Perdegimo sindromas – fizinio ir protinio išsekimo būsena, kuri dažniausiai yra išprovokuota ilgalaikių stresą keliančių veiksnių darbe.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja psichiatrė Renata Žakauskė teigia, kad nuo įprastinio streso tai skiriasi tuo, kad, sergant perdegimo sindromu, po įprasto poilsio laiko mes neatsigauname ir vis tiek jaučiamės pavargę, neįgauname jėgų, po savaitgalio pirmadienį nesinori eiti į darbą, darbe sunku atlikti užduotis, spręsti problemas.
Pasak specialistės, perdegimas pasireiškia trimis variantais: žmogus gali jaustis emociškai išsekęs (ir tas emocinis nuovargis yra didelis), gali būti depersonalizacija – žmogus tampa šaltas, atsiribojęs, taip pat gali kristi pasitikėjimas savimi.
Anot R. Žakauskės, tam tikros grupės yra labiau linkusios susirgti šiuo sindromu. Tai priklauso nuo specialybės.
„Tie žmonės, kurių darbas yra rūpintis kitais, dažniau perdega. Pavyzdžiui, medikai. Taip pat jaunesni specialistai, kurie ilgiau mokosi. <...> Tie specialistai, kurių darbo stažas – iki dešimties metų – jų rizika perdegti yra daug didesnė“, – sako gydytoja psichiatrė.
