Mokslininkai jau kurį laiką žinojo, kad žmonės, kenčiantys nuo silpnaprotystės, turi didesnį kiekį tam tikro baltymo, kuris patenka į cerebrospinalinį skystį, kai miršta smegenų ląstelės, tačiau jie nežinojo, kaip tai išmatuoti.
Naujo tyrimo metu tyrėjai tvirtina, kad dabar gali šį baltymą aptikti kraujyje ir kad jo kiekis didėja tokiu pačiu greičiu, kaip ir smegenys netekdamos neuronų bei pradėdamos trauktis.
Kraujo tyrimas, kuriame ieškoma baltymo, bus atliekamas vidutinio amžiaus asmenims, kad Alzheimerio ligą būtų galima nustatyti gerokai anksčiau, dar prieš pasirodant simptomams.
Vašingtono universiteto Medicinos mokyklos mokslininkai tvirtina, kad kraujo tyrimas yra paprastesnis, greitesnis ir pigesnis būdas, galintis tapti rutina tiriant degeneracines smegenų ligas.
Nustatyta, kad šiais metais maždaug 5,7 mln. visų amžiaus grupių amerikiečių serga Alzheimerio liga.
Anot Alzheimerio asociacijos, 2050 m. šis skaičius gali išaugti iki 14 mln.
Pacientai patiria pažinimo, elgesio ir fizinių gabumų sumažėjimą, o šiai ligai išgydyti vaistų nėra.
Tyrimui, kurio rezultatai publikuoti žurnale „Nature Medicine“, mokslininkų komanda įdarbino daugiau kaip 400 žmonių iš Dominuojančio paveldimo Alzheimerio tinklo (DIAN).
Vadovaujant Vašingtono universiteto mokslininkų komandai, DIAN tikslas buvo rasti potencialius biologinius Alzheimerio ligos žymeklius žmonėms, turintiems genų mutaciją, sukeliančią ligos išsivystymą.
Maždaug 250 tyrimo dalyvių turėjo genetinę mutaciją, o likusieji be mutacijos buvo giminaičiai.
Suaugusiesiems kas 2-3 m. buvo atliekami kraujo tyrimai, smegenų rentgenas ir pažinimo funkcijas patikrinantis testas.
Tyrėjų komanda smegenų pažeidimų daignozavimui naudojo įprastą kraujo tyrimų rinkinį, kurį galima įsigyti ir kitiems, bet jis dar nėra patvirtintas JAV Maisto ir vaistų administracijos.
Tyrimo metu yra ieškoma baltymo, vadinamo neurofilamento lengvąja grandine, kuris patenka į kraują ir cerebrospinalinį skystį, kai smegenų ląstelės miršta arba yra pažeidžiamos.
Ankstesni tyrimai taip pat parodė, kad baltymo struktūros kiekis stuburo skystyje yra geras silpnaprotystės nustatymo būdas, tačiau nustatyti jo kiekiui reikėdavo invazinių ir brangių priemonių.
Dalyviai su genetinėmis mutacijomis turėjo didesnį baltymo kiekį, kuris per visą tyrimo laikotarpį padidėjo.
Tuo metu asmenų be genetinių mutacijų baltymo kiekis išliko pastovaus lygio.
Mokslininkai galėjo stebėti skirtumą tarp abejų grupių maždaug 16 metų prieš simptomams pasirodant.
„16 metų iki simptomų pasireiškimo yra gana ankstyvas laikas prieš pradedant vystytis ligai, bet mums pavyko pamatyti skirtumus. Tai geras būdas, padėsiantis anksti diagnozuoti ligas“, – paaiškino tyrimo bendraautorė Stephanie Schultz.
Mokslininkai nustatė, kad žmonių, kurių baltymo kiekis per keletą metų gerokai padidėjo, turėjo mažiau neuronų smegenų audinyje ir jie prasčiau atliko pažinimo bei atminties testus.
Be to, padidėjęs neurofilamento lengvosios grandinės baltymo kiekis atitiko smegenų dalies, atsakingos už atmintį, sumažėjimo ir susitraukimo greitį.
„Šį metodą būtų lengvą įtraukti prie rentgeno tyrimų neurologijos skyriuose. Tai ne tik padėtų anksti nustatyti Alzheimerio ligą, bet ir kitas neurologines ligas ar traumas“, – pabrėžė radiologijos profesorius, gydytojas Brianas Gordonas.
Tyrėjams dar reikia nustatyti, koks baltymo kiekis kraujyje turi būti laikomas per dideliu ir kaip greitai jis gali padidėti.
Parengta pagal „Daily Mail“.
