Nors dar nebuvo dienos, kad trenerė abejotų, ar galės tęsti savo darbą, nuo pernai liepos, kai buvo nustatytas skrandžio vėžys, jai teko ištverti ne vieną sunkią akimirką.
Buvusi sportininkė tik džiaugiasi, kad gali savimi pasirūpinti, vaikščioti, vairuoti, bet viską reikia daryti pamažu.
Palaikė artimieji
„Mieli mano draugai, retai kreipiuosi prašydama rimtos pagalbos, bet šįkart nebėra kada gėdytis ir laukti“, – rašė socialiniame tinkle Eglė, nusiteikusi didvyriškai susigrumti su vėžiu.
Šioje kovoje ji ne viena – paramos akciją surengę bičiuliai, buvę klasės draugai, artimieji daug prisidėjo prie jos gydymo. Eglė dėkinga už moralinę pagalbą Šv.Pranciškaus onkologijos centrui, taip pat Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui.
E.Kvederienė neslėpė, kad labiausiai trūksta lėšų medikamentams, nes jos liga nepasiduoda standartiniam gydymui.
Jaunystėje akademinį irklavimą pasirinkusi Eglė nė karto nesuabejojo savo pašaukimu.
Ji iki šiol prisimena, kaip pasaulio jaunimo čempionate užėmė 7-ąją vietą.
E.Kvederienė nesigaili, kad pasuko savo motinos Stanislavos Rukevičienės, kuri buvo irklavimo trenerė, pėdomis. Eglė įsitikinusi, kad ši sporto šaka nėra kuo nors sudėtingesnė moteriai nei kitos.
„Visur yra sunku, jei sieki rezultatų, – ar imtum moterišką, ar nemoterišką sporto šaką“, – sakė dabar ligos užklupta E.Kvederienė.
Kai Eglė baigė vidurinę mokyklą, jai nekilo abejonių, kur toliau studijuoti. Merginą gerai pažinoję draugai tuomet tikino, kad ji turėtų pasirinkti ne sporto pedagogiką, o kokį nors rimtesnį mokslą. Bet Eglės širdis nuo mažens linko prie sporto ir ji žinojo, kad nori būti irklavimo trenerė.
„Man nereikėjo kaip kitiems ilgai dvejoti, ką pasirinkti. Aš gerai žinojau, ką noriu toliau veikti“, – prisimena Eglė.
Mintis steigti irklavimo klubą „Gigas“ atėjo vėliau, nes parama sportui mūsų šalyje nėra didelė. Norint išvežti auklėtinius į pasaulio irklavimo čempionatą, reikia ieškoti rėmėjų, o be jų neįmanoma to padaryti.
Po skyrybų viena du sūnus – 15-metį Roką ir 17-metį Mantą auginanti Eglė prisipažino, kad negalėjo niekuo skųstis. Iki pat tos lemtingos dienos, kai sužinojo, kad serga skrandžio vėžiu.
Streikavo skrandis
Sunkumas, padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas – tokie negalavimai E.Kvederienei kurį laiką nekėlė didelių rūpesčių.
Keliskart atlikusi endoskopijos tyrimą gydytoja vis ramino irklavimo trenerę, kad viskas gerai, skrandžio gleivinė graži, tik bėda, kad yra refliuksas, nes neužsidaro raukas, skiriantis stemplę nuo skrandžio.
Negalavimai vis dažnėjo. Kai tik moterį imdavo varginti sunkumas po krūtinkauliu, ji žinodavo, kokių nusipirkti tablečių, nes joms nereikia recepto.
„Užeidavo kažkoks negerumas, išgerdavau tablečių, mažinančių skrandžio rūgštingumą, ir vėl viskas būdavo gerai“, – pasakojo irklavimo trenerė.
O pernai vasarą moterį ėmė kamuoti nepaaiškinamas nuovargis, jai norėdavosi vis mažiau sportuoti su savo auklėtiniais.
Kilus mintims, kad galbūt reikėtų labiau save patausoti, ji suversdavo kaltę vasaros karščiams.
Nuo jaunystės įpratusi pakelti didelį fizinį krūvį moteris manė, kad silpnumo priežastis – kad su prakaitu pasišalindavo daug svarbių mikroelementų.
Todėl Eglė stengėsi vartoti maisto papildus, kurių sudėtyje yra kalio, magnio, geležies.
Dabar jai atrodo, kad tas silpnumas buvo apgaulingas.
