Šios patikros tikslas – ne tik mažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis – krūtinės angina, miokardo infarktu, smegenų išemija ar smegenų išemijos priepuoliu, insultu, periferinių arterijų tromboze, bet ir atrinkti sergančius ateroskleroze ar cukriniu diabetu žmones, kurie dar nejaučia jokių negalavimų.
Šią programą pradėjęs Vilniaus universiteto Širdies ir kraujagyslių ligų klinikos vedėjas profesorius akademikas Aleksandras Laucevičius pripažino, kad profilaktinė medicina dar sunkiai skinasi kelią Lietuvoje.
Įprotis sočiai valgyti, kai su maistu gaunama per daug riebalų, cholesterolio, druskos, skatina pilvinį nutukimą. Nejudrus gyvenimo būdas, mažas fizinis aktyvumas – visus šiuos veiksnius susumavus paaiškėja, kad žmogų tik žingsnis skiria nuo širdies ir kraujagyslių ligų.
Antsvoris ir netinkamai kontroliuojamas padidėjęs kraujospūdis, gresiantis angliavandenių ir riebalų metabolizmo sutrikimas, o vėliau išsivystęs cukrinis diabetas – susiklosto daug aplinkybių, dėl kurių net keturiasdešimtmečiai vyrai gali patirti infarktą.
– Pagal širdies operacijų, intervencinės kardiologijos procedūrų skaičių esame tarp pirmaujančių Europos šalių. Ko mums dar trūksta?
– Mūsų bėda – prasta prevencija. Ilgai vyravo nuomonė – širdies ir kraujagyslių ligos moterims gresia vėliau nei vyrams. Tai atsitinka po menopauzės, kai natūraliai sumažėja moteriškųjų hormonų kiekis organizme.
Dabar tokį požiūrį daugelis medikų jau kritikuoja, nes dažnai širdies ligos išsivysto dėl medžiagų apykaitos sutrikimo ar diabeto. Metabolinis sindromas prasideda gerokai anksčiau nei diabetas, o pastarasis paankstina širdies ir kraujagyslių ligas.
Esu įsitikinęs, kad moteris, kaip ir vyrus, reikia pradėti tikrinti kuo anksčiau – nelaukiant, kol jos įžengs į šeštąjį dešimtmetį.
– Kokie atliekami tyrimai?
– Prevencijos programa apima du etapas. Iš pradžių šeimos gydytojas užrašo elektrokardiogramą, atliekami laboratoriniai tyrimai, nustatomas gliukozės, lipidų kiekis kraujyje, užpildoma anketa. Programoje dalyvauja per 90 procentų šalies pirminės sveikatos priežiūros centrų.
Jei pacientas turi didelę kardiovaskulinę riziką, pavyzdžiui, dislipidemiją (didelį kraujo riebalų kiekį), jei jo giminėje jau buvo sergančių širdies ligomis, skiriamas gydymas. Tuo metu nustačius metabolinį sindromą ar pradinę diabeto stadiją, žmogus siunčiamas į specializuotą kardiovaskulinės prevencijos padalinį.
Kuriant šią programą manyta, kad tokie centrai tolygiai išsidėstys visoje šalyje.
Bet gyvenimas pakoregavo šį planą. Šiuo metu nėra daug valstybinių gydymo įstaigų, atliekančių antrąjį patikros etapą.
Iš Vilniaus teritorinei ligonių kasai priklausančių gydymo įstaigų daugiausia jų atlieka Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, šiek tiek mažiau – Alytaus apskrities ligoninė.
Kaune situacija prastesnė – iš valstybinių įstaigų tokią patikrą aktyviau atlieka Dainavos ir Centro poliklinikos, taip pat privati klinika „Elite Medicale“, Klaipėdos krašte – tik privati klinika „Kardiovita“.
Panaši situacija susiklostė ir Šiauliuose, kur tyrimus galima atlikti tik privačioje klinikoje „Pirmoji viltis“.
Visi antrojo etapo tyrimai pacientams nemokami, nes lėšas skiria Valstybinė ligonių kasa, bet privačios klinikos rodo daugiau iniciatyvos.
Kiekvienas centras gali pasigirti, kad buvo tokių pacientų, kurie neįtarė infarkto ar insulto pavojaus, nors vaikščiojo su „tiksinčia bomba“. Tai – susiaurėjusios širdies vainikinės kraujagyslės.
Prevencijos programos idėja – ne tik išsiaiškinti tokius atvejus, kai žmogus niekuo nesiskundžia, nejaučia skausmų širdies plote, nors kraujagyslės jau pažeistos aterosklerozės.
Mūsų tikslas – patarti žmogui, kaip reguliuoti padidėjusį kraujospūdį, mažinti lipidų kiekį kraujyje, ugdyti sveikos gyvensenos įpročius. Tai įvykdžius, ateityje įmanoma išvengti ūmių kraujotakos sutrikimų.
– Ką rodo programos rezultatai?
– Iš visų vidutinio amžiaus žmonių, kuriems skiriama širdies ir kraujagyslių ligų prevencija, beveik 60 procentų turi padidėjusį arterinį kraujospūdį, nors dar neserga pažengusia širdies ar smegenų arterijų liga.
Tragiškiausia situacija Lietuvoje susiklostė dėl ankstyvosios aterosklerozės, kurios priežastis – padidėjęs lipidų kiekis kraujyje.
Maždaug 90 procentų vidutinio amžiaus žmonių turi prasidėjusią aterosklerozę. Nė vienoje Europos valstybėje nėra tokios graudžios situacijos. Sakyčiau, mus užklupo ankstyvosios aterosklerozės epidemija.
