Bėgimą septyniasdešimtmetis atrado sulaukęs 50-ties.
Sveikata nesiskundžiantis inžinierius tikėjosi, jog ligos aplenks jį.
Tačiau vyras buvo priblokštas, kai prieš trejus metus, norėdamas pasikeisti akinius, pasitikrino akis.
Nustatė glaukomą
Akių ligų kabinete jis sužinojo, kad serga glaukoma. Vyras buvo nustebęs, kai gydytoja jam paaiškino, kad glaukoma galėjo prasidėti mažiausiai prieš dešimt metų. Jeigu iškart būtų buvę skirta vaistų, liga būtų kur kas mažiau sužalojusi regos nervą. Tačiau nebuvo jokių nemalonių pojūčių, dėl kurių vyras būtų sunerimęs.
„Ilgai nesupratau, kad sergu glaukoma. Nežinojau, kaip ši liga nustatoma, kokios jos priežastys“, – prisipažino R.Kondratas.
Vyras jaudinosi, ar dėl glaukomos medikai nesiūlys jam atsisakyti bėgiojimo ir imtis kokio nors ramesnio pomėgio.
Bėgikas neslėpė – būtų buvę sunku apsispręsti. Jis yra bėgęs maratoną Paryžiuje ir Poznanėje, dalyvavęs Amsterdamo, Dresdeno pusmaratoniuose. 2011-aisiais Dresdene vilnietis iškovojo pirmąją vietą vyresnių nei 65 metų pusmaratonio bėgikų grupėje.
„Niekada nebuvau sportininkas, bet tai tapo mano gyvenimo įpročiu. Išeinu į mišką ir bėgu, kur akys veda“, – aiškino R.Kondratas.
Sporto medicinos centro specialistai patarė jam mažinti krūvį ir nedalyvauti varžybose, tačiau toks atsakymas neįtikino maratono mėgėjo.
Reguliariai treniruodamasis jis pripratino organizmą prie didelio krūvio. R.Kondratas buvo įsitikinęs, kad ir toliau gali drąsiai dalyvauti įvairiose bėgimo šventėse.
Glaukomos diagnozė jam iškėlė daug sudėtingų klausimų. Vyras svarstė ir apie tai, kad Lietuvoje būtų naudinga sukurti glaukomos patikros programą.
„Man labai keista, kad iki šiol šalyje nėra glaukomos profilaktikos ar ankstyvosios diagnostikos programos, nors ši liga yra klastinga, kaip ir prostatos ar storosios žarnos vėžys“, – stebėjosi vilnietis.
Glaukoma ne veltui vadinama regėjimo vagimi – ji pasižymi tuo, kad pamažu siaurėja akiplotis. Regos nervas nyksta be skausmo ir kitokių nemalonių pojūčių.
Dėl glaukomos būna sunku vairuoti, pereiti gatvę, pasižiūrėti į kairę ar dešinę, tačiau žmogaus regėjimo aštrumas dar ilgai nesumažėja. Pavyzdžiui, kataraktą žmogus pajunta kur kas anksčiau nei glaukomą.
Diagnostika tobulėja
Akių priežiūros ir gydymo centre „Rega“ dirbanti medicinos mokslų daktarė gydytoja Rasa Bagdonienė prisiminė, kaip prieš daugelį metų Vilniuje buvo įkurtas vienas pirmųjų glaukomos profilaktikos kabinetų.
Sovietiniais laikais galiojo tvarka – visi vyresni nei 40 metų žmonės, dėl ko nors užsukę į polikliniką, privalėdavo pasimatuoti akispūdį. O tik tada patekdavo pas specialistą. Jei akispūdis būdavo per didelis, pirmiausia tekdavo aplankyti akių ligų gydytoją. Pacientams tai buvo naudinga, nes pavykdavo laiku įtarti glaukomą.
Šiuo metu nėra tokios tvarkos, nors ankstyva diagnozė padėtų išgelbėti regėjimą – laiku paskyrus vaistų įmanoma stabdyti regėjimo nervo nykimą.
Pastaruoju metu pasaulyje yra daug įvairių glaukomos diagnostikos metodų, jie prieinami ir Lietuvoje.