„Su auklėtiniais sėsdavau į valtį, bet jei reikėdavo kur nors toliau paeiti, man norėdavosi sėsti prie vairo ir važiuoti“, – prisimena E.Kvederienė.
Vėžys jau buvo pažengęs
Netgi prasidėjęs vidinis kraujavimas moteriai iš pradžių nesukėlė didelių nepatogumų. Po mėnesio gydymo buvo atlikta skrandžio biopsija, o tada paaiškėjo – skrandžio vėžys jau metastazavęs. Ši žinia irklavimo trenerę užklupo 2014 metų liepą.
Gydytojai taikė moteriai ne vieną chemoterapijos kursą, šį metodą kompensuoja Ligonių kasa. Bet E.Kvederienei netiko standartinis chemoterapinis gydymas.
Liga smarkiai apvertė aukštyn kojomis trenerės darbo planus. Pirmieji 6 chemoterapijos kursai buvo varginantys, jie trukdavo savaitę ar ilgiau. Ligonę užklupdavo silpnumas, pritrūkdavo jėgų.
Gydytojai vylėsi, kad vėliau bus galima atlikti operaciją, tačiau pusmetį trukusi chemoterapija nebuvo tokia veiksminga, kaip jie tikėjosi. Vėliau trenerė vyko į Nacionalinį vėžio institutą, įsikūrusį Vilniuje, kur jai buvo taikoma dendrinių ląstelių terapija, jos kaina siekė 5 tūkstančius eurų.
Tačiau diena, kai bus atlikta operacija, vis dar neišaušo.
„Konsultavausi tiek Vilniuje, tiek Klaipėdoje, bet chirurgai atsisakė mane operuoti. Gydytojai tikino, kad dar nepavyko sutramdyti vėžio, – dėl chemoterapijos poveikio vėžio židiniai turėjo surandėti, tada būtų pavykę operuoti“, – savo ligos istoriją pasakojo buvusi sportininkė.
Kas laukia ateityje? Apie tai mąstydama E.Kvederienė neranda atsakymo. Europoje neseniai registruotas naujas chemoterapijos preparatas dar nepasiekė Lietuvos. Ligonių kasa jo nekompensuoja.
„Vaistų kainos kosminės, reikėtų parduoti butą, vienas chemoterapijos kursas kainuoja maždaug 10 tūkstančių eurų.
Jei paaiškėtų, kad toks metodas yra veiksmingas, galbūt reikėtų mažiausiai šešių tokių kursų“, – svarstė E.Kvederienė.
„O jeigu nebus operacijos, kas tada?“
Kai tokį klausimą Eglė uždavė savo gydytojai, ji patarė ateiti po trijų mėnesių. Eglei atrodė, kad trys mėnesiai – amžinybė.
Ji sunerimo, kad reikia ieškoti kokio nors kito gydymo būdo.
Moteris vylėsi, kad galės dalyvauti klinikinėje vaistų studijoje. Tai būtų dar viena galimybė sutramdyti vėžį. Bet atlikus daug įvairių tyrimų paaiškėjo, kad pacientė negalės dalyvauti tarptautinėje studijoje.
„Nepatekau, nes mano hemoglobino kiekis buvo per mažas“, – prisipažino buvusi sportininkė.
Medikai dar turi įvairių galimybių gydyti Eglę, tik bėda, kad būtini vaistai nėra kompensuojami.
Klaipėdietė dėkinga ne tik savo draugams, bet ir Lietuvos irklavimo federacijai, Kūno kultūros ir sporto departamentui.
Nereceptiniai vaistai tik užmaskuoja ligą
Skrandžio vėžys neatsiranda per vieną dieną. Tuo įsitikinęs Klaipėdos universitetinės ligoninės Chemoterapijos skyriaus vedėjas Alvydas Česas.
Šiuo metu pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, išskyrus Azijos šalis, mažėja sergamumas skrandžio vėžiu. Bėda kita. Prieš kelis dešimtmečius Lietuvoje skrandžio vėžiu dažniausiai susirgdavo 60–70 metų žmonės, dabar – dešimtmečiu jaunesni.
„Neaišku, kodėl skrandžio vėžys nusitaiko į vis jaunesnius žmones. Neaišku, kodėl šia liga serga sveiką gyvenimo būdą pasirinkę asmenys“, – pripažino gydytojas A.Česas.
