„Labas, mieloji. Tokiom situacijom, kaip jūsiškė, yra visokiausių paguodos „parengtukų“. Tarkime, Biblijoje, Jobo knygoje, kur gerasis dievobaimingas Jobas yra negailestingai ir žiauriai bandomas, idant būtų įrodytas jo tikėjimo tikrumas. Tik nežinau, ar tai paguos Jus.
Skaitydama kelias Jūsų parašytas, lyg trukčiojančias – kūkčiojančias eilutes, mėginau „pasimatuoti“ Jūsų situaciją. Nerašot, kodėl likote visiškai viena, bet galbūt kaip tik už to kabinčiausi, jei tektų išgyventi Jūsų likimą.
Kai esi vienas, tai tavo asmeninis likimas atrodo pats liūdniausias, negailestingiausias, varantis neviltin. Ir tik regėdamas kitų žmonių skausmą, imi suprasti, kad tikrai ne tu savimi matuoji kančios ribą. Nežinau, ar šitie mano samprotavimai Jus paguos, bet mane pačią tai privertė suklusti.
Nesiūlau matuotis kančiomis su kitais žmonėmis. Siūlau pamėginti nebebūti vienai, kabintis į žmones, kurie yra greta, kurie, galbūt, puola į neviltį susidurdami su daug mažesnėmis problemomis, nei jūsiškės.
Labai daug nevilties ir depresijos randasi iš vienatvės, iš labai klaidingo manymo, kad aš niekam nereikalingas. Reikalingas! Tai, ką jūs išgyvenat, jei ryžtumėtės tuo pasidalinti, labai padėtų ir be tėvų globos likusiems vaikams, ir tokiems pat ligoniams, kaip mudvi. Yra „Caritas“, yra įvairiausių pagalbos organizacijų, kuriose Jūs galite ieškoti paguodos sau, teikdama ją kitiems. Stiprybės Jums ir atleiskite, jei mano laiškas pasirodė nors kiek pamokslaujantis.“
***
Klausimus Rūtai ir POLA ekspertams galite užduoti portale lrytas.lt, įrašę juos į tam skirtą reklaminį skydelį – jį galite rasti ir po šiuo straipsniu.
