Užsikrėtus ŽIV ir nesigydant, AIDS atsiranda maždaug po devynerių metų.
93,9 proc. medicinos studentų, dalyvavusių Lietuvos medicinos studentų asociacijos LiMSA šių metų spalį-lapkritį atliktoje apklausoje, mano, jog ŽIV paplitimas Lietuvoje kelia grėsmę.
„Lietuvos statistika rodo sąlyginai nedaug ŽIV atvejų ne todėl, kad žmonės neserga, o todėl, kad jie nesitikrina“, – sako LiMSA prezidentas Rytis Kalinauskas.
ŽIV testai privalomai atliekami tam tikroms grupėms – besilaukiančioms moterims, kraujo donorams, kaliniams, o švirkščiamųjų narkotikų vartotojai ar daug seksualinių partnerių turintys asmenys neretai pasitikrina patys.
„Tačiau svarbu nepamiršti, kad ŽIV šiandien yra aptinkamas tarp visų, pabrėžiu – visų – visuomenės grupių. Tikrintis privalo visi, norintys laiku gauti gydymą, išsaugoti savo sveikatą ir apsaugoti savo artimuosius bei visą visuomenę nuo ŽIV plėtros“, – pabrėžė R.Kalinauskas.
LiMSA prezidentui dar didesnį nerimą kelia tai, kad būsimieji medikai studijų metu nepakankamai supažindinami su stigmatizacijos problema.
„Studentai yra supažindinami su infekcijos gydymu ir žino, kad šiandien turime visas medicinines galimybes pažaboti virusą taip, kad jis būtų nebeužkrečiamas. Tačiau studijose dažnai pamirštamas žmogiškasis faktorius ir mokymas su infekuotaisiais bendrauti drąsiai. Daugiau nei 40 proc. mūsų apklaustų studentų nuomone, ŽIV infekuotieji kelia grėsmę visuomenei net tada, kai jie gydosi – kas nėra tiesa“, – pastebėjo R.Kalinauskas.
Palyginimui, rugsėjį „Spinter“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad net 74 proc. šalies gyventojų mano, kad ŽIV infekuotieji kelia grėsmę visuomenei.
Jis perspėja, kad būsimų medicinos specialistų gretose paplitusi stigma gali turėti neigiamas pasekmes ŽIV kontrolei, kadangi asmeninės medikų nuostatos gali lemti ir jų teikiamų paslaugų kokybę.
Todėl, LiMSA vadovo teigimu, Lietuvoje būtina imtis priemonių ŽIV plėtrai sustabdyti, pradedant nuo stigmos mažinimo visose visuomenės grupėse.
„Didesnis visuomenės supratimas ir tolerancija paskatintų žmones išsitirti ir sužinoti, ar jie yra viruso nešiotojai. Identifikavus sergančiuosius ir juos gydant, viruso plėtrą galima suvaldyti ir pasiekti, kad jis nebekeltų grėsmės sveikiems visuomenės nariams“, – sakė jis.
ŽIV suvaldymo programą „90-90-90“ įgyvendinanti Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja šalims siekti, kad 90 proc. šio viruso nešiotojų žinotų, jog yra užsikrėtę ŽIV. Kai kuriose šalyse šis 2020 metams keliamas tikslas jau beveik įgyvendintas: kad yra užsikrėtę ŽIV žino daugiau nei 90 proc. visų ŽIV infekuotųjų Švedijoje, Barbadose, apie 80 proc. – Brazilijoje. Lotynų Amerikoje ir Karibuose šis skaičius siekia apie 70 procentų.
95,1 proc. LiMSA atliktos apklausos respondentų įsitikinę, kad ir mūsų valstybė privalo imtis priemonių ir stabdyti infekcijų plitimą, jei tik yra tokios medicininės galimybės.
Šiuolaikiniai vaistai ŽIV virusą gali pažaboti taip, kad infekuotieji gyvena įprastus gyvenimus, o jų artimieji ir visuomenė gali nesibaiminti užkrėtimo – viruso plitimas per gydomą infekuotąjį beveik neįmanomas.
Į LiMSA atliktos apklausos klausimus atsakė 325 Vilniaus universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto medicinos krypčių studentai.