Dar viena tendencija – šiuo metu kur kas dažniau nustatoma agresyvių skrandžio vėžio formų. Manoma, kad tai gali būti susiję su mitybos ypatumais, įvairių medikamentų vartojimu ir kitais nepalankiais veiksniais.
Pajutus pirmuosius skrandžio negalavimus ypač svarbu žinoti, kiek galima vartoti nereceptinius vaistus.
– Kiek ilgai gali trukti savigyda vaistais, mažinančiais rūgštingumą? – paklausiau gydytojo A.Česo.
– Jei dažnai kamuoja padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas, reikia sunerimti, ar tai nėra ženklas, kad atsirado opa.
Viena skrandžio vėžio priežasčių – bakterija Helicobacter pylori, kuri sukelia opaligę. Jei nesunaikiname šios bakterijos, opaligė atsinaujina ir ilgainiui gali išsivystyti vėžys.
Lietuvoje ši bakterija smarkiai išplitusi, ja galime užsikrėsti bučiuodamiesi, bendraudami. Išsigydyti įmanoma vartojant antibiotikus. Tačiau galima ir pakartotinai užsikrėsti. O tai reiškia, kad būtina kartoti gydymą, kai tik atsinaujina opaligė.
– Kada patartumėte kreiptis į gydytoją?
– Nereikia manyti, kad rėmuo atsirado dėl to, kad žmogus šiek tiek persivalgė ar užkando neįprasto maisto. Jei negalavimai kartojasi, pavojinga malšinti padidėjusį skrandžio sulčių rūgštingumą nereceptiniais medikamentais. Tai tik negalavimų slopinimas, o tikroji ligos priežastis ir toliau lieka neaiški.
Yra daugybė priežasčių, sukeliančių padidėjusį skrandžio sulčių rūgštingumą. Ne tik stresas, nervinė įtampa, mityba.
Kyla rėmuo (gastroezofaginis refliuksas), kai pavalgius jaučiamas deginimas, skausmas ar maudimas už krūtinkaulio, šleikštulys, kartėlis burnoje, nes atpilama rūgščiu skrandžio turiniu.
Vaistai, kurie malšina šiuos negalavimus, iš tikrųjų gali maskuoti ligą. Tai pavojinga, nes liga toliau vystosi, o žmogus nieko neįtaria.
Blogai, kai žmonės griebiasi savigydos, nežinodami, kas jiems gresia. Todėl skrandžio vėžys gali būti nustatytas pernelyg vėlai, kai gydymas tampa sudėtingas ir nelabai sėkmingas.
Pagrindinis gydymo metodas – operacija
Visame pasaulyje gydytojai diskutuoja, kaip geriausiai gydyti skrandžio vėžį. Pagrindinis gydymo metodas yra chirurginis, chemoterapija gali būti skiriama kaip pagalbinis būdas iki ar po operacijos.
Tokiu būdu yra stabdomi navikai norint sėkmingai juos pašalinti. Tačiau susidarius metastazėms tai ne visada pavyksta.
Palyginti su išplitusio storosios žarnos ar krūties vėžio gydymu, kai susidarius metastazėms dar įmanoma efektyviai ligonį gydyti chemoterapija, susirgus skrandžio vėžiu tokių galimybių ne visada būna.
Daug vilčių teikia pernai gruodį Europoje registruotas naujas biologinis medikamentas. Jis gali padėti kontroliuoti ligą.
Tačiau Lietuvoje dar nėra pradėta netgi šio preparato registravimo ir kompensavimo byla. Ekspertų grupės visame pasaulyje dar tyrinėja šio medikamento efektyvumą.
Eglei labai reikia mūsų pagalbos. Ji šiuo metu didvyriškai kovoja su agresyviai nusiteikusiu skrandžio vėžiu. Šioje kovoje vien optimizmo neužtenka – reikalingi brangūs vaistai.
LABAI PRAŠAU JŪSŲ VISŲ, jei šiais metais dar nenusprendėte, kam skirsite 2 procentus Gyventojų pajamų mokesčio, prašau skirti juos Eglei. Šie pinigai bus panaudoti įsigyti reikiamų vaistų, kovojant su vėžiu.
Padėti Eglei galite paaukodami į jos kubo sąskaitą: Gavėjo identifikacinis numeris: 300074345 Asociacija: irklavimo klubas „Gigas“ Nr. LT 227300010088193224 Mokėjimo paskirtis: Parama Eglei – vaistams
