Mitybos specialistas ir masažuotojas Natas Akmanavičius pabrėžia, kad stresas gali būti fiziologinis ir psichologinis, tačiau, kad ir koks jis bebūtų, nuo jo priklauso, kokia bus mūsų diena, emocijos, nuotaika ar mityba, todėl stresą ir įtampą būtina išmokti valdyti.
„Dėl įtampos ir streso asmenys pradeda netaisyklingai maitintis, netoleruoti fizinio krūvio, prie kurio žmogus nėra pratęs. Įtampos ir streso požymiai gali būti nemiga, energijos trukūmas, galvos bei nugaros skausmas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas, depresija, pilvo pūtimas, diabetas ar didelis kraujospūdis“, – atkreipia dėmesį N.Akmanavičius.
Jo teigimu, jei žmogus daug sportuoja, yra aktyvus, tada streso metu išsiskiria daugiau adrenalino, dar kartais vadinamo streso hormonu, dėl kurio žmogus tampa hiperaktyvus.
„Kitiems stresas adrenalino nesukelia, tačiau gali paveikti psichologiškai. Reikia išmokti kovoti su savo emocijomis ir nepasiduoti būtent blogiems jausmams. Smegenų apgauti neįmanoma, bet mes galime išmokti tai valdyti“, – pridūrė mitybos specialistas.
Grėsmė sveikatai
Įsisukę į kasdieninius rūpesčius ir skubėjimą, žmonės nebegeba mėgautis gyvenimu, skirti laiko poilsiui, todėl nuolat būna įsitempę, irzlūs ir nervingi. Visa tai kenkia miego kokybei, o nuo nemigos kenčia itin daug žmonių.
„Kadangi mūsų organizmui ir smegenims būtinas poilsis, įvairūs miego sutrikimai kelia didžiulę grėsmę sveikatai. Miego metu žmogaus organizme vyksta labai svarbus procesas – susikaupusių toksinų valymas, tuo metu sulėtėja pulsas ir kvėpavimas.
Taip pat per visą miego laikotarpį ląstelėse visu pajėgumu vyksta atstatomieji procesai. Tam, kad diena prasidėtų žvaliai, miegas turi būti ramus ir gilus, be pašalinių trukdžių ir skausmų. Rekomenduojama miego trukmė suaugusiems 8-9 valandos“, – atskleidė N.Akmanavičius.
Įveikite įtampą ir stresą
Mitybos specialisto patarimai, kaip kovoti su įtampa ir stresu:
Daugiau judėkite: mankšta yra vienas geriausių būdų kovoti su įtampa ar prislėgta nuotaika, o pasportavus atsiras didesnė motyvacija ir sveikiau maitintis.
Užsiimkite meditacija, giliai kvėpuokite: tai gali padėti subalansuoti įtampos hormonų lygį, atsipalaiduoti ir kokybiškiau išsimiegoti.
Subalansuokite mityba: nebadaukite, nealinkite organizmo ir maitinkitės taip, kad virškinimo sistema nepatirtų streso. Taip pat labai svarbu, kad organizmas su maistu gautų visas jam reikalingas medžiagas, tad valgykite kuo įvairesnį maistą, į savo mitybos racioną įtraukite daugiau vaisių ir daržovių.
Gerkite vandenį: norint, kad smegenys ir visi kiti vidiniai organai tinkamai atliktų savo funkcijas, reikia palaikyti skysčių pusiausvyrą organizme.
Išsimiegokite: patartina miegoti 8 valandas, bet ne mažiau. Miego trūkumas gali prisidėti prie nereikalingų kilogramų augimo ir papildomos įtampos.
Dažniau juokitės: juokas skatina organizmą gaminti daugiau serotonino ir endorfino – laimės hormonų, slopinančių įtampą.
„Kovoti su įtampa dar gali padėti buvimas karštoje vonioje, knygos skaitymas, taip pat geras vaistas yra juodasis šokoladas, kuriame turi būti kuo daugiau kakavos, maždaug 80-90 proc.
Žinoma, su įtampa susidoroti gali padėti ir vaikščiojimas, išeikite kur nors į mišką, pasivaikščioti į gaivų orą, pasistenkite atjungti pasąmonę nuo realybės ir pasinerti į miško ir oro vizualizaciją“, – rekomenduoja N.Akmanavičius.
Ką valgyti, norint sumažinti stresą?
Pasak jo, kai kuriems asmenims stresas sukelia tam tikras emocijas, dėl kurių išeikvojama nemažai gliukozės ir angliavandenių, o organizmui pritrūkus šių medžiagų, jis gali pradėti reikalauti cukraus.
„Visuose saldainiuose ir saldintuose gėrimuose yra labai daug cukraus, tad be abejonės reikėtų to vengti, nes per didelis cukraus kiekis skatina žmogaus svorio priaugimą, o neišeikvoti angliavandeniai, virstantys į riebalus, nėra naudingi.
Kiek rečiau pasitaiko, kai dėl streso atsiranda stemplės spazmai, padidėja rūgšties kiekis skrandyje ir sutrinka virškinimas, tada žmogus kaip tik vengia maisto produktų, dingsta apetitas“, – pasakojo mitybos specialistas.
Jis patarė stresą ir įtampa malšinti tokiais produktais kaip daržovės, kuriose yra gausu vitamino A ir C bei antioksidantų, padedančių sustiprinti imunitetą, avižinė košė, rudieji ryžiai, juodos pupelės. Šios pupelės yra magnio šaltinis, padedantis kovoti su nerimu ir stresu. Magnis skatina serotonino gamybą, o šis gerina mūsų nuotaiką.
„Įtampa neabejotinai daro didelę žalą visiems. Jei pernelyg stengsimės slopinti organizmo atsaką į įtampą, nebeįstengsime susidoroti su kebliomis situacijomis.
Kartais įtampa gali ne tik susilpninti, bet ir suteikti energijos, motyvuoti mus sunkiau dirbti, taip pat gali pagerinti atmintį ir gyvenimui suteikti jaudulio. Svarbiausia rūpintis savo sveikata ir įsiklausyti į organizmą“, – sako jis.