Dar vienas svarbus dalykas, į kurį būtina atkreipti dėmesį, – nejudrus gyvenimo būdas. Maždaug pusė vidutinio amžiaus žmonių Lietuvoje mažai juda, nesimankština, dar daugiau jų nesveikai maitinasi.
– Ar yra kuo pasidžiaugti?
– Galime palyginti: 2007 metais iš 100 tūkstančių gyventojų dėl širdies ir kraujagyslių ligų mirė 472 žmonės nuo 40 iki 65 metų, o 2012 metais šis rodiklis siekė 365. Bet bendras mirčių skaičius dėl širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje yra kur kas didesnis ir išlieka vienas didžiausių Europoje.
Apžvelgiant prevencijos programos pirmąjį dešimtmetį, būtų tikslingiau vertinti širdies ir kraujagyslių ligų lemiamą mirtį tik vidutinio amžiaus žmonių grupėje, o ne iš visų gyventojų.
Įdiegus programą, neabejoju, bus mažiau mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų, ilgės gyvenimo trukmė ir vis mažiau žmonių, sulaukusių 65 metų, skųsis širdies negalavimais.
– Ką gydytojas gali patarti žmogui, kuriam nustatyta ankstyva aterosklerozė, bet jis dar niekuo nesiskundžia?
– Būtina jį įtikinti keisti įpročius, nes po 10 ar 15 metų, o galbūt net rytoj jį ištiks infarktas ar insultas.
Prieš gerą dešimtmetį arterinės hipertenzijos kontrolė Lietuvoje buvo viena prasčiausių visoje Europoje. Kitaip sakant, pacientai galbūt ir vartojo vaistus, bet jiems nepasisekdavo padaryti taip, kad arterinis kraujospūdis siektų ne daugiau kaip 140/90 milimetrų gyvsidabrio stulpelio.
Situacija gerėja – daugiau nei ketvirtadalis pacientų sugeba tinkamai reguliuoti kraujospūdį. Tokią pažangą lėmė ne tik įdiegta širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa, bet ir vaistų nuo padidėjusio kraujospūdžio gera kompensavimo sistema.
Tarp kitų Europos valstybių mes būtume viduryje, o pirmautų tokios valstybės, kuriose padidėjęs kraujospūdis tinkamai reguliuojamas maždaug trečdaliui ar net daugiau pacientų. Šiuo požiūriu Europa dar smarkiai atsilieka nuo JAV, kur šis rodiklis siekia 60 procentų.
– O ką pasakytumėte apie „blogąjį“ mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolį?
– Šioje srityje – menki pasiekimai. Esame labiausiai atsilikęs kraštas Europoje, kur prasčiausiai kontroliuojami kraujo riebalai, o kartu ir aterosklerozės vystymasis. Iš visų pacientų, turinčių didžiausią riziką, mažiau nei 5 procentai sugeba tinkamai mažinti lipidų kiekį kraujyje, o mažesnės rizikos grupėje tokių asmenų yra apie 19 procentų.
Tai susiję ne tik su blogais mitybos įpročiais, nejudriu gyvenimo būdu, genetiniu polinkiu sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
Bėda ta, kad Lietuvoje pernelyg mažai vartojama statinų – aterosklerozę stabdančių specifinių vaistų. Kol šie medikamentai nebus skiriami žmonėms, kuriems jų iš tikrųjų reikia, tol Lietuvoje nepavyks sumažinti infarktų ir insultų skaičiaus.
– Kokie turi būti tyrimų duomenys, kad žmogus būtų ramus dėl savo sveikatos?
– Būtų idealu, jei sulaukus 40–65 metų didesnę paros dalį kraujospūdžio viršutinė riba siektų mažiau kaip 140 gyvsidabrio stulpelio, o apatinė – mažiau nei 90.
Viso pasaulio kardiologai pripažįsta, kad vyresnio amžiaus žmonėms nereikia smarkiai mažinti kraujospūdžio, nes tada atsiranda kitų negalavimų.
Kraujo riebalai yra skirstomi į „geruosius“ ir „bloguosius“. Mes tiriame „bloguosius“ riebalus. Tai mažas MTL cholesterolis, kurio turėtų būti mažiau nei 2,5 milimolio litre.
Jei žmogų buvo ištikęs infarktas ar insultas, MTL cholesterolio rodiklis turi būti mažesnis negu 1,7 milimolio litre. Bėda ta, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų turi daugiau nei dukart didesnį „blogųjų“ riebalų rodiklį.
Infarktas ar insultas ne už kalnų, o žmogus nieko nejaučia. Kad taip neatsitiktų, moterys nuo 50 metų, o vyrai net nuo 40-mečio bent kartą per dvejus metus turėtų pasitikrinti kraujospūdį, atlikti kardiogramą, laboratorinius kraujo riebalų, gliukozės tyrimus. Nuo to priklauso žmogaus ateitis – ankstyvoji aterosklerozė gali veikti kaip tiksinti bomba.
Pasaulyje kova su širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniais prasidėjo XX a. 8-ąjį dešimtmetį. Nuo 1970 metų iki 1985-ųjų mirštamumas nuo šių ligų Vakarų šalyse sumažėjo net iki 50 procentų.
Nuo 2006-ųjų šalyje pradėta vykdyti asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių programa, kuri skiriama vidutinio amžiaus žmonėms: vyrams nuo 40 iki 55 metų, o moterims – nuo 50 iki 65 metų.
Programa vyksta visoje šalyje. Joje dalyvauja beveik 95 procentai iš 400 pirminės sveikatos priežiūros centrų Lietuvoje.
Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa Lietuvoje apima beveik 800 tūkst. gyventojų. Apie 40 procentų jų jau patikrinti.
Širdies ir kraujagyslių ligų patikra apmokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis. Pacientui nereikia mokėti net kreipiantis į privačias klinikas.
