Populiari Konferenciją organizuojanti PSPC gydytoja pediatrė Jūratė Judickienė džiaugiasi, kad lektoriai noriai atvyksta į mūsų rajoną ir su kolegomis dosniai pasidalija savo profesine patirtimi bei giliomis žiniomis.
„Šitą konferenciją mūsų rajono medikai mėgsta, nes čia koncentruotai ir kartu išsamiai pateikiama aktualiausia informacija. Pranešimų temos parenkamos atsižvelgiant į gydytojų bei slaugytojų pageidavimus ir mūsų rajono aktualijas“, – paaiškino J. Judickienė.
6–8 kartai normalu
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentė Jolanta Kudzytė kalbėjo apie tai, kodėl darželį lankyti pradėjęs vaikas, regis, nesiliauja sirgęs. Tokiems „sirgaliukams“ docentė netgi sumanė žaismingą terminą – darželitis chronica egzacerbata. Šiuo žodžių junginiu docentė juokaudama apibūdina vaiką, kuris savaitę palanko darželį, o paskui dvi savaites namie serga.
„Vaikai, lankantys kolektyvus, tikrai labai dažnai serga. Jei nuo rudens iki naujųjų vaikas paprastomis peršalimo ligomis serga tris keturis kartus ir tiek pat kartų po naujųjų – normalu, – skaičių pateikia docentė. – Aišku, kuo vaikas mažesnis, tuo dažniau serga, bet kai pradeda lankyti mokyklą, jau turėtų sirgti rečiau. Tai dėl to, kad vaiko imunitetas bręsta.“
Kudzytė pabrėžia, jog nėra botagėlio, kuris paskatintų imuninę sistemą bręsti greičiau. Mat galutinai ši subręsta tik sulaukus 18-kos metų. Tad iki brandos vaikas serga dažniau.
„Žinoma, vienas vaikas serga dažniau, kitas rečiau. Jei tuo metu vaiko imuninė sistema turėtų būti nuo minimumo iki maksimumo pagal jos brandą, tai vieno sistema gal veikia ties minimumu, o kito ties maksimumu. Tad tų, kurie serga dažniau, imuninė sistema veikia ties minimumu, o tų, kurie rečiau – ties maksimumu. Mes galime stumtelėti vaiko imunitetą nuo minimumo link maksimumo, bet greičiau subrandinti sistemos negalime“, – sako docentė.
Išeitis yra
Tad belieka bręstančią imuninę sistemą bandyti stumtelėti. Kaip tai padaryti? Pasak J. Kuzdytės, būtina peržiūrėti gyvenimo būdo įpročius. Mūsų imuninė sistema bus stipresnė, jei pakankamai miegosime, nepervargsime, užtektinai būsime gryname ore bet kokiu metų laiku, valgysime vaisių, daržovių ir mėsos. Pastarosios – kad išvengtume mažakraujystės. Lektorė pataria vitaminų gauti ne vartojant piliules, o iš natūralių šaltinių. Pašnekovė akcentavo, kad mažiems vaikams vertėtų kuo mažiau laiko praleisti susibūrimo vietose – pavyzdžiui, prekybos centruose.
„Prekybos centrai neturėtų tapti vaikų pasilinksminimo ir kasdienio buvimo vieta“, – tėvams signalą siunčia docentė.
Vaikų tuberkuliozės atvejai rimtėja
Tuberkuliozė – tema, kuri, deja, nepraranda aktualumo. Kauno klinikinės ligoninės gydytoja Dalia Steponavičienė pristatė klinikinius atvejus, kada vaikų tuberkuliozės požymiai būna pasislėpę po kita kaukę – susiję su kitomis ligomis.
„Lyginant su ankstesniais metais, vaikų sergamumas tuberkulioze šiek tiek padidėjo: 100-tui tūkstančių gyventojų tenka 13,6 atvejo. Skaičius nesiekia 20 atvejų, tad tai nėra labai daug. Vis tik stipriai neramina tai, kad vaikai serga labai rimtomis tuberkuliozės formomis – ir atvira, ir netgi atsparia vaistams. Tiek daug paauglių, sergančių atvira tuberkuliozės forma, dar neturėjome, o aš su tokiais ligoniais dirbu jau labai seniai“, – iškalbingai pabrėžė D. Steponavičienė.
Pasak gydytojos, vaikų tuberkuliozė – kaip lakmuso popierėlis ar rodiklis, kad visuomenėje turime nemažai atviros tuberkuliozės atvejų tarp suaugusiųjų. Jie nesigydo ir platina ligą. Maždaug apie 30 proc. suaugusiųjų, kurių tuberkuliozės atvejai naujai nustatyti, nutraukia gydymą ir vaikšto tarp mūsų galėdami užkrėsti kiekvieną. Susirgus tuberkulioze svarbiausia iki galo išsigydyti.