Pavyzdžiui, atlikus optinės koherencijos tomografijos tyrimą, netgi specialaus medicininio išsilavinimo neturintis pacientas gali suprasti, kiek glaukoma pažeidė regos nervą.
Ilgainiui kartojant šį tyrimą galima įvertinti, ar liga sustojo, ar vystosi toliau.
Šiuolaikiniai tyrimai viską parodo kaip ant delno, o pacientas turi objektyvų įrodymą, kokie regos nervo pokyčiai vyksta.
Gydytoja R.Bagdonienė priminė, kad vyresniems nei 40 metų asmenims akis būtina tikrintis kasmet ar kartą per dvejus metus. Jeigu šeimoje kas nors anksčiau sirgo glaukoma, reikėtų tikrinti akis anksčiau.
Kai kurie žmonės sako: „Prieš 10 metų buvau pas gydytoją, ir viskas buvo gerai.“ Norint kuo anksčiau nustatyti glaukomą to nepakanka, nes nėra jokios garantijos, kad liga neapsilankys praėjus 2–3 metams.
Moksliniai tyrimai rodo, kad sergant kai kuriomis lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, cukriniu diabetu, hipertenzija, kai vargina padidėjęs kraujospūdis, fizinis krūvis turi teigiamo poveikio, todėl reguliariai sportuojančiam žmogui kai kurie gydytojai pataria net mažinti vaistų dozes.
Ar tokie patarimai gali praversti ir glaukoma sergantiems žmonėms?
Yra žinoma, kad nedidelis fizinis krūvis padeda sumažinti akispūdį keliais vienetais. Tačiau yra įvairių glaukomos formų.
Pavyzdžiui, pigmentinė glaukoma, kuri dažniau nustatoma jaunesnio amžiaus žmonėms, išskirtinė tuo, kad dėl fizinio krūvio akispūdis tik padidėja.
„Tik atlikę tyrimus galime pasakyti, ar sportuojant glaukoma nepaūmės“, – aiškino gydytoja R.Bagdonienė.
Kita vertus, pasitaiko ir tokių atvejų, kai žmogus jau serga glaukoma, tačiau akispūdis normalus. Taip dažniausiai atsitinka žmonėms, kurių galūnės dažnai šąla, – tai parodo, kad periferinė kraujotaka yra prasta.
Dėl šios priežasties taip pat blogėja regos nervo funkcijos ir pamažu prarandama akių šviesa.
Ką reikia žinoti apie glaukomą
Tikimybė susirgti glaukoma didėja su amžiumi.
Glaukoma – vyresnio amžiaus žmonių liga, todėl sulaukus 40 metų būtina išmatuoti akispūdį. Pasitaiko atvejų, kai glaukoma serga jaunesni žmonės, taip pat vaikai, bet tai būna rečiau.
Jungtinėje Karalystėje atlikti tyrimai rodo, kad vos vienas procentas keturiasdešimtmečių serga glaukoma, o tarp sulaukusių 65 metų ši liga nustatoma 5 proc.
Kai kurie žmonės mano, kad sulašinus paskirtus vaistus glaukomos gydymas baigtas. Netiesa. Glaukoma sergama visą gyvenimą. Tai ne apendiksas, kurį pašalinus žmogus pasveiksta. Glaukomos priežasties neįmanoma pašalinti nei vaistais, nei operacija. Įmanoma tik pristabdyti ligą.
Vienintelis efektyvus būdas, stabdantis glaukomą, – mažinti akispūdį. Kuo labiau išsivysčiusi liga, tuo mažesnis turi būti akispūdis.
Glaukomos gydymas priklauso nuo paciento ir gydytojo bendradarbiavimo – ar pacientas laiku atvyksta pasitikrinti, ar lašinasi skirtus vaistus.
Kai kuriems pacientams reikia naudoti ne vieną, o kelis preparatus. Būna, kad nuo kai kurių vaistų rausta ir perši akys. Tai nėra patogu, bet pacientai turėtų suprasti, kad tinkamai nesigydydami gali netekti regėjimo.
