moksliškai patikrinti tai su žmonėmis, kuriems pasireiškia galvos skausmai. Sekite naujienas“, sakė vienas iš tyrimo autorių, Kalifornijos universiteto profesorius Morisas Levinas.
Pasak jo, tikimasi šiuos tyrimus pradėti po kelių mėnesių.
Tačiau R.Corderis, tyrinėjęs galimą vyno naudą sveikatai, mano, kad verta ištirti ir kitas sudedamąsias vyno dalis, kurios gali sukelti galvos skausmą.
Parengta pagal BBC inf.
