Šiuo metu valstybė finansuoja vieną šlapimą sugeriančią priemonę per dieną asmenims, kurie serga į konkretų sąrašą įrašytomis ligomis, pavyzdžiui, esant sužalotai centrinei nervų sistemai, po insulto, sergant išsėtine skleroze.
Tačiau į šį sąrašą nepatenka prostatos vėžys, Alzheimerio ir Parkinsono ligos – šie pacientai su šlapimo nelaikymo problema turi tvarkytis patys.
„Jeigu yra šlapimo nelaikymas, tai šitam žmogui reikia padėti, ir nesvarbu prie kokios ligos – tai tikrai neturėtų būti susieta“, – žurnalistams sakė darbo grupės šlapimo nelaikančių žmonių problemoms spręsti vadovas Zdislavas Skvarcianis.
Šiuo metu slaugos priemonėms per metus skiriama daugiau kaip 5 mln. eurų. Priėmus naują tvarką ši suma turėtų gerokai išaugti.
Anot Z.Skvarcianio, lėšų poreikis ir šaltiniai šiuo metu yra svarstomi, dėl to tariamasi su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
„Esminis dalykas yra lėšos, iš kur jas paimti. Privalomasis sveikatos draudimo fondas (PSDF), be abejo, daugiausia dėmesio kreipia į gydymo aspektą. Nors tai yra medicinos priemonė, bet tai daugiau socialinis aspektas.
Aš manau, kad prisidėti turėtų visi – ir Sveikatos apsaugos ministerija, ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, ir pats pacientas. Reikėtų diferencijuoti ir pagal sunkumo laipsnį“, – sakė Z.Skvarcianis.
Pasak jo, darbo grupė taip pat artimiausiu metu turėtų apsispręsti dėl kateterių platesnio skyrimo esant šlapimo susilaikymui.
Statistika rodo, kad su šlapimo nelaikymo problemomis susiduria 4-8 proc. žmonių.
Šlapimo nelaikymu sergančiais asmenimis besirūpinančios viešosios įstaigos „Inkocentras“ vadovė Jurga Misevičienė pabrėžė, kad tai ne tik medicininė, bet ir socialinė problema. Jos teigimu, tyrimai rodo, kad maždaug 3 proc. asmenų dėl šlapimo nelaikymo negali dirbti.
Birželio 13-17 dienomis yra minima Tarptautinė inkontinencijos (šlapimo nelaikymo) savaitė.
