Tiesa, pastaroji turėtų būti baltoji.
Arbatos stebuklai
Mokslininkai teigia, kad didelis žaliosios arbatos kiekis mažina uždegimą, todėl gali slopinti prostatos vėžio progresavimą.
Japonijos mokslininkai nustatė, kad žalioji arbata gali sumažinti ir riziką susirgti tam tikromis kraujo vėžio formomis, tačiau tam reikia maždaug penkių puodelių per dieną.
Ankstesni tyrimai jau buvo atskleidę, kad žaliojoje arbatoje yra cheminio junginio, vadinamo EGCG, kuris naikina burnos vėžio ląsteles. Tačiau vėžinių ląstelių naikinimo procesas nebuvo iki galo aiškus.
Visai neseniai Pensilvanijos universiteto mokslininkai atrado, kad EGCG gali paskatinti procesą mitochondrijose – energiją gaminančiose ląstelės dalyse, todėl ir žūsta nesveikos ląstelės.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje kasmet nustatoma apie 400 naujų kiaušidžių vėžio atvejų. Tačiau žalioji nefermentuota arbata gali sumažinti kiaušidžių vėžio riziką net 82 procentais, teigiama preventcancer.aicr.org.
Su 61 tūkstančiu vyresnių nei 15 metų Švedijos moterų atliktas tyrimas atskleidė, kad tos moterys, kurios gėrė bent du puodelius arbatos per dieną kiaušidžių vėžio riziką sumažino 46 procentais.
Vienas puodelis per dieną vėžio riziką sumažino riziką 24 proc.
Kas toji baltoji arbata?
Tiesa, veiksmingiausia vėžio prevencijai laikoma baltoji (žalia nefermentuota) ulongo arbatos rūšis.
Ulongo arbata – tai pusiau fermentuota arbata, užimanti tarpinę padėtį tarp nefermentuotos žaliosios ir pilnai fermentuotos juodosios arbatos.
Apie šios arbatos gydomąsias savybes rytų šalys žino jau seniai, apie tai rašoma ir tradicinėse kinų medicinos knygose, mat joje yra daugiau kaip 400 cheminių elementų naudingų žmogaus organizmui. Pagrindiniai iš jų: polifenoliai, kofeinas, vitaminai C, D, E, K, B1, B3, B6, B12, o taip pat kalcis, fosforas, geležis, jodas, magnis, selenas, cinkas, manganas.
Su šia arbata atliktas ne vienas mokslinis tyrimas, siekiant įsitikinti jos veiksmingumu.Be vėžio prevencijos, viena pagrindinių ir dažniausiai minima savybė ulongo arbatos savybė yra ta, kad ši arbata – veiksmingiausia kovojant su antsvoriu.
Arbatoje esantys polifenoliai skaido riebalų ląsteles ir padeda jas efektyviau pašalinti iš organizmo.
Tai įrodo ir tyrimas, kurio metu 102 moterys, kinės, turinčios antsvorį 6 savaites kasdien gerdavo po keturis puodelius ulongo arbatos ir nekeitė savo mitybos įpročių.
Po to laikotarpio net pusė. tiriamųjų vos per šešias tyrimo savaites atsikratė bent kilogramo kūno svorio, ir 20 proc. tiriamųjų – 3 kg. Taip pat beveik visoms tiriamosioms liemens apimtis sumažėjo vidutiniškai 3 cm.
Be to, ši arbata slopina nuovargį, didina protinį aktyvumą, gerina dėmesio koncentraciją, o arbatoje esantis manganas padeda pasisavinti vitaminą C.
Kava nuo vėžio
O štai kalbant apie kavą, rasta įrodymų, kad ja galima sumažinti kepenų vėžio riziką per pusę.
Lietuvoje kasmet nustatoma apie du šimtus naujų kepenų vėžio atvejų, tačiau net pusė jų – vėlyvų ir užleistų stadijų. Dažniausiai liga nustatoma maždaug 50-60 metų vyrams.
Taip pat mokslinėje literatūroje teigiama, kad kava gali sumažinti ir gimdos, burnos, gerklės ar storosios žarnos vėžio riziką.
Tad jei norite sumažinti vėžio riziką per pusę, gerkite tris juodos kavos puodelius be cukraus ir pieno kasdien.
Tyrimais nustatyta, kad šis gėrimas labiausiai paplitusios kepenų vėžio formos – hepatoceliulinės karcinomos – grėsmę sumažina iki 40 proc.
Tyrimo autorius, daktaras Carlo La Vecchia iš „Mario Negri“ Farmakologijos tyrinėjimų instituto epidemiologijos departamento Italijos Milano mieste mano, kad teigiamą poveikį kepenims kava gali turėti todėl, kad apsaugo organizmą nuo diabeto bei kepenų cirozės.
Tyrimo metu buvo analizuojami moksliniai straipsniai, paskelbti nuo 1996 iki 2012 metų rugsėjo. Jie apėmė 16 kokybiškų studijų ir iš viso 3 253 ligos atvejus.
Tuo tarpu, Švedijoje atliktas tyrimas parodė, kad jei moterys per dieną išgeria bent du puodukus kavos, joms rizika susirgti gimdos vėžiu yra mažesnė. Studiją paskelbė žurnalas „International Journal of Cancer.“
Rizika ypač sumažėjo antsvorio turinčioms ir nutukusioms moterims.
Mokslininkai du kartus fiksavo, kiek kavos suvartoja 60634 švedės, kurios 1987-90 metais pateko į nacionalinę mamografijos programą. Antroji apklausa atlikta 1997 metais.
Vidutiniškai per 17 metų trukmės stebėseną gimdos vėžiu susirgo 677 moterys (apie 1 procentas), o vidutinis susirgusiųjų amžius buvo 67 metai.
Nustatyta, kad du ar daugiau puodukų kavos per dieną išgeriančioms moterims rizika susirgti gamtos vėžiu buvo gerokai mažesnė palyginti su tomis moterimis, kurios kavos išgerdavo mažiau.
Kava sveikatai
Be to, kava apsaugo širdį. Žmonėms, kurie per dieną išgeria iki 3 puodelių kavos, yra mažesnė insulto tikimybė, nei tiems, kurie negeria kavos.
Pasirodo, kavoje yra kur kas daugiau antioksidantų nei mėlynėse, kurios ilgai buvo laikomos didžiausiu antioksidantų šaltiniu.
Šis gėrimas taip pat padeda sumažinti Alzhaimerio, Parkinsono ir kitų ligų riziką. Antioksidantai apsaugo smegenų ląsteles nuo pažeidimų ir padeda kai kurioms smegenų funkcijoms funkcionuoti geriau.
Tyrimais taip pat buvo įrodyta, kad 200 mg kofeino, esančio kavoje, per dieną, gali pagerinti ilgalaikę atmintį. Tai yra nuo 2 iki 3 vidutinio dydžio puodelių kavos.
Kodėl tuomet galima aptikti nemažai neigiamos informacijos apie kavą ir arbatą? Kiekvienam teigiamam tyrimui mokslo pasaulyje galima rasti neigiamą. Tačiau viskam galioja saikas. Tad saikingai vartojama kava ir arbata iš tiesų gali turėti teigiamą poveikį organizmui.
Ir, žinoma, nereikia pamiršti, kad pagrindinis dienos gėrimas turi būti vanduo.