Moderniame pasaulyje primityvus požiūris
Gydytoją liūdnai stebina visuomenės požiūris į tuberkulioze sergantį žmogų. Ypač skausmingai tai išgyvena vaikai.
„Labai dažnai mano ligoniai man pasakoja, kad iš jų pradeda tyčiotis bendraklasiai, sergantys vaikai gauna nemalonias žinutes telefonu, draugų tėvai ragina nedraugauti su sergančiaisiais, nors tie vaikai nėra prasikaltę dėl to, kad serga.
Šiuo metu beveik visi ligoninėje dėl tuberkuliozės gydomi vaikučiai yra iš tvarkingų šeimų. Tuberkuliozė vadinama socialine liga. Turbūt todėl, kad ją platina socialiai netvarkingai gyvenantys žmonės, kurie nutraukia gydymą. O štai tvarkingai gyvenantys asmenys susirgę išsigydo. Bakterija nesirenka nei išsilavinimo, nei socialinės padėties ir gali apkrėsti kiekvieną iš mūsų“, – pabrėžė D. Steponavičienė.
Gąsdinantis meningokokas
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentė Giedra Levinienė kalbėjo apie hemoraginius bėrimus – pagrindinį labai sunkios meningokokinės infekcijos požymį.
„Tai sunki ir reta infekcija. Lietuvoje per metus pasitaiko apie 80 sunkaus meningokokinio sepsio atvejų. 10 proc. vaikų, kurių klinikinė ligos eiga įgauna pačią sunkiausią formą – sepsinį šoką, ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje miršta, – gąsdinančią statistiką pateikia docentė. – Todėl ankstyva diagnostika yra labai labai svarbi. Kuo anksčiau pradėsime gydymą antibiotikais, tuo geresnės išeitys.“
G. Levinienė aiškino, kaip atskirti meningokokinės infekcijos atveju atsirandantį hemoraginį bėrimą nuo kitų ligų.
„Labai daug ligų gali sąlygoti panašų bėrimą. Tai kitos virusinės egzantemos. Mes jas vadiname virusinėmis infekcijomis, kurioms taip pat būdingas bėrimas. Dažniau tai būna kito tipo bėrimas, bet neretai būna ir hemoraginis bėrimas.
Kaip atskirti? Meningokokinės bakterinės infekcijos atveju vaiko būklė būna sunkesnė, o virusinių infekcijų metu – lengvesnė. Tačiau kai vaikas atvyksta į priėmimo skyrių ar tiesiog ambulatorinei konsultacijai ir matoma, kad yra karščiavimas bei hemoraginis bėrimas, visada rekomenduojama pirmiausia pagalvoti apie šitą sunkią infekciją ir ją atmesti, nes kitos ligos nėra tokios grėsmingos. Dažniausiai nuo virusinių infekcijų vaikai pasveiksta patys savaime be ypatingo gydymo“, – paaiškina docentė.
Kūdikių ir mažų vaikų liga
Minėta infekcija dažniausiai serga kūdikiai ir maži vaikai. Pirmiausia liga pasireiškia tik karščiavimu, o kitų infekcijos požymių – slogos, viduriavimo ir pan. – nematome. Į tai pašnekovė pataria atkreipti dėmesį.
„Antra – bėrimas visada atsiranda pirmą ligos parą. Tai labai svarbu. Reikia sekti tuos vaikus, kurie sukarščiavo visiškai neseniai – šią parą. Praėjus parai nuo ligos pradžios galima atsikvėpti.
Trečia – bėrimas dažniausiai atsiranda apatinėje kūno dalyje – ant sėdmenų ir šlaunų. Rekomenduojama labai gerai apžiūrėti kūdikį nuėmus sauskelnes, nes bėrimas, be abejo, neretai plinta, bet dažniausiai atsiranda pirmą ligos parą ir būtent ant sėdmenų bei šlaunų. Dar vienas patarimas, kaip atskirti hemoraginį bėrimą nuo kito tipo bėrimo. Hemoraginis bėrimas paspaudus neišnyksta. Čia naudojamas vadinamasis stiklinės mėginys: pridedame stiklinę prie bėrimo, paspaudžiam ir per stiklą matom: išnyko bėrimas ar ne. Kitų tipų bėrimai išnyksta, o hemoraginis panašiai kaip mėlynė – paspaudus neišnyksta“, – ką būtina žinoti, akcentuoja docentė.
Skaotykite daugiau: www.rinkosaikste.lt
